Restauruojama Panemunės pilies sienų tapyba (video)

Panemunės pilis jau daugiau kaip dešimt metų fragmentiškai restauruojama, daugiausiai darbuojasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Paminklotvarkos katedros dėstytojai ir studentai. Praėjusių metų pavasarį prasidėjo gana intensyvūs sienų tapybos restauravimo darbai, atidengta daug autentiškų sienų tapybos fragmentų. Darbus pabaigti žadama iki rudens, – praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Panemunės pilies sienų tapybos restauravimo darbų programą parengė ir darbams vadovauja restauratorė, VDA dėstytoja Ramunė Balandžiūnienė. Kaip nurodo restauravimo programos autorė, daug žinių teikė išlikę išsamūs istoriniai inventoriaus aprašymai, kuriuose nurodomos net kambarių spalvos, sienų tapybos siužetai. Restauravimo tarybos patvirtintos programos principai – sieninę tapybą sutvarkyti dabartinių žinių lygyje, atskleisti polichromijos raidą.

Šių principų atsakingai laikosi restauratoriai, dirbantys pietiniame, puošniausiame, pilies korpuse. Klasicistinė šio korpuso architektūra siejama su palyginti neblogai išlikusia to laikotarpio sienų tapyba, randama šešiose antro aukšto patalpose. Vyrauja paskutiniojo, klasicistinio, laikotarpio dekoras, tačiau yra išlikusio ir renesansinio, siekiančio pirmųjų pilies savininkų Eperješų valdymo laikus, XVII amžiaus puošybos elementų. Siekiant pristatyti architektūros bei sienų dekoro raidą, ankstesniųjų laikotarpių (tiek architektūros, pvz., langų angų, tiek sienų dekoro) eksponavimui paliekamos atodangos.

Kaip teigė VDA prof. Juozas Algirdas Pilipavičius, randami mažiausiai penki sienų tapybos sluoksniai – renesansinės, barokinės, klasicistinės su tarpiniais remontais. Renesansinio laikotarpio polichromija tamsi, ornamentinė, o klasicizme atsiranda peizažai, antikinės figūros. Klasicistinė sienų tapyba sietina su Nerono Aukso rūmų griuvėsių tyrinėjimų metu surastų antikinių freskų kopijomis, atliktomis Pranciškaus Smuglevičiaus ir Vincenzo Brenna, ir 1776 m. išleistu graviūrų albumu. Po poros metų, 1778-1779 m., šis albumas buvo platinamas Lietuvoje, Žemaitijoje.

Akmenės seniūnas Antanas Gelgaudas, tapęs Panemunės pilies savininku, tuo metu kaip tik rekonstravo pilies rūmus ir 1783 metais juos dekoravo, tikėtina, vadovaudamasis P. Smuglevičiaus graviūromis. To laikotarpio sienų tapyboje randama pietietiškų motyvų (kalnų peizažas su besiganančiomis avimis, antikinių figūrų frizas…). Įdomūs ir kai kurie sienų tapybos sprendimai, pvz., vieno kambario sienų viršų puošia neblogai išlikęs ornamentinis frizas, apačioje rustinis panelis, o plotas tarp šių dviejų dalių tuščias – taip gali būti sukurtas rėmas sienų paveikslams.

Restauratorių teigimu, nemažai laiko atima techninis paviršių sutvarkymas – jų nuvalymas, nudruskinimas, pelėsių, kerpių pašalinimas, tinko sutvirtinimas. Sieninė tapyba konservuojama, restauruojama, atkūrimo būdas taikomas minimaliai.

Panemunės pilies pietinio korpuso pritaikymo kultūrinei veiklai projektą įgyvendina mažoji bendrija „Virmalda“. VDA Paminklotvarkos katedros dėstytoja ir projektavimo darbų Panemunės pilyje koordinatorė Vidutė Povilauskaitė pasidžiaugė, kad sienų tapybos tvarkyba vyksta sklandžiai, o vykdant fasadų restauravimo darbus pavyko išsaugoti daug autentiško pietų ir šiaurės fasadų sienų tinko, jį kokybiškai konservuoti. Fasadų tvarkybos darbai baigiami – beliko prie pietinio fasado įrengti atgrindą, o šiaurinį nudažyti. Rudenį žadama pabaigti šio korpuso antrąjį aukštą, kuriame įsikurs parodų bei konferencijų centras, taip pat pirmojo aukšto patalpas, skirtas lankytojų sanitariniams mazgams, rūbinėms. Pastogės ir likę pirmojo aukšto bei rūsio sutvarkymo darbai nusikels į kitą etapą. Restauruotą Panemunės pilies sienų tapybą visuomenei žadama pristatyti Europos paveldo dienų metu.

„Tarp maždaug dešimties kiek geriau išlikusių Lietuvos pilių tik dviejose iš jų santykinai gausiai išliko tapyba, savo kūrybiniais sprendiniais sudaranti prielaidas restauruoti istorinius interjerus. Tai rezidencinės Panemunės (Jurbarko r.) ir Siesikų (Ukmergės r.) pilys, – VDA išleistame leidinyje „Panemunės pilies sienų tapybos restauravimo metodologiniai ypatumai“ yra rašęs prof. J. A. Pilipavičius. – Siesikų pilyje nepakankamai įvertinus tai, kad šiuolaikinė autentiškumo samprata nurodo, jog vertinamas ne tik seniausias, pirminis dekoras, bet ir vėlesni sluoksniai, pirmame aukšte, teikiant prioritetą renesanso laikotarpiui, buvo panaikinta visa ten buvusi klasicistinė sienų tapyba. Todėl ypač svarbu Panemunės pilyje gerai apmąstyti ir apsvarstyti šios tapybos restauravimo metodologinius ypatumus, nekartoti padarytų klaidų“.

J. A. Pilipavičiaus, teigimu, surasti kelių skirtingų stilių dermę ir ją išsaugoti yra labai svarbi šio išskirtinio kultūros paveldo objekto restauravimo metodologinė užduotis.