Šeštadienis, 29 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kova su sukčiais tapo bankų kasdienybe: ko nemato klientai?

www.alkas.lt
2025-08-23 15:26:00
26
PERŽIŪROS
2
Kompiuteris

Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Apie sukčius, iš gyventojų išviliojančius įvairias pinigų sumas, pranešama kone kasdien. Viešojoje erdvėje galima rasti daugybę įspėjimų ir patarimų žmonėms, kaip nuo šių aferų apsisaugoti. Vis tik, skaičiuojant statistiškai, tiesiogiai su sukčiais susiduria palyginti nedidelė visuomenės dalis. Bet yra viena žmonių grupė, su šiomis grėsmėmis kovojanti kasdien, kiekvieną darbo minutę. Tai – bankų bei kitų finansinių įstaigų pinigų plovimo, sukčiavimo prevencijos ir IT specialistai.

Ekspertų vertinimu, kasmet sukčių aukomis visame pasaulyje tampa virš 600 milijonų žmonių. Bendra iš jų išviliota suma pastaruosius dvejus metus viršijo po trilijoną JAV dolerių kasmet. Kibernetinių grėsmių nuolat daugėja, jos tampa rafinuotesnės, o nusikaltėliai randa vis naujų būdų pasiekti aukas.

„Pagrindinės kibernetinių atakų ir finansinių sukčiavimų schemos mūsų šalyje žengia koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Naudojamos tokios socialinės inžinerijos formos kaip „phishing“ (suklastoti el. laiškai), „smishing“ (suklastotos SMS žinutės), „vishing“ (skambučiai apsimetant institucijų atstovais), o pastaruoju metu daugėja ir „quishing“ atvejų – tai QR kodais pagrįstas sukčiavimas“, – pagrindines grėsmes vardija „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Pasak jo, sukčiavimo schemose vis dažniau naudojamas ir dirbtinis intelektas (DI), kuris sparčiai mokosi generuoti itin kokybišką, taisyklingą tekstą, todėl nyksta kalbiniai sukčiavimo ženklai, kurie anksčiau padėdavo gana lengvai identifikuoti grėsmes.

DI – ne tik priešininkas, bet ir pagalbininkas

Sukčiams nuolat stengiantis įsisavinti naujausias technologijas, kitoje barikadų pusėje esančios finansų institucijos daro tą patį.

„Saugant žmonių pinigus, DI padeda greitai išanalizuoti milijardus skirtingų duomenų bei pastebėti net ir pačius subtiliausius nukrypimus nuo įprastų konkretaus kliento veiksmų. Pavyzdžiui – prisijungimo prie elektroninės bankininkystės vietos, įrenginio tipo, IP adreso, biometrinių duomenų, mokėjimo įpročių ir t. t. Kitaip tariant, realiuoju laiku taikomas dirbtinis intelektas leidžia operatyviai atpažinti įtartinus mokėjimus, reikalaujančius papildomos peržiūros“, – pasakoja P. Gotautas.

Jis priduria, jog sukčiavimo prevencijos sistemos su integruotu DI veikia ne tik pagal iš anksto nustatytus scenarijus, bet ir nuolat mokosi bei prisitaiko prie naujų aplinkybių. Ši jo savybė, pasak specialisto, leidžia greitai identifikuoti ne tik jau žinomus, bet ir visiškai naujus rizikingus elgsenos modelius.

Vien robotai saugumo neužtikrins

Nepaisant spartaus technologijų vystymosi, esminį vaidmenį kovoje su finansiniais nusikaltimais ir toliau atlieka žmonės.

„Kibernetinių atakų ir sukčiavimo pavojų stebėsena banke nenutrūksta nė minutei. Žinoma, ne darbo valandomis šią užduotį atlieka ir prevenciją užtikrina automatinės IT sistemų užkardos, tačiau užfiksavus grėsmę, į procesą bet kuriuo paros metu įsijungia atsakingi darbuotojai“, – sako P. Gotautas.

Pasak jo, ekspertų įvertinimui nukreipiamas kiekvienas rimtesnis automatinių sistemų įspėjimas. Tuomet jau žmonės atlieka išsamius tyrimus, nustato konkrečią sukčiavimo schemą, surenka duomenis apie nusikaltėlių veikimo būdus ir visą informaciją perduoda teisėsaugos institucijoms.

P. Gotautas pabrėžia, jog svarbus sukčiavimo prevencijos įrankis yra ir aktyvus klientų įsitraukimas.

„Mes be išimčių patikriname ir įvertiname kiekvieną atvejį, apie kurį praneša klientas – net jei jis iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas. Būtent iš realios žmonių patirties operatyviai sužinome apie naujus sukčiavimo metodus ir galime patobulinti savo algoritmus, kad jie greičiau ir tiksliau atpažintų tokius atvejus ateityje“, – aiškina ekspertas.

Iššūkių netrūksta

Nepaisant daugybės kasdienių pergalių užkardant nusikalstamas veiklas, bankai vis dar susiduria ir su reikšmingais iššūkiais. Vienas jų – nepakankamas keitimasis duomenimis apie sukčius ir jų veiklą tarp skirtingų finansų įstaigų. Pasak P. Gotauto, bendra duomenų bazė bendroje Europos mokėjimų eurais erdvėje (angl. Single Euro Payments Area – SEPA) galėtų ženkliai prisidėti prie greitesnės prevencijos ir sukčiavimo atvejų aptikimo.

„Kol tokio sprendimo nėra, Lietuvos finansų institucijos glaudžiai bendradarbiauja per Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, dalijasi informacija apie visas grėsmes bei rizikas“, – sako P. Gotautas.

Norint apsisaugoti nuo klaidų ar atrasti saugumo spragas, banke periodiškai atliekami saugumo sistemų testai, įskaitant ir vadinamuosius „simuliacinius išpuolius“.

„Tai – tarsi virtualios grėsmės, kuriomis siekiama išbandyti, kaip sistema reaguoja į potencialų sukčiavimą, ar sugeba jį laiku identifikuoti ir ar negeneruoja per daug klaidingų įspėjimų. Tokie testai ne tik padeda tobulinti algoritmus, bet ir atskleidžia konkrečius sistemos pažeidžiamumus“, – pasakoja „Urbo“ ekspertas.

Pasak jo, sistemos efektyvumas vertinamas ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau bet kokie veikimo trūkumai ar nepakankamas tikslumas koreguojami nedelsiant, vos juos pastebėjus.

Kasdienis, niekada nesibaigiantis darbas

Dar vienas svarbus aspektas, pasak specialisto, yra banko darbuotojų saugumo kultūra.

„Dirbantieji su jautriais klientų duomenimis privalo laikytis griežtų vidinių protokolų, reguliariai dalyvauti mokymuose ir išlaikyti žinių patikrinimus. Tai padeda sumažinti žmogiškųjų klaidų, galinčių tapti potencialiu įsilaužimo tašku, riziką“, – sako P. Gotautas.

Ne paskutinėje vietojeir ilgalaikės strategijos svarba.

„Kibernetinis saugumas nėra ir negali būti statiškas – tai nuolat besikeičianti aplinka. Tad ir mūsų tikslas nėra pasiekti kažkokį galutinį tašką, o nuolat tobulinti technologijas, organizacinius procesus ir specialistų kompetencijas. Tai – kasdienis, nesibaigiantis darbas“, – apibendrina P. Gotautas.

Parengta pagal „Urbo“ banko pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. RRT stiprina kovą su sukčiais
  2. Susidūrusių su finansiniais sukčiais nemažėja
  3. Pusė šalies gyventojų susidūrė su sukčiais
  4. RRT pasiūlė būdus, kaip kovoti su sukčiais
  5. Su sukčiais susidūrė pusė Lietuvos įmonių
  6. Sukčiai naudoja suklastotus bankų puslapius
  7. Socialiniuose tinkluose plinta suklastotos bankų reklamos
  8. Bankų paslaugos prieinamos nuotoliniu būdu
  9. Finansų ministerija siūlo, kaip mažinti bankų įkainius
  10. Nauji reikalavimai padės apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinti veiksmingą bankų krizių valdymą
  11. Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama
  12. Dirbtinį intelektą pasitelkia ir sukčiai
  13. Į „Google“ skambučius žiūrėkite budriai
  14. Vedant SMART-ID kodą įsitikinkite, kad tvirtinate ne sukčių operaciją
  15. Geriausias priešnuodis prieš sukčius – skeptiškas požiūris

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Saugokimės: says:
    10 mėnesių ago

    Lietuvoje masiškai plinta nauji sukčiavimo būdai: būtinai pasidalinkite su artimaisiais
    – tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuvoje-masiskai-plinta-nauji-sukciavimo-budai-butinai-pasidalinkite-su-artimaisiais-n1459103

    Atsakyti
  2. Banko patarimai says:
    9 mėnesiai ago

    Internete sukčiai seka skaitmeniniais pėdsakais: kaip juos sumažinti?
    – alfa.lt/aktualijos/komentarai/internete-sukciai-seka-skaitmeniniais-pedsakais-kaip-juos-sumazinti/379242/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Vanduo, kranas, čiaupas
Lietuvoje

Klaipėdos rajono gyventojams popierines sąskaitas už vandenį keičia kliento kortelė

2026 08 29
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas
Kultūra

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Vaistinė, vaistai
Lietuvoje

Likusiems be elektros – gyventojams galimybė iš naujo gauti šaltai laikomus vaistus

2026 08 28
Pietrytinis aplinkkelis
Lietuvoje

Prieš Rugsėjo 1-ąją – baigiami darbai pagrindinėse Kauno gatvėse

2026 08 28
Kanceliarinės prekės
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsakingai rinktis ir naudoti kanceliarines prekes

2026 08 28
Audra
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: reikėtų stiprinti pasirengimą ekstremalioms padėtims

2026 08 28
Automobilių statymas
Lietuvoje

Panevėžyje įvedamas naujas bilietas visoms mokamoms automobilių stovėjimo vietoms

2026 08 28
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Prasideda darbai – į Rūdninkų poligoną vedantis kelias pertiesiamas iš naujo

2026 08 28
Pakrantės parkas | A. Pelakausko nuotr.
Lietuvoje

Danės krantinė Klaipėdoje įkurtas Pakrantės parkas

2026 08 28
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Prieš mokslo metus pakoreguotos kai kurių dalykų ugdymo programos

2026 08 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mohammad Marandi apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • P.Skutas apie R. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti
  • +++ apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Mikabalis apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vairuotojų įpročiai keičiasi: mechaninė pavarų dėžė jau užleidžia vietą automatinei
  • Vaiko sveikatos patikrinimas nėra tik formalumas
  • Patikimos įėjimo durys suteikia daugiau ramybės kasdien
  • Mažiau švaistymo virtuvėje: 5 kūrybiškos vakarienės idėjos iš likusio maisto

Kiti Straipsniai

Piniginė, pinigai

Studento pinigai: kaip pasiruošti gyvenimui kitame mieste?

2026 08 29
„Sodra“

„Sodra“ įspėja dėl melagingų žinučių apie skolą

2026 08 27
Telefonas

Sukčiai įžūlėja – vyresnius žmones apmoko dar prieš skambutį bankui

2026 08 23
Dirbtinis intelektas

Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant

2026 08 22
VU mokslininkai. Tyrimo komanda

VU mokslininkai bando įminti karštųjų žvaigždžių subnykštukių paslaptis

2026 08 18
Automobilis BMW

Lizingu įsigyjamų automobilių amžius Lietuvoje mažėja

2026 08 17
Pinigai

Lietuviai pomėgiams negaili: kas ketvirtas jiems per metus skiria daugiau nei 2 000 eurų

2026 08 16
Pinigai

Lietuvių požiūris į indėlius: kaupti nori, bet svarbiausios – dvi sąlygos

2026 08 16
„Google“

Pirma paieška „Google“ – nebūtinai tikra: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines?

2026 08 15
Pinigai

Nedidelė suma, didelė klaida: kodėl žmonės nelinkę lyginti mažų paskolų?

2026 08 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Mohammad Marandi apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • P.Skutas apie R. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti
  • +++ apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Mikabalis apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • +++ apie R. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti
Kitas straipsnis
Ledai

Negirdėta ledų istorija ir šiandieninis pasirinkimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai