Sukčiai naudoja suklastotus bankų puslapius

Finansiniai sukčiai siekia iš gyventojų išvilioti pinigus pasinaudodami bankų vardu – gyventojams siunčiamos suklastotos SMS žinutės su aktyviomis nuorodomis į netikrą banko puslapį. Incidentų dėl šio sukčiavimo būdo smarkiai padaugėjo šią vasarą, nors vis dar pasitaiko nemažai investicinio, telefoninio sukčiavimo bei apgavysčių apsiperkant internete.

„Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas sako, kad incidentų, susijusių su suklastotomis SMS žinutėmis, skaičius augo ne procentais, o kartais, tačiau išviliotų lėšų kiekis palyginti nedidelis.

„Mums pavyko didelę dalį išviliotų lėšų sustabdyti banke ar susigrąžinti jau klientų sąskaitas palikusius pinigus. Daugiau nei 50 proc. apgaulingomis SMS žinutėmis išviliotų lėšų galų gale sugrįžo pas savo savininkus“, – sako L. Sadeckas.

Kaip atrodo sukčiavimo SMS žinutėmis schema?

Žmonės į savo mobiliuosius telefonus gauna žinutę su aktyvia nuoroda, kuri gali būti neva nuo banko, teisėsaugos, kitų institucijų. Žinutėje minima tam tikra problema. Tuo atveju, kai prisidengiama banko vardu, paprastai rašoma apie atliktą pavedimą, užblokuotą banko sąskaitą ir pan.

Žinutės turinys paprastai priverčia sunerimti ir spausti nuorodą, kurioje dažnai slepiasi suklastotas banko puslapis. Pagrindinis sukčių tikslas tokiu atveju – išvilioti klientų duomenis, o vėliau – ir lėšas.

SMS žinutė – susirašinėjimo su banku istorijoje

Gyventojus dažnai suklaidina tai, kad nuo sukčių atėjusi žinutė įkrenta į bendrą susirašinėjimo su banku srautą ir yra matoma kaip žinutė nuo banko. L. Sadeckas sako, kad sukčiai šiandien jau geba suklastoti siuntėjo numerį ar siuntėjo vardą – t.y. gali nurodyti bet kokį numerį ar pavadinimą. Todėl SMS žinutė gali ateiti draugo, pažįstamo žmogaus vardu, būti įvardinta kaip valstybės institucijos ar banko pranešimas.

„Gyvename išmaniajame amžiuje, išmanūs telefonai ne tik suteikia patogumo ir laisvės, bet kartais padaro ir „meškos paslaugą“ – jie grupuoja mūsų telefone žinutes su tas pačiais siuntėjais ar gavėjais. Žiūrint į gautų žinučių srautą ir matant banko vardu siųstą informaciją apie paslaugų kainodaros pasikeitimus, užsakytas paslaugas, paskutinė suklastota žinutė dažniausiai natūraliai nesukelia įtarimų, nes siuntėjas nurodomas tas pats“, – apie sukčių apgaulę detaliau pasakoja banko specialistas.

Jis ragina atkreipti dėmesį į tai, jog „Luminor“ bankas niekada nedaro kelių dalykų:

1. Nenaudoja aktyvių nuorodų SMS žinutėse ir nesiunčia jų klientams;
2. Neprašo slaptažodžių, konfidencialių prisijungimo duomenų;
3. Neprašo suvesti mokėjimo kortelės ar kitų duomenų.

Kas slepiasi suklastotos SMS žinutės nuorodoje?

Iš esmės iš sukčių gautoje nuorodoje gali būti bet kas, tačiau tais atvejais, kuriuos užfiksavo „Luminor“ banko saugumo specialistai, suklastotose SMS žinutėse slėpėsi netikras interneto banko puslapis:

Puslapis atrodo beveik toks pats, kaip tikrasis, tačiau yra keletas svarbių aspektų, pagal kuriuos galima atskirti klastotę. Kaip matyti pridėtoje iliustracijoje, interneto puslapio adresas (domenas) nėra toks, koks turėtų būti. Taip pat svarbu žinoti, kad tokie puslapiai yra kuriami tik duomenims ir lėšoms išvilioti, todėl kitos svetainės skiltys, pvz., “Kontaktai“, „Valiutų kursai“, „Pilna versija“ neveikia ar yra neaktyvios.

Jei tokias žinutes ar nuorodas gaunate patys ar pastebite benaršydami internete, visuomet rekomenduojama apie jas pranešti bankui – tai gali padėti apsaugoti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.

„Luminor“ banko ekspertas sako, jog geriausias būdas apsisaugoti gavus neįprastą žinutę – nespausti ant pateiktos nuorodos, nesuvedinėti savo duomenų. Jei kilo abejonių dėl puslapio autentiškumo, verčiau atidarykite banko svetainę ar interneto banką anksčiau naudotu adresu tiesiai iš naršyklės. Jei gyventojai nukentėjo nuo sukčių ir pervedė jiems pinigus arba prarado sąskaitoje buvusius pinigus, jie apie tai turi kuo greičiau pranešti bankui ir policijai.

Ką daro bankas?

Bankas yra finansų institucija, todėl negali valdyti klientų gaunamų žinučių srautų ir tuo labiau jų sustabdyti. Bankas ankas siekia supažindinti savo klientus su sukčiavimo schemomis, kad jie lengvai galėtų jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti. Minėtose žinutėse paslėpti suklastoti internetinio banko puslapiai yra blokuojami pasitelkiant tokią galią turinčias valstybės institucijas, todėl jų gyvavimo laikas yra ganėtinai trumpas.

Taip pat bankas siekia nustatyti atliekamų operacijų stebėjimo mechanizmus taip, jog šie gebėtų nustatyti netipines operacijas bei apsaugotų lėšas sąskaitose. Jei taip nutiko, jog lėšos iškeliavo iš kliento sąskaitos, bankas imasi veiksmų, siekdamas jas sugrąžinti klientui, todėl bendradarbiauja su kitu banku, į kurio sąskaitą pinigai buvo nukreipti.

„Sukčiavimas kaip ir kitoks nusikalstamumas, yra reiškinys, kurio visiškai sustabdyti nėra galimybės, tačiau yra priemonės, kurios leidžia sumažinti sukčių atakų sėkmingumą ir iš žmonių išviliotų lėšų dydį“, – sako L. Sadeckas.