Penktadienis, 13 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

www.alkas.lt
2025-07-29 19:17:24
754
PERŽIŪROS
10
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

2025 m. liepos 26 d. Kaune Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) štabo vadovybė išplatino kreipimąsi, kuriuo ragina aukščiausius šalies vadovus ir atsakingas institucijas imtis skubių veiksmų stiprinant valstybinės lietuvių kalbos statusą ir apsaugant ją nuo nuoseklios erozijos viešajame gyvenime.

Kreipimasis adresuotas LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui, Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui Audriui Valotkai bei LR kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.

„Susirūpinimą kelia lietuvių kalbos pagarbos žeminimas, padidėjus imigrantų skaičiui, pasireiškiantis negaunama informacija valstybine kalba, švietimo ministerijos neveiklumu ir dažnu nesusišnekėjimu mūsų valstybėje“, – rašoma pareiškime.

LLKS atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje bei miestų iškabose vis dažniau vartojami tarptautiniai ar svetimžodžiai, stumiant lietuviškus atitikmenis į užribį. Toks reiškinys, anot autorių, žlugdo lietuvių kalbos gyvybingumą ir griauna tautinį tapatumą.

„Paikai keisdami lietuviškus žodžius į mandresnius – tarptautinius, susiname savo kalbą, kenkiame jos gyvybiškumui“, – teigiama kreipimesi, kur primenami ir Vydūno žodžiai apie svetimų kalbų priemaišų žalą tautos sąmonei.

Dokumente kritikuojamas Seime svarstomas siūlymas leisti asmenvardžius su svetimais diakritiniais ženklais ir moterų pavardžių rašybą su galūne -a, nes tai, pasak autorių, prieštarauja lietuvių kalbos sistemai ir tradicijai. LLKS primena, kad tokiems siūlymams prieštarauja ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir Lietuvių kalbos institutas.

Kreipimesi reiškiamas pritarimas Seimo nario Lauryno Kasčiūno iniciatyvai įtvirtinti įstatymuose prievolę imigrantams išmokti valstybinę kalbą, jei jie nori pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat reikalaujama, kad:

  • Nebūtų tęsiamas valstybinės kalbos nemokėjimo terminas imigrantams, o būtų taikoma griežta ir veiksminga egzaminavimo sistema;

  • Viešieji užrašai įstaigose ir prekybos vietose būtų rašomi valstybine kalba;

  • Žiniasklaida gerbtų lietuvišką žodį, nevartotų nereikalingų svetimžodžių, kai yra lietuviški atitikmenys.

Pasak LLKS, viešose vietose vis dažniau pasirodantys užrašai svetimomis kalbomis kelia grėsmę lietuvių kalbai, nacionaliniam tapatumui ir net valstybės teritoriniam vientisumui.

Kreipimą pasirašė: Gediminas Reutas, dimisijos majoras, LLKS štabo viršininkas, 1991 m. parlamento gynėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas;  Zigmas Tamakauskas, dimisijos vyresnysis leitenantas, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius.

Skaitykite visą pareiškimą ČIA:

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis

Gitanui Nausėdai – LR Prezidentui;
Sauliui Skverneliui – LR Seimo Pirmininkui;
Gintautui Paluckui – LR Ministrui Pirmininkui;
Audriui Valotkai – Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku:
Šarūnui Biručiui – LR Kultūros ministrui.

Kreipimasis

dėl valstybinės kalbos vartojimo

2025-07-26
Kaunas

Susirūpinimą kelia lietuvių kalbos pagarbos žeminimas, padidėjus imigrantų skaičiui,   pasireiškiantis negaunama informacija valstybine kalba ir  jos išmokimo atidėliojimu, LR švietimo,  mokslo ir sporto ministerijos neveiklumu, dažnu nesusišnekėjimu lietuvių kalba mūsų valstybėje,   nelietuviškų žodžių didėjimu miestų iškabose (kai kur jau visai nėra lietuviškų žodžių) ir žiniasklaidoje. 

Paikai keisdami esamus lietuviškus žodžius į „mandresnius – tarptautinius“ susiname  savo kalbą, kenkiame jos gyvybiškumui. Pvz., lietuviški žodžiai – vietovė, pomėgiai, naujovė, rungtynės ar varžybos, lakūnas, apdovanojimas ar dovana, šventė, plojimai, susirinkimo vedėjas, mokymas ar mokytojas, žiūrovai, pasirodymas ar pramoginis renginys, mėgstama pramoginė daina, bendravimas, būstinė, raštinė, susižeidimas ir t. t. , keičiami į lokaciją, hobius, inovaciją, mačus, pilotus, prizus, festivalius, aplodismentus, moderatorius, edukatorius, publikas, komunikavimus, ofisus, traumas,  hitus, šou, super, okei, vau...

Gaila, kad kai kurie vadovaujantys mūsų   kalbai kalbininkai  įteisino šiuos svetimžodžius. Lyg pamiršti Vydūno žodžiai: kalbininkų uždavinys turėtų būti  atmesti į lietuvių kalbą įsibrovusius svetimų kalbų priemaišas, kad svetimi žodžiai yra tautos sąmonės drumstėjai. Kalba yra mūsų tautos gyvybės šaltinis.

Pataikūniškai priėmus mūsų laiko patikrintos abėcėlės priedėlį  trimis svetimomis raidėmis, pažeidusiomis lietuvių kalbos  fonetinės rašybos sistemos bei tarties principus (vienas garsas, viena raidė), dabar kai kurios jėgos Seime jau siūlo kai kurių asmenvardžių rašyboje įteisinti svetimus diakritinius ženklus. Lietuvių kalbos institutas pažymi, kad tai keltų pavojų pačiai bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai, toliau griautų mūsų rašybą.  

Norima leisti rašyti    moterų pavardes su galūne a. Šiuo klausimu Valstybinė lietuvių kalbos komisija pabrėžė, kad „įteisinus  moterų pavardžių  rašybą su galūne – a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, šis siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija“.

Reikalaujame, kad būtų laikomasi LR Konstitucijos 14 straipsnio – lietuvių kalba yra valstybinė kalba, kad nebūtų pratęsinėjimas  vadinamas laikinas valstybinės kalbos nemokėjimo terminas, kad būtų sukurta ir pradėta taikyti norintiems Lietuvoje įsidarbinti užsieniečiams veiksminga bei griežtesnė    lietuvių kalbos mokėjimo egzaminavimo sistema.       

ŠMSM prašymai  atidėlioti valstybinės kalbos mokėjimo terminus pažeidžia  Lietuvos piliečių konstitucines teises  būti aptarnaujamiems ir informuojamiems valstybine kalba, stabdo gyvenančių Lietuvoje užsieniečių norą išmokti valstybinę kalbą, griauna  piliečių   pasitikėjimą savo valstybe. Nenorintys išmokti valstybinę kalbą, piktavališkai nesiliauja reikalauti iš valstybės skirti vis didesnių lėšų valstybinei kalbai išmokti, kartais jau iššaukiamai demonstruoja lietuvių kalbos nemokėjimą, reikalauja, kad su jais būtų kalbama rusiškai...

Pritariame LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno  pasiūlymui griežtinti įstatymus užsieniečiams dėl lietuvių kalbos mokėjimo, kuriuo užsieniečiams būtų nustatyta prievolė išmokti valstybinę kalbą, jei jie norėtų prasitęsti savo laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje.  

Reikalaujame, kad informaciniai  užrašai  įstaigose,  prekyvietėse ir kt.būtų raš omi valstybine kalba. Viešose vietose, išstumdami lietuvišką žodį,   vis  didėjantys svetima kalba parašyti užrašai kelia grėsmę mūsų kalbai, nacionaliniam tapatumui,  Lietuvos teritoriniam vientisumui.

Nepritariame, kad Seime būtų įteisinti svetimi diakritiniai ženklai ir moterų pavardžių galūnės rašyba su raide a. 

Žiniasklaida turėtų gerbti lietuvišką žodį - esant lietuviškiems žodžiams, nevartoti jų pakaitalų – svetimžodžių.

Gediminas Reutas, d. mjr. LLKS štabo viršininkas, 1991 m. Lietuvos parlamento gynėjas, Lietuvos  kariuomenės kūrėjas.

Zigmas Tamakauskas, d. vyr. ltn. LLKS štabo viršininko pavaduotojas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kav.


Lietuvos karininkų ramovė, A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas-44310

Telef. : +370 62596375;   +370 67467909.  El. p.: zigmas3604@gmail.com


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams
  2. A. Antanaitis. Ar Laisvės partija svarsto galimybę naikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  3. Z. Tamakauskas. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir jo vykusio suvažiavimo nuotrupos
  4. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  5. Perspėjimas Seimo nariams: Išdavę lietuvių kalbos valstybinį statusą atversite kelią Lietuvos valstybės dezintegracijai
  6. Visuomenininkai ragina Seimo narius nepritarti Darbo partijos bandymui menkinti valstybinės kalbos statusą
  7. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  8. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  9. Visuomenininkai ragina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nepasiduoti politikų spaudimui
  10. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
  11. G. Nausėda pasirašė Valstybinės kalbos Konstitucinį statusą paneigiantį įstatymą
  12. R. Karbauskis. Viena didžiausių lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išdavysčių atkurtos Lietuvos istorijoje
  13. Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“ (video)
  14. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  15. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. P.Skutas says:
    8 mėnesiai ago

    Neįsivaizduoju, kad lietuviui esančiam valdžioje gali būti svetima lietuvių kalba. Čia, veikiau, jau problema, ar toks asmuo yra lietuvis. Taigi protestuose dėrėtų klausti, valdžia, ar tu lietuvė?!

    Atsakyti
    • Psichiatro asistentas says:
      8 mėnesiai ago

      Valdžia-tai apie pinigus. Kur pinigai ten ir Tėvynė. Globalistinio kapitalo statytinis rūpi tik jų pačių nauda, o kažkokių lietuvių kažkokia kalba ten kur jie planuoja įsikurti kai jau pakankamai praturtės-niekam neįdomus reliktas. Apie Kalbą, Tėvynę, Pareigą, Vertybes tik neturintys kur pabėgti mužikai svaičioja. O jie tai „elitas“…

      Atsakyti
  2. vladas says:
    8 mėnesiai ago

    Kartais atrodo,kad musu valstybines strukturos yra uzvaldytos antilietuvisko gaivalo.kiek yra priimta istatymu,del
    lietuviu kalbos ir ar jie yra vigdomi,viskas daroma kad juos boikuotuoti,ignoruoti ir atidelioti iki begalybes.Tai kokioje
    valstybeje mes gyvenam???

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    8 mėnesiai ago

    LLKS štabo vadovybės kreipimasis yra teisingas, savalaikis ir, manau, jeigu valdantieji nereaguos, sekančiuose rinkimuose už lietuvių kalbos genocidą iš Seimo rūmų bus jie iššluoti laukan lyg su sanitarine šluota.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      8 mėnesiai ago

      35 metus kas keturis metus vis šliuojame, tik kaskart įšluojam vis labiau nelietuvišką valdžią. Matyt, iššlavus senus, nelabai yra ką įšluoti? Nors šį kartą, lyginant su buvusia liberastų valdžia, vis viena padėtis geresnė.

      Atsakyti
      • Marija says:
        8 mėnesiai ago

        Ar labai lietuviška valdžia aną kadenciją įvedė visiškai nereikalingas raides ir lietuvių kalbai nebūdingus jas atitinkančius garsus?

        Atsakyti
  4. P.Skutas says:
    8 mėnesiai ago

    Lietuvybės valstybinių suverenių teisių atžvilgiu Lietuvoje ir ši valdžia niekuo nėra geresnė. Antai, praeitos kadncijos įsodinta W vietoje suverenios valstybinės V ir toliau sau nejudinama sėdi, lenkiškam švietimui Lietuvoje vadovauti tiesiogiai taip pat atvykinėja Lenkijos viceministrė, klausimas, kad toliau netęstume dar 2009 m. besibaigusio 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties termino, nei keliamas, nei svarstomas ir t.t ir pan.
    Kiek tai gali tai tęstis, laikas viešai pasakyti ir atitinkamai papildyti partijų finansavimo įstatymą, kad šalis yra valdoma lenkiškų lietuvių vadovaujamų partijų ir jeigu jos minėtų lietuvybės valstybinio naikinimo dalykų nenutrauks, tai už šią kadenciją priklausančio biudžetinio finansavimo negaus, kad taip būtų finansiškai suvaržyta tokioms partijoms galimybė dalyvauti kitos kadencijos rinkimuose. Čia juokai menki – tūnoti ir laukti, kaip kad Smetona darė, nevaduojant Vilniaus, nejaugi iš to dar nepasimokėme istorijoje.

    Atsakyti
  5. Marija says:
    8 mėnesiai ago

    Labaii gerai.
    Tik besikreipiantieji turėtų žinoti, kad data su brūkšneliais jau nerašoma. Vietoj jų tiesiog paliekami tarpai.

    Atsakyti
  6. Psichiatro asistentas says:
    8 mėnesiai ago

    Geri kalbos puoselėtojai-„dimisijos“ veikėjai. Gal nuo savęs tada reiktų pradėti ir ne „dimisijos“, o „atsargos“ titulais vadintis?

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      8 mėnesiai ago

      >Psichiatro asistentas
      Smetonos laikais buvo sakoma “Trys lietuviai, – penkios partijos”. Sovietmečiu buvo matoma, kad “daug lietuvių, – viena partija”. Šiuo metu matome, kad “daug partijų, bet jose mažai kokybiškų lietuvių”. Ir tai įvyko per 100 m. laiko tarpą. laiko tarpą. Todėl, gerb. asistente, kviečiu tamstos vadovą psichiatrą paanalizuoti: “Kiek lietuvių kiekvienoje partijoje yra?”. Pakonsultuoti “psichiatrą” galėtų nepriklausomai nuo partijų išrinktas Prezidentas Gitanas Nausėda. Tokią analizę, manau, būtų malonu labai paskaityti ir portalo “Tėviškės Alkas” skaitytojams.
      P. S. Klausimą tokį derėtų užduoti ir DI palyginimui. Dėkoju.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Susitikimas Vyriausybėje
Lietuvoje

Susitikime Vyriausybėje – aktualūs žemės ūkio klausimai

2026 03 13
Simonas Bartkus
Lietuvoje

Lietuvos oro uostai ieško naujo vadovo

2026 03 13
Degalinė
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis kuro kainų pagrįstumą

2026 03 13
Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys siūlymus tobulinti Darbo kodeksą

2026 03 13
Apsilankymas Rukloje
Lietuvoje

Prezidentas su Čekijos vadovu lankėsi Rukloje

2026 03 13
Ugniagesiai
Lietuvoje

Šalta žiema atsispindėjo ir gaisrų statistikoje

2026 03 13
Dėžės atliekoms
Lietuvoje

Klaipėdiečiams – specialios dėžės pavojingoms atliekoms rinkti

2026 03 13
Teritorijų valymas
Lietuvoje

Po žiemos surenkami smėlio bei skaldelės likučiai

2026 03 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marija apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Marija apie Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
  • Kažin apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • +++ apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Susitikime Vyriausybėje – aktualūs žemės ūkio klausimai
  • Lietuvos oro uostai ieško naujo vadovo
  • Liberalai aiškinsis kuro kainų pagrįstumą
  • Seimas svarstys siūlymus tobulinti Darbo kodeksą

Kiti Straipsniai

Krikštų paprotys Mažojoje Lietuvoje

Naujos vertybės gyvojo paveldo sąvade: nuo šimtametės muzikos iki archajiškos žvejybos paslapčių

2026 03 13
Jonas Rudzinskas

Skaudi netektis: mirė Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, tautodailės puoselėtojas Jonas Rudzinskas

2026 03 13
Vytautas Sinica islamas

V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…

2026 03 12
Mikrofonas

Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto

2026 03 12
Juozas Olekas po nepavykusio balsavimo dėl atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų

Seimas nepritarė siūlymui atleisti J. Oleką iš Seimo Pirmininko pareigų

2026 03 12
Marija Valuckienė

T. Kezienė. Kelyje su meile

2026 03 12
Moldovos Respublikos Prezidentė Maja Sandu kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime

M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma

2026 03 11
Signataras Algimantas Norvilas

A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo

2026 03 11
Prezidento G. Nausėdos sveikinimas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 m.

V. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

2026 03 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Marija apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Marija apie Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
  • Kažin apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • +++ apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • +++ apie Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Krašto apsaugos ministerija

KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai