Valstybinė kultūros paveldo komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį, kad įvertintų Šalčininkų r., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybėse vykdomą kultūros paveldo apsaugą.
Trys geografiškai artimos, bet kultūriškai labai skirtingos savivaldybės parodė, kad paveldo išsaugojimo sėkmę lemia ne vien biudžeto dydis, bet ir strateginė vizija bei bendruomenės–savivaldybės sinergija.
Šalčininkų rajonas paveldo vertybes paverčia ekonominio augimo varikliu, Trakai balansuoja tarp sparčios turizmo infrastruktūros plėtros ir gyvų papročių, o Elektrėnai dar tik kuria istoriją, ieškodami identiteto industrinio palikimo šešėlyje, – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime spaudai.
Šalčininkų rajonas – kai savivaldybės strategija sutinka aktyvią bendruomenę
„Šalčininkai rodo, kaip savivaldybės lyderystė sustiprina pilietinius sumanymus – čia paveldo apsauga jau peržengė vienos vertybės ribas ir tapo vietos augimo strategija“, – pastebi Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Šalčininkų rajonas paveldo vertybes vertina kaip strateginį regioninio turizmo variklį, o savivaldybė – kaip pasakoja vietos vadovai – strategiškai prasideda nuo keturių flagmanų. 1769 m. kunigo P. K. Brzostovskio įkurtos „Paulavos Respublikos“ dvaro liekanų, Turgelių miestelio, Jašiūnų ir Vilkiškių dvarų sodybų.
„Šie taškai jau patraukia žmones iš Vilniaus, skatina vietinių verslų atgimimą ir kultūrinį gyvenimą. Kai ši trasa pradės uždirbti pastovų pelną, savivaldybė žada pereiti prie mažiau žinomų, bet ne mažiau vertingų paveldo vertybių“, – sako Paveldo komisijos vyr. žinovas Artūras Stepanovič.
Už keliolikos kilometrų stūksantys stipriai sunykę Zavišonių dvaro fragmentai simbolizuoja besąlyginį bendruomenių įsitraukimą. Savivaldybė pripažįsta, kad tokio masto restauracijai reikėtų milžiniškų išteklių, todėl kol kas apsiribojama aktyvios vietos bendruomenių mažesnių sumanymų palaikymu.
Ši tvarko aplinką, įrengė poilsio zoną, vyksta susibūrimai, dvaro fragmentų aplinka tapo traukos vieta, o savivaldybė prisideda lėšomis ir palaiko vietos bendruomenę. „Nors Zavišonių dvaras nėra įtrauktas į artimiausių strateginių projektų sąrašą, jis išlieka brangus vietos žmonėms – kaip atminties ženklas ir ilgalaikės vizijos dalis“, – priduria jis.
„Šalčininkai jau dabar užima dvidešimtąją Savivaldybių paveldosauginio indekso vietą. Tikime, kad įgyvendinus numatytą strategiją rajonas gali šoktelėti ir į pirmąjį dešimtuką“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.
Trakų rajonas – tarp kurortinio tempo ir intensyvios infrastruktūros plėtros
Trakų rajonas – viena žinomiausių Lietuvos kurortinių teritorijų, kur intensyvi infrastruktūros plėtra vyksta sparčiau nei užsimezga dialogas su vietos bendruomenėmis ir kultūros paveldo interesų atstovais.
Nors kurortinis tempas skatina greitus pokyčius gatvėse, viešojoje erdvėje bei turizmo paslaugų plėtrą, savivaldybė dažnai pirmenybę teikia tik techniniams sprendimams, o paveldotvarkos klausimai lieka nuošalyje.
„Įgyvendinant Karaimų gatvės humanizavimo projektą, Trakų rajono savivaldybė istorinėje gatvėje pastatė betoninius ir kt. įrenginius – vazonus, suoliukus, šiukšliadėžes, etc. Vietos bendruomenė sukilo pabrėždama, kad tai pažeidė senąjį gatvės charakterį.
Paveldo komisija siūlo įtraukti bendruomenes pačioje projektavimo pradžioje – tik taip užtikrinamas lankstus sprendimų keitimas. Vėluojant įtraukti gyventojus, galutinius pasiūlymus koreguoti tampa sudėtinga“, – sako doc. dr. V. Ščiglienė.
Nepaisant sudėtingų atvejų, Trakuose veikia stiprios karaimų ir sentikių religinės bendruomenės. Daniliškių sentikių bendruomenė yra seniausia Vilniaus krašte, įsikūrusi dar XVIII a. pr. Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė čia buvo pastatyta 1817 m. Prieš kelerius metus maldos namai pradėti remontuoti vietos bendruomenės sumanymu.
Ji pasirūpino, kad statinys būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pasiekė, kad cerkvei tvarkyti butų skirtos Paveldotvarkos programos lėšos. „Tai tik dar kartą patvirtina vietos bendruomenių įsitraukimo svarbą“, – sako A. Stepanovič.
Elektrėnai – savo kultūrinės tapatybės vis dar ieškantis jaunas miestas
Elektrėnai – jaunas miestas, kurio pramoninis palikimas ir buvęs šiluminės elektrinės veidas vis dar formuoja vietos tapatybę. Visgi kultūrinio identiteto paieškos susiduria su iššūkiais: Elektrėnai dažnai minima kaip „ledo ritulio sostinė“, tačiau šis sporto įvaizdis vienas neužpildo architektūrinių ir istorinių nišų.
„Paveldo komisija siūlė savivaldybei plėtoti kultūrinį naratyvą per XX a. monumentalaus meno vertybes bei aktyviau remtis vietos menininkų sumanymais. Ledo ritulio istorija taip pat gali tapti kūrybišku bruožu, jei jis atitinkamai derės su bendruomenių lūkesčiais ir miesto ateities vizija“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Visgi tradiciškai suprantamo paveldo esama ir Elektrėnuose. Labiausiai patrauklus čia yra Abromiškių dvaro ansamblis. Dvarą 1571 m. įkūrė Abrahamas Poniatovskis, o vėliau jį valdė įtakingos giminės – de Raesai ir Pliateriai. Nuo 2012 m. vykdoma nuosekli renovacija.
Bręstantis naujas paveldosauginis indeksas – nuo skaičių prie kokybės ir bendruomenių
„Nepaisant šių savivaldybių skirtingų iššūkių ir pirmenybių, jas vienija aktyvus vietos bendruomenių ir vertybių savininkų indėlis – būtent ši sinergija kuria gyvybingą paveldą ir leidžia pajusti jo tiesioginį poveikį žmonių gyvenimams.
Pirmasis Savivaldybių paveldosauginis indeksas, atsiradęs 2023 m., šiuo metu peržiūrimas. Naujojoje metodikoje bendruomenių įsitraukimui numatoma atskira dedamoji. Norime, kad savivaldybės nebebūtų vertinamos tik pagal ataskaitose esančius skaičius – svarbu, ar paveldas veikia žmonių gyvenime“, – pabrėžia Paveldo komisijos pirmininkė.
Viešas atnaujinto indekso pristatymas numatytas 2027 m.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų paskirtų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
