Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

Geopolitiniai postūmiai 

Šią savaitę Maskvos psichologinių operacijų asai žengė, jų supratimu, gudrų žingsnį, siūlydami surengti dar vienas „taikos“ derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Birželio 2 d., jau tradiciškai – Stambule – planuojamas abiejų šalių delegacijų susitikimas, kuriame agresorė Rusija pakartos savo reikalavimus: Ukrainos pasitraukimą iš keturių jos Rusijos aneksuotų regionų, NATO plėtros sustabdymą į rytus, su energijos ištekliais susijusių ir kai kurių kitų Vakarų sankcijų panaikinimą, įšaldytų Rusijos aktyvų atlaisvinimą, Ukrainos mobilizacijos sustabdymą, užsienio šalių karinės pagalbos Kijevui nutraukimą bei „rusakalbių ukrainiečių apsaugą“.

Paprasčiau sakant, įvardinsime tiesiai – Rusija reikalauja, kad Ukraina pasiduotų, o Vakarai pripažintų Kijevo kapituliaciją kaip įvykusį faktą.

Ukrainos pareigūnai gi pabrėžia, kad jei Maskvos ketinimai yra iš tiesų rimti, ji turi pateikti savo pasiūlymus raštu. Derybos galėtų vykti tik gavus aiškią informaciją apie Rusijos poziciją, nespekuliuojant ir nespėliojant dėl pranešimuose žiniasklaidai ar žodžiu pateikiamų Rusijos užsienio teroro reikalų ministro Lavrovo ultimatumų.

Bet teroristai ir karo nusikaltėliai Kremliuje tęsia savo žaidimą, skirtą Vakarų sprendimų priėmėjų akių muilinimui. Ji tą sėkmingai daro jau nuo Krymo okupacijos laikų ir neatrodo, kad tas galėtų iš esmės pasikeisti.

Juolab, kad JAV prezidento Donaldo Trampo specialusis pasiuntinys Keitas Kelogas suskubo pripažinti, esą NATO plėtra į rytus yra „pagrįstas“ fiurerio Putino „rūpestis“. Savo ruožtu vladyka iš Raudonosios aikštės pareikalavo NATO įsipareigojimo nepriimti naujų narių iš Rytų Europos, taip blokuojant Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos narystės galimybes.

Jis taip pat pakartojo eilinę pasaką apie tai, kad Ukrainos siekis tapti NATO nare buvo viena pagrindinių invazijos priežasčių, nors 2014 m., kai prasidėjo agresija, Ukrainos narystės NATO perspektyvos iš viso nebuvo svarstomos.

Tuo tarpu neįvardinti NATO pareigūnai „Reuters“ patvirtino, kad Aljansas nesvarsto ir nei strateginiame, nei darbiniame lygmenyje neveda jokių derybų dėl Rusijos reikalavimo sustabdyti NATO plėtrą į rytus. Šis klausimas nebuvo svarstytas nei naujausiuose, nei ankstesniuose NATO susitikimuose.

Dar daugiau, NATO šaltiniai Putino reikalavimą raštiškai įsipareigoti stabdyti Aljanso plėtrą vadina nerealistišku ir pabrėžia, kad kiekviena šalis turi teisę laisvai rinktis savo narystę tarptautinėse organizacijose pagal tarptautines sutartis.

Toks, nors ir neoficialus, požiūris yra labai sveikintinas ir rodo, kad nežiūrint visų Maskvos propagandos pastangų, Vakaruose aiškėja supratimas, kad ne teroristai ir karo nusikaltėliai diktuoja savo sąlygas, bet laisvos demokratijos bendru sutarimu renkasi, kokiu keliu joms eiti.

Taigi, deja, tikros taikos perspektyvos yra labai blankios. Kuo daugiau antraščių ir pareiškimų iš tribūnų apie karo siaubo sustabdymą, tuo mažiau realių veiksmų tą darant ant žemės. Būtent todėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos kalbas apie derybas vadina sąmoningai vilkinamu procesu.

Kai politologai ir ekspertai per rožinius akinius džiaugsmingai kalba galimą Putino, Zelenskio ir Trampo trišalį susitikimą „konfliktui užbaigti“, jei delegacijų lygio derybos Turkijoje bus sėkmingos, mes bedame pirštu į realybę: Rusija jau atmetė JAV remiamą Ukrainos siūlymą dėl visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo ore, ant žemės ir jūrose. Vietoje to Kremlius suintensyvino oro atakas visoje Ukrainos teritorijoje ir pradėjo naują vasaros puolimo bangą.

Lūžio taškai

JAV prezidentas Donaldas Trampas gegužės 28 d. pareiškė, kad netrukus paaiškės, ar Putinas iš tiesų rimtai nusiteikęs užbaigti karą Ukrainoje. Trampas sakė, kad jo specialusis pasiuntinys Stepas Vitkofas šiuo metu derasi su Rusijos puse ir tvirtino, kad jis „atlieka fenomenalų darbą“.

„Labai greitai sužinosime. Tai užtruks maždaug dvi savaites arba pusantros savaitės“, – sakė JAV galva žurnalistams per spaudos konferenciją, atsakydamas į klausimą, ar Putinas nori užbaigti karą, – „Atrodo, kad jie nori kažką daryti. Bet kol dokumentas nepasirašytas, negaliu jums pasakyti… Esu labai nusivylęs tuo, kas įvyko. Jau kelios naktys, kai žmonės žuvo pačiame to, ką vadintumėte derybomis, įkarštyje.“

Labai gaila, kad JAV prezidentas drebindamas kinkas dar dvejoms savaitėms karo nusikaltėliams uždegė žalią šviesą tęsti žudynes Ukrainoje. Jei keletas tomahaukų būtų trinktelėję į driskių sankaupas okupuotose Ukrainos teritorijose, Putino nusiteikimas tęsti karą garantuotai sumažėtų ir apie tai sužinotume ne už dviejų savaičių, ne iš antraščių, o iš kagėbistinio inkštimo paskambinus į Ovalujį kabinetą telefonu.

Skirtingai nuo JAV, Jungtinė Karalystė Rusiją įvardino kaip „neatidėliotiną ir spaudžiančią“ grėsmę pagrindinėje strateginėje gynybos apžvalgoje, kuri, kaip gegužės 31 d. pranešė „The Guardian“, bus paskelbta pirmadienį.

130 puslapių apžvalgoje, kurią parengė vyresniųjų patarėjų grupė, tarp kurių yra buvęs NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas, remiamasi pamokomis iš plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą ir tokiais akivaizdžiais faktais kaip britų kariuomenės ir karinių pajėgumų mažėjimas bei platesnės pasaulinės grėsmės, kurias kelia vadinamasis „mirtinas ketvertas“: Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Šios keturios blogio ašies šalys vis glaudžiau bendradarbiauja įvairiose srityse, o civilizuotas pasaulis iš esmės nesiima jokių realių veiksmų joms stabdyti. Iranas tiekia Rusijai dronus ir raketas, Šiaurės Korėja siunčia karius, kad padėtų Maskvai, o Kinija teikia dvigubos paskirties prekių ir kitą technologinę paramą Rusijai kare prieš Ukrainą.

Kelis pastaruosius mėnesius puse lūpų kalbant apie tai, kad pirmą kartą nuo NATO sukūrimo laikų Aljansui Europoje bus paskirtas vadovauti ne JAV kariškis, o britas, Trampas žengė racionalų žingsnį užtikrindamas JAV buvimą Europoje. Pasak „Reuters“, Trampas asmeniškai informavo NATO generalinį sekretorių Marką Riutę apie šį sprendimą, o oficialus pranešimas laukiamas artimiausiomis dienomis.

Pagrindiniu kandidatu, kaip teigiama, laikomas JAV karinių oro pajėgų generolas leitenantas Aleksas Grynkevičius, šiuo metu einantis Jungtinio štabo operacijų direktoriaus pareigas.

NATO pajėgų Europoje vado pareigos, kurias nuo 2022 m. liepos eina generolas Kristoferis Kavolis, apima visų NATO operacijų Europoje priežiūrą ir laikomos vienomis svarbiausių aljanse.

Trampo sprendimas, tikėtina, nuramins NATO sąjungininkus, kurie nuogąstauja dėl galimo Amerikos įsipareigojimų mažinimo. Trampo „America First“ doktrina ne kartą kėlė abejonių dėl JAV įsipareigojimų daugiašalėms sąjungoms, ypač NATO.

Mūšio linija

Vakarų partneriai nebetaiko jokių nuotolio apribojimų ginklams, tiekiamiems Ukrainai naudoti prieš Rusijos karinius taikinius, gegužės 26 d. pareiškė Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas. „Nebėra jokių apribojimų dėl Ukrainai tiekiamų ginklų nuotolio – nei iš JK, nei iš Prancūzijos, nei iš mūsų. Jokių apribojimų nėra ir iš JAV pusės“, – sakė Mercas diskusijų forume, kurį surengė WDR kanalas. „Tai reiškia, kad Ukraina dabar gali gintis, pavyzdžiui, atakuodama karinius taikinius Rusijoje, – pridūrė kancleris, – Iki šiol ji to daryti negalėjo, ir, išskyrus labai retas išimtis, to nebuvo dariusi.“

Anksčiau Ukraina iš JAV, JK ir Prancūzijos buvo gavusi ilgojo nuotolio raketų – įskaitant ATACMS, Storm Shadow ir SCALP – tačiau iš pradžių jai buvo leidžiama jas naudoti tik prieš Rusijos karines pajėgas okupuotose Ukrainos teritorijose. Šis naujas leidimas suteiktas matant, kaip Rusija toliau daužo civilinę infrastruktūrą ir siekia kuo daugiau civilių, tame tarpe vaikų ir moterų, aukų.

Rusija „ruošia naujas puolamąsias operacijas“ savo plataus masto kare prieš Ukrainą, po žvalgybos ataskaitos pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kijevas anksčiau jau buvo įspėjęs apie naujo didelio Rusijos puolimo grėsmę, nukreiptą į šiaurės rytų Charkivo ir Sumų sritis šį pavasarį ir vasarą.

Nors per pastaruosius kelis mėnesius Rusija pasiekė tik minimalių teritorinių laimėjimų, patirdama didelių nuostolių, Ukrainos žvalgybos duomenys patvirtina, kad Rusija nėra rimtai suinteresuota taikos susitarimu.

„Iš mūsų žvalgybos surenkamos informacijos ir viešų duomenų matyti, kad Putinas ir jo aplinka neplanuoja užbaigti karo – nėra jokių įrodymų, kad jie rimtai svarstytų taiką ar diplomatiją“, – sakė Zelenskis.

Deja, bet vakar Ukrainos kariuomenės vadas O. Syrskis patvirtino, kad driskiai pradėjo naują puolimą Zaporižės kryptimi. Kol kas jis atrodo ribotas pagal veiksmų pobūdį ir gali būti apgaulingo manevro dalis.

Per pastarąsias tris dienas Rusija surengė didžiausią šiais metais oro atakų bangą prieš Ukrainą, paleisdama šimtus dronų ir dešimtis raketų į Kijevą, Charkovą, Odesą, Zaporožę ir kitus miestus. Dauguma taikinių buvo civilinė infrastruktūra. Ukrainos oro gynyba numušė didžiąją dalį oro grėsmių, tačiau kai kurie smūgiai pasiekė tikslą, žuvo ir buvo sužeista dešimtys civilių.

Orda bandė prasiveržti Charkovo ir Sumų srityse, tačiau Ukrainos gynyba išlaikė pozicijas, nors kai kuriose vietose buvo pranešta apie nedidelius taktinius Rusijos laimėjimus. Britų ir amerikiečių žvalgyba pažymi, kad Rusijos puolimo sparta išlieka lėta dėl didelių nuostolių ir stiprios ukrainiečių gynybos.

Savo ruožtu Ukraina surengė dronų atakas prieš Rusijos karinę infrastruktūrą Kursko ir Belgorodo srityse, taip pat prieš naftos saugyklas ir logistikos centrus. Ukrainos specialiosios pajėgos vykdo lokalizuotas kontratakas prie Bachmuto ir Avdijevkos, tačiau didelių teritorinių laimėjimų nėra.

Rusijos Stavropolyje gegužės 28 d. buvo likviduotas miesto vicemeras Zauras Gurcijevas, kuris dalyvavo Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą ir pasižymėjo karo nusikaltimais Mariupolyje. „Shot“ Telegram kanalas, kuris, kaip manoma, yra administruojamas Rusijos saugumo tarnybų, nurodė, kad sprogimą galėjo sukelti granata arba savadarbis sprogstamasis įtaisas. Dar vienas į kompaniją Žirinovskiui ir Kobzonui.

Šią naktį Rusijos Briansko srityje nuo bėgių nulėkė keleivinis traukinys po to, kai sugriuvo viadukas virš geležinkelio. Žuvo mažiausiai 7 žmonės, 69 buvo sužeisti. Žuvo ir traukinio mašinistas. Prieš incidentą Vygonichskio rajone buvo girdėti sprogimai. Rusijos geležinkelių bendrovė „Moscow Railways“ teigia, kad tiltas sugriuvo dėl „neteisėto kišimosi į transporto veiklą“.

Hm, kas gi galėjo neteisėtai į ją kištis? Gal Rusijos FSB?

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.