Trečiadienis, 24 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Žmonės

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

Vidmantas Valiušaitis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2025-05-12 19:17:59
692
PERŽIŪROS
13
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

J. Pilsudskis Suvalkuose | punskas.pl nuotr.

Lygiai prieš 90 metų (1935 m. gegužės 12 d.) Varšuvoje mirė žmogus, kurio sparnuotą posakį lenkai turi iškalę akmenyje:

„Kas negerbia ir nevertina savo praeities, tas nevertas pagarbos dabartyje ir neturi teisės į ateitį“.

Tas žmogus yra Juozapas Pilsudskis (1867-1935), dėl kurio asmenybės vertinimo lietuvių ir lenkų požiūriai, tikriausiai, niekada nesutaps.

Ir tai, tikriausiai, nieko blogo. Kadangi nėra dviejų žmonių, kurių nuomonės visais klausimais sutaptų, kaip nėra nė tautų, kurių požiūriai irgi visais klausimais ir visada būtų vienodi.

J. Pilsudskis gimė Lietuvoje 1867 m. Pabradės valsčiuje, Zalavo dvare. Lenkijos valstybės atsikūrinėjimo 1918-1921 m. laikotarpiu J. Pilsudskis lenkams buvo tuo, kuo lietuviams tuo pačiu metu buvo dr. J. Basanavičius, A. Smetona, adv. M. Sleževičius ir kiti.

Atsikuriančiai Lenkijai Pilsudskis turėjo didelės reikšmės kaip valstybininkas, karo vadas ir autoritetas faktiškai iki mirties. Jo asmuo tapo Abiejų Tautų Respublikos laikais išpopuliarėjusio posakio – gente lituanus, natione polonus – įsikūnijimu. Paskutiniais metais pavažinėjęs po Lenkiją atkreipiau dėmesį, kad daugelyje reikšmingesnių jos miestų garbingiausiose vietose stovi paminklai J. Pilsudskiui, o jo kūnas palaidotas Krokuvos Vavelyje, atskiroje koplyčioje, greta karalių ir kitų Lenkijos didžiūnų.

Čia tik priminsiu, kad J. Pilsudskio širdis palaidota Rasų kapinėse Vilniuje šalia jo motinos palaikų ir granito antkapyje iškalta: MATKA I SERCA SYNA (Motina ir sūnaus širdis)… Daugiau nieko. Ir tai iškalbinga.

Jaunystėje Pilsudskis buvo persiėmęs socializmo idėjomis. Kovojo prieš caro režimą, buvo įtartas pasikėsinimo prieš carą Aleksandrą III organizavimu, kurį laiką praleido Sibiro tremtyje. Žadino ir puoselėjo lenkų tautos atsiplėšimo nuo Rusijos jungo idėjas, nepriklausomos, federaciniais pagrindais organizuotos, istorinės Lenkijos ribose buvusios valstybės atkūrimą.

1918 metais tapo faktiškuoju Lenkijos vadovu, kariuomenės vadu jos nepriklausomybės kovose. Tais laikais lenkų visuomenėje gyvavo dvi Lenkijos atkūrimo sampratos – „endekų“ ir „federalistų“.

Endekų (lenk. endecja, Narodowa Demokracja), Tautinės demokratijos, panašiai kaip lietuvių tautininkų, ideologinis pagrindas buvo tautinių interesų prioritetas. Tuo metu J. Pilsudskio vadovaujami federalistai siekė atstatyti federacinę Lenkija, su pradžioje autonominėmis Lietuva, Gudija ir Ukraina.
Bandydamas atstatyti istorinę Lenkija su integruota į ją Lietuva, Pilsudskis susidūrė su kietu Lietuvos atsparumu, ypač bekompromisine laikysena Vilniaus klausimu. Kaip kariškos drausmės asmuo, mažesnės ir visais atžvilgiai silpnesnės Lietuvos interesų paisyti nesirengė, tikėjosi tą klausimą išspręsti jėga.

Suvalkuose 1920 m. spalio 7 d. pasirašytos sutarties, kuria Vilnius buvo priskirtas Lietuvai, laikytis nesirengė, tuč tuojau įsakė generolui Želigovskiui užimti Vilnių ir jo sritis. Jis nepaisė nė lenkų antifederalistų nepritarimo bei pasaulio opinijos.

Vilnius buvo užimtas jėga 1920 m. spalio mėn. 9 d. Tuo ne tik ilgiems dešimtmečiams buvo pasėtas nepasitikėjimas tarp lietuvių ir lenkų, bet komplikuota ir visa regioninė politika. Kadangi tarpukario laikotarpiu sudaryti Baltijos valstybių, Suomijos ir Lenkijos gynybinę sąjungą nuo stalininės Sovietų Sąjungos, kuri vėliau visiškai ar iš dalies ir sužlugdė šių šalių valstybingumą, tapo neįmanoma.

Pilsudskis suorganizavo dvi lenkams reikšmingas organizacijas. Iš pradžių PPS (Polska Partia Socialistyczna – lenkų socialistų partija), o vėliau – POW (Polska Organizacija Wojskowa – lenkų karinė organizacija). Lenkijos istorijoje, ypač Pilsudskio valdymo metais, šios organizacijos turėjo svarbų vaidmenį. Lietuvoje buvo dar įkurta pogrindinė Litwa Srodkowa organizacija, kurios iniciatyva ir pastangomis buvo bandyta įvykdyti kelis perversmus ir Lietuvą prijungti prie Lenkijos.

Galų gale, nuo Lietuvos atplėštoje dalyje su sostine Vilniumi, J. Pilsudskis suorganizavo Litwa Srodkowa – panašų teritorinį darinį į Abchazijos, Pietų Osetijos ar Padniestrės „nepriklausomas“ respublikas, – kurį jau vos po kelių metų, nusibodus žaisti „neriklausomybę“, tiesiog integravo į Lenkijos valstybinį kūną.

2017 metais, J. Pilsudskio 150-ųjų metinių proga, parašiau platesnį straipsnį apie jo „politinį genijų“, tad čia nesiplėsiu ir nesikartosiu. Jei kam tema įdomi – šį tekstą galite perskaityti čia:

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.
Istorija

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos)

2017 10 09

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių. Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto...

Skaityti toliauDetails

Čia tik pacituosiu vieną to straipsnio pastraipų, nes pastebiu, kad pas mus pastaruoju metu neretai pabrėžiamas J. Pilsudskio „lietuviškumas“:

„Tikras ar tariamas J. Pilsudskio lietuviškumas nei pateisina, nei kompensuoja lietuviams padarytos skriaudos – Vilniaus krašto atėmimo ir pilnaverčio Lietuvos politinio bei ekonominio vystymosi galimybės sužlugdymo. Lygiai kaip ir Vinco Mickevičiaus-Kapsuko lietuviškumas tėra nereikšminga detalė, pasivedus jam bolševikų tarnystei organizuoti Litbelą ir įsijungus į Lietuvos skriaudikų gretas. Arba kokio nors „didelio lietuvių draugo“ klaipėdiškio Martyno Kurmio (Martin Kurmies) lietuviška kilmė irgi neturi reikšmės, nes jis buvo aukštas gestapo pareigūnas Kaune ir veikė kaip nacis. Visi jie, nepriklausomai nuo to ar bendrininkavo su Varšuva, Maskva ar Berlynu, tarnavo svetimiesiems ir dirbo ne Lietuvai, bet jos pražūčiai.“

 

1 of 4
- +
Pilsudskio palaidojimo vieta Vavelyje (Krokuva) | V. Valiušaičio nuotr.
Pilsudskio žodžiai ant paminklo Liubline
Paminklas Pilsudskiui Baltstogėje
Paminklas Pilsudskiui Liubline

1. Pilsudskio palaidojimo vieta Vavelyje (Krokuva) | V. Valiušaičio nuotr.

Pilsudskio palaidojimo vieta Vavelyje (Krokuva) | V. Valiušaičio nuotr.

2. Pilsudskio žodžiai ant paminklo Liubline | V. Valiušaičio nuotr.

Pilsudskio žodžiai ant paminklo Liubline | V. Valiušaičio nuotr.

3. Paminklas Pilsudskiui Baltstogėje | V. Valiušaičio nuotr.

Paminklas Pilsudskiui Baltstogėje | V. Valiušaičio nuotr.

4. Paminklas Pilsudskiui Liubline | V. Vališaičio nuotr.

Paminklas Pilsudskiui Liubline | V. Vališaičio nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos)
  2. V. Valiušaitis. Prancūzams – rezistentas, lietuviams – „kolaborantas“?
  3. A. Budreckis. Dešimt metų nuo Lietuvos gen. konsulo Jono Budrio mirties
  4. V. Valiušaitis. Šiandien jau beveik sunku patikėti, kad prieš 30 metų taip atsitiko…
  5. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  6. A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas
  7. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos
  8. V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  9. V. Valiušaitis. Pulkininkui ir diplomataui Kaziui Škirpai – 130!
  10. V. Valiušaitis. Lietuva atsilaikė
  11. V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės
  12. V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai
  13. V. Valiušaitis. Birželio 14-oji: rusų NKVD ir vokiečių Gestapas – prieš lietuvių tautą
  14. V. Valiušaitis. Latvijos nepriklausomybei 105-eri
  15. V. Valiušaitis. Atsisveikinant su Mykolu Drunga

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Mikabalis says:
    1 metai ago

    Visgi manau – derėtų istorikams ar žurnalistams pasirausti archyvuose dėl galimų Lietuvos Smetonos ir Lenkijos Pilsudskio slaptų kontaktų. Antai, Pilsudskio perversmas Lenkijoje padarytas 1926 m. gegužę, o Smetonos Lietuvoje- tų pačių metų gruodį, be to, po perversmo Vilniaus “vadavimas” tarsi sustabdytas tapęs. Tai negalėtų jau taip atsitiktiniai sutapimai būti. Juolab, kad, regis, slaptas derybas Lenkija su Lietuva dėl ginklų atsigabenimo per Klaipėdos uostą vedė, kadangi, jei neklystu, Lenkija Gdansko uostą tuo metu galėjo naudoti tik ūkiniams reikalams, tai kontroliavo Jungtinės tautos.

    Atsakyti
    • Mikabaliui says:
      1 metai ago

      Nereikėtų kurti “sąmokslo teorijų” .Jeigu tokių “slaptų kontaktų” buvę , seniai būtų paskelbti. Valiušaičio išvadai pritariu, lietuviška kilmė kaltės dėl padarytų veiksmų neatleidžia.

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        1 metai ago

        Čia ne joks “sąmokslų teorijų” kūrimas – čia visuomenės istorijos faktų žinojimo poreikis. Visgi gal nederėtų viską vadinti vienu įsikąstu – “sąmokslų teorijos” – žodžiu. Man, regis, kad visuomenė apskritai apie Lietuvos ir Lenkijos valdžių kontaktus tarpukariu detaliau nėra girdėjusi. Pvz., žinoma, kad Lenkijos okupacinė kariuomenė pradedant 1939 m. rugsėjo 17 – 18 d. internavosi į Lietuvos teritoriją. Tačiau neteko girdėti jokių istorinių tyrimo duomenų, kaip tai įvyko, ar ji savavališkai tai padarė, ar buvo Smetonos valdžios koks sprendimas, kodėl tuomet į savo teritoriją – Vilnių neįžengė Lietuvos kariuomenė. Juk apie tai Smetoną liaupsninančių pasakėlių – yra prišnekėta.

        Atsakyti
        • > Mikabalis says:
          1 metai ago

          Neįsižeiskite, bet toks įspūdis, kad,mano nuomone, tamsta nuolat “įsikandęs” Lietuvos prezidento Smetonos veiklos galimo menkinimo. Juk Smetona buvo ne tik Lietuvos prezidentas, bet ir Didžiojo Vilniaus Seimo prezidiumo narys, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

          Atsakyti
          • Mikabalis says:
            1 metai ago

            Smetonai būnant tose aukštose pareigose, matau galimo jų formalaus užėmimo, netgi siekio jas užimti, taip pat jo veiksmų Lietuvai atsikratant Lenkijos, t.y. išlaikant J.Basanavičiaus liniją, lėtumo. Šiai abejonei išsklaidyti yra žinotina visų faktų visuma, o jos kaip nėra taip nėra. Tai galimai sąlygoja tie patys senų laikų interesai. Taigi – Smetona – kokia yra gryna tiesa?… Juk daug faktų sakytų, kad ne visai Lietuvai buvo dirbta, kad ne kaip pareigos vykdytos.

  2. Kaip?!! says:
    1 metai ago

    Kaip atsiranda ypatų (lyg ir psichiškai sveikų), kuriems šauna į galvą sumanymas, jog reikia paimti žemėlapius, žirkles, bei klijus, ir nuo vienos valstybės žemėlapio gabalą jos žemių nukirpti, o prie kitos valstybės žemėlapio – jį prisiūti? Štai toks atsisėda ir žaidžia. O kiti – džiaugiasi, švenčia, ir net didžiuojasi, užuot to gėdijęsi? Ar negalvoja, kad tuo didžiuotis – irgi nusikaltimas, ne mažesnis už kremlinių galvažudžių nusikltimus?

    Atsakyti
    • +++ says:
      1 metai ago

      Jei turi galvoj lenkų imperininkus, tai jie remiasi Gegužės trečiosios konstitucija, o pagal ją visa Lietuvos teritorija su visu inventorium, priklauso Lenkijai. Taip pat mąsto ir rusų imperininkai – viskas, kas priklausė Rusijos imperijai (ar Tarybų sąjungai), yra jų. Lietuvių imperininkai lygiai taip pat įsivaizduoja, kad visos LDK žemės turėtų priklausyti Lietuvai. Bet tiesa ta, kad imperijoms priklauso tos žemės, kurias jie pajėgia prisijungti.

      Atsakyti
      • Rimvydas says:
        1 metai ago

        Puikus komentaras!

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    1918-1929 m. Sovietų Rusijos švietimo liaudies komisaras Anatolijus Lunačiarskis yra pasakęs, kad “net ničego chūže obrūsevšego inorodca”, t. y. “nieko nėra blogiau už apsirusinusį svetimtautį”. Perfrazuojant Lunačiarskį bei kalbant apie Pilsudskį, galima irgi trumpai, jog “nieko nėra blogiau už apsilenkinusį lietuvį”. Taškas.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      1 metai ago

      Visada nutautėliai, ypač sąmoningai persivertę, yra aršiausi buvusių tautiečių atžvilgiu. Kaip ir, pvz., buvę kgb’istai (nors buvusių nebūna), naujomis konjunktūros sąlygomis, aršiausiai šaukia ant kgb’istų. Čia ta pati psichologija.

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        1 metai ago

        Taigi, tokiu atveju ir tas sąrašų paviešinimo “šauksmas”, paminklų griovimo vyksmas ir t.t. gali būti arija iš tos pačios operos…

        Atsakyti
        • +++ says:
          1 metai ago

          Gali, todėl pirmiausia reiktų liustruoti pačius liustruotojus. VSD, žvalgybą, teismus…

          Atsakyti
  4. nuomonė says:
    1 metai ago

    Skaičiau, kad bajorai Vladas Putvinskis, Julija Žemaitė, Sofija Chodakauskaitė, Tadas Ivanauskas tik jaunystėje išmoko savo protėvių kalbą ir tapo lietuvybės puoselėtojais. Pilsudskis jau nuo mažumės gerai kalbėjo lietuviškai, savo protėvių kalba, bet jo veiksmai suaugus Lietuvai atnešė nelaimę. Tokia mano nuomonė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dalia Asanavičiūtė
Lietuvoje

Konservatoriai kaltina socialdemokratus įstatymo projekto vilkinimu  

2026 06 23
Laužas
Gamta ir žmogus

Joninių laužas be pavojingų dūmų: 3 patarimai saugiai šventei

2026 06 23
Vyriausybė
Lietuvoje

Prezidentas pavedė Vyriausybei laikinai eiti pareigas

2026 06 23
Rinkimai, balsavimas
Lietuvoje

Pirmalaikius rinkimus Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje numatoma rengti lapkričio 8 d.

2026 06 23
Pasienis
Lietuvoje

Svarstoma denonsuoti Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos

2026 06 23
Dronas
Lietuvoje

Lietuviško drono-perėmėjo kūrimui skirta 3 mln. eurų 

2026 06 23
Panevėžys
Lietuvoje

Panevėžyje atsiras Literatų skveras

2026 06 23
Tiltas
Lietuvoje

Kaune – gatvių tvarkymo ir viešųjų erdvių atnaujinimo metas

2026 06 23
Vyriausybė
Lietuvoje

Atsistatydina I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė

2026 06 23
Paveldo ieškotojai
Kultūra

Tapkite paveldo detektyvu: padėkite atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje

2026 06 23
Medus
Gamta ir žmogus

Nuo šiol pirkėjai tiksliau žinos, kokios kilmės medų perka

2026 06 23
Gedimino Karpavičiaus vokas, iliustruotas autentiška A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauka
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Ž. Gurauskienė. Birželio 23-ioji Lietuvos ir Vokietijos filatelijoje

2026 06 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Prezidentas EVT kalba apie ambicingą biudžetą
  • +++ apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • +++ apie Konservatoriai kaltina socialdemokratus įstatymo projekto vilkinimu  
  • +++ apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Konservatoriai kaltina socialdemokratus įstatymo projekto vilkinimu  
  • Joninių laužas be pavojingų dūmų: 3 patarimai saugiai šventei
  • Prezidentas pavedė Vyriausybei laikinai eiti pareigas
  • Pirmalaikius rinkimus Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje numatoma rengti lapkričio 8 d.

Kiti Straipsniai

Seimas pabūgo Birželio sukilimo rezoliucijos

V. Sinica. Baimė ir drebėjimas

2026 06 23
Jaunieji Birželio sukilimo dalyviai NKVD kalėjime

V. Rutkauskienė. 1941-jų Birželio sukilimas – studentija, gimnazistai Kauno kalėjime

2026 06 23
Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“

2026 06 23
Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

2026 06 22
Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą

Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą

2026 06 22
Vytautas Sinica protesto kontekste su islamo ir demokratijos šūkių fonu

V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius

2026 06 22
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Mergina su Rasų vainiku prie Joninių laužo

Trumpiausia metų naktis kviečia: kur šiemet švęsime Rasas ir Jonines?

2026 06 20
Šiauliuose Rasos (Joninių) naktis

Šiauliuose Rasos (Joninių) naktį – ugnies ir kitos apeigos, magija

2026 06 20
Rasos Leipalingyje

Rasos (Joninės) Druskininkuose: nuo ramybės oazės kurorte iki Rasų paslapčių Leipalingyje

2026 06 20

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Prezidentas EVT kalba apie ambicingą biudžetą
  • +++ apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • +++ apie Konservatoriai kaltina socialdemokratus įstatymo projekto vilkinimu  
  • +++ apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • >klaustukas apie Trumpiausia metų naktis kviečia: kur šiemet švęsime Rasas ir Jonines?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gėlės žuvusiųjų atminimui Amsterdamo Šipholo oro uoste

ICAO pripažino: Rusija atsakinga už MH17 numušimą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai