G. Jakavonis. Konstitucinio Teismo „burtininkai“

Kai kažkada „Respublikos“ laikraščio įkūrėjas V. Tomkus išspausdino straipsnį apie pasaulį valdančius žydus ir gėjus, mūsų (ir ne tik mūsų) visuomenėje kilo „triukšmas“, jei taip būtų galima apibūdinti į jį kilusią reakciją.

Praėjo du dešimtmečiai, o mūsų save vadinamoje „demokratinėje“ visuomenėje jo nepamiršo iki šiol. „Sąmokslų teorijas“ paneiginėjantys šio žanro specialistai dabar, kai Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą dėl „partnerystės“ turėtų atsiraitoję rankoves mūsų tautiečiams aiškinti čia dirbančiųjų teisėjų proto išmintį ir tik jiems vieniems suprantamą, referendume priimtą Lietuvos Konstitucijoje numatytą mūsų įstatymų sampratą.

Čia nekalbėsime apie „Dievo išrinktąją tautą“, o apie tai, kad mūsuose teisinėje sistemoje sprendimus priiminėja žmonės, kuriems kelrode žvaigžde išlieka pasaulyje iš mados išeinanti LGBT ideologija.

Toks buvęs KT pirmininkas, dabar Laisvės partijos deleguotas Europarlamento narys Dainius Žalimas, bandęs tapti mūsų visų prezidentu, iš Varėnos turgaus vos spėjo išnešti sveiką kailį, kai prisistatė, anot čia prekiavusių vietinių, „p…“ atstovu.

Matyt, kaip geriausią atlyginimą EP gaunančio netradicinės orientacijos personoms atstovaujančio kolegos sėkmė užkrėtė Lietuvos KT likusius kolegas. Visi ten sėdintys, teisinį išsilavinimą turintys, bet niekieno niekad nerinkti ir niekur mūsų juridinėje sistemoje neegzistuojantys devyni asmenys, siekdami sau naudos, padarė Lietuvoje perversmą pagal LGBT programą.

Bet pradėkim nuo pradžių, kai mūsų tauta, atkūrusi nepriklausomybę, referendume priėmė savo valstybės Konstituciją. Buvo daug ginčų dėl Konstitucinio Teismo reikalingumo ir būtinybės, bet pirmasis, šviesios atminties ir visuomenės pripažinimą turintis teisininkas, jo pirmininkas Juozas Žilys savo autoritetu tarsi ir išsklaidė šias abejones.

Pradžioje buvo aišku ir paprasta, taip, kaip ir jos kūrėjų, kurių tarpe buvo signatarai Z. Šličytė, R. Paulauskas, parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Viskas prasidėjo 2004 metais, kai šis teismas išaiškino, kad Prezidentas Rolandas Paksas pažeidė šalies Konstituciją ir privalo būti atstatydintas teisiniu keliu. Tada pirmą kartą nuskambėjo terminas „konstitucijos dvasia“.

Turint omenyje, kad Lietuvos KT įsikūręs pastate, kuris kažkada priklausė komunistų partijai, kyla įvairių pamąstymų ir mūsų teisinės sistemos tapatybių su taip dabar viešojoje erdvėje smerkiama sovietmečio laikotarpio samprata!

Net patyrę teisininkai nesiginčija, kad turinio prasme šis dokumentas buvo vienas pažangiausių pasaulyje, kitas dalykas, kad jis tuometinėje imperijoje, kurioje tada gyvenome, praktiškai negaliojo. Negaliojo kaip ir lietuviškojo KT sprendimas, kad Vytautas Landsbergis niekada nebuvo šalies vadovas, kuriuo jį titulavo liūdnai pagarsėjusio jo anūko Gabrieliaus vadovaujama praėjusios kadencijos LR Seimo dauguma, nesiskaitydama nei su ten dirbančių teisininkų, nei su tautos požiūriu į šį veikėją nuomone.

Tai kam mums toks Konstitucinis Teismas, kurio sprendimų landsberginėje Lietuvoje nepaisoma, kai to reikia valdančiajai nomenklatūrai. Priminsiu, kad KT sudėtį sudaro Lietuvos teisininkų, šalies prezidento ir LR Seimo teikti asmenys, kurie, šioms institucijoms sutariant, patys savaime jau yra politiškai angažuoti ir priklausomi nuo juos šiose pareigose skyrusių asmenų. Paradoksas?!

Bet grįžkim prie pagrindinio savo šalies įstatymo – Konstitucijos, kurio aiškintojai, turintys teisininkų diplomus, pasiekė aukščiausią čigono taboro būrėjų iš delno, kortų lygį, už pinigus galinčių atspėti geresnę ateitį ar, šiuo atveju, išaiškinti įstatymus „aiškiau“ nei tai parašyta Konstitucijoje.

Skaitau: 14 straipsnis „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Ir man, ir vaikams, ir anūkams, besimokantiems pradinėse klasėse, viskas aišku. KT išaiškina, kad ne taip ir asmens tapatybės dokumentuose rašykit ką norit. KT 38 str. „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. KT išaiškino, kad partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų lygi vyro ir moters santuokai su visomis tam priklausančiomis teisėmis.

Va taip, „durniai“, nieko apie „Vakarų vertybes“ neišmanantys eiliniai tautos „vatnikai“ ir „kremliaus putinistai“. Šie, beje, savaitgalį buvo pilnai užpildę Vilniaus katedros aikštę, kurioje Sąjūdžio metais tilpdavo 25–30 tūkst. mūsų tautiečių, dabar protestuodami prieš valdžios norimą įvesti NT mokestį, kai Konstitucijoje 23 str. rašoma „Nuosavybė neliečiama“.

O dabar pamėginkit atspėti, kaip šią nuostatą išaiškintų anksčiau visų Konstitucijoje numatytų mūsų valdžių Dievais pasijutę KT teisėjai: pirmininkas Gintaras Goda, Tomas Darulis, Aurelijus Gutauskas, Giedrė Lastauskienė, Vytautas Mizaras, Algis Norkūnas, Daiva Petrylaitė, Janina Stripeikienė, Stasys Šedbaras?

Prisipažinsiu, kad kai šios „personos“ priėmė sprendimą apie partnerystę, buvo noras sužinoti apie jų seksualinę orientaciją išsiaiškinant, ar nepažeidė privačių interesų deklaracijos? Pasakysiu, kodėl.

Mano žemiečio, lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus surinkto folkloro pilnumoje nespausdino nei anais laikais, nei dabar. Reikalas tas, kad Merkinės apylinkėse, Subartonių kaime gimęs rašytojas manė, kad reikia rinkti viską ir Dzūkijoje pririnko bei užrašė daugybę blevyzgų. Tarp kurių, mano manymu, labai tinkama KT „personoms“: „Kai šiknos skylė pasidaro didesnė už smegenis, šios gali iškristi ir liksi durnas!“.