Bendrame Lietuvos darbdavių, pramonininkų bei verslo konfederacijų, taip pat finansų analitikų, investuotojų ir dar šešių asociacijų laiške ypač išskiriami du Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlyti pakeitimai, griaunantys II pakopos pensijų sistemą: 21 mėnesio laikotarpis („langas“), kurio metu būtų sudaroma galimybė visiems kaupiantiesiems pasitraukti iš pensijų kaupimo bei siūlymas kaupiantiesiems neribotai stabdyti savo pensijų įmokas.
Sistema griaunama
Laišką pasirašiusiųjų teigimu, šiais pasiūlymais Lietuvos pensijų sistema iš esmės yra griaunama, o ne tobulinama, siekiant padaryti ją patrauklesne gyventojams.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), taip pat pasirašiusios laišką, vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad šis sprendimas – priimti ar atmesti dabar siūlomus pensijų sistemos pakeitimus – turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir Lietuvos gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į Lietuvos ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui pačia valstybe, nes sprendimas liečia sritis, kuriose stabilumas yra esminė sąlyga.
Tarptautiniai ekspertai įspėja apie siūlymų žalą
„Vis daugiau autoritetingų tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertų – pradedant Europos Komisija ir Pasaulio banku, baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir netgi pagrindine mūsų pačių finansų institucija, Lietuvos banku – perspėja, kad jei dabar siūlomos pensijų sistemos reformos bus įgyvendintos, tai turės itin neigiamų pasekmių“, – akcentuoja T. Gudaitis.
Vienas naujausių pavyzdžių – kovo 19 d. Europos Komisijos (EK) paskelbta Taupymo ir investavimo strategija, kurioje nurodoma, jog kaupiamosios pensijos, įskaitant ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, siekiant skatinti gyventojų finansinį saugumą sulaukus pensijos bei efektyviau investuoti lėšas į strategines investicijų sritis.
„EK pabrėžia, kad pensijų kaupimas turėtų būti stiprinimas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu, diegiant gerąją automatinio įtraukimo praktiką bei kitas iniciatyvas. Pasak europinių ekspertų, tai leistų didinti mastą ir grąžas pensijų fondų dalyviams bei paskatintų investicijas į ES ekonomiką. Tuo tarpu SADM skuba teikti siūlymus dėl II pensijų pakopos keitimo, kurie, labai tikėtina, prieštaraus EK rekomendacijoms ir turės neigiamų pasekmių“, – pabrėžia T. Gudaitis.
Laukti EK siūlymų
Bendrą laišką pasirašę organizacijos vienareikšmiškai siūlo pirmiausiai sulaukti oficialių EK siūlymų dėl kaupiamųjų pensijų sistemų vystymo, kurios Lietuvai ir kitoms ES narėms bus pateiktos šių metų pabaigoje ir pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti, vadovaujantis EK siūlymais, o ne joms prieštaraujant.
Dar vieną stiprų pavojaus signalą siunčia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), neseniai savo rekomendacijose Lietuvai konstatavusi, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.
EBPO konstatuoja, kad bet kurios šalies II pensijų sistemos pakopa turi būti kuo platesnės aprėpties ir įtraukianti, turi atitikti ilgalaikius pensijų sistemų tikslus bei apsaugoti nuo ilgaamžiškumo rizikos – turi būti skatinami anuitetai ir vengiama vienkartinių išmokų, nebent kalbama apie itin mažas sukauptas sumas. Pasak EBPO rekomendacijų, politikai turėtų plačiau vertinti ir patį pensijų kaupimo kontekstą – demografinį ir ekonominį bei itin atsargiai vertinti ankstyvo pasitraukimo ar lėšų išėmimo iš II pakopos galimybes, nes tokie veiksmai mažina pajamas senatvėje.
„Privačios pensijos gali padėti padidinti pajamas išėjus į pensiją. Jos taip pat turi savo vaidmenį stiprinant Lietuvos kapitalo rinkas. Siekiant sustiprinti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemose, būtų galima apriboti galimybę atsisakyti antrosios pakopos tik iki aiškiai apibrėžtų kriterijų sąrašo“, – pabrėžiama EBPO rekomendacijose.
Apsigalvoti kviečia ir oficialios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė
Pagrindinė mūsų šalies finansinė institucija – Lietuvos bankas (LB) – visai neseniai paskelbusi II pensijų pakopos apžvalgą (Baltąją knygą), joje konstatavo, kad „Įmokos pensijų kaupimui II pakopos pensijų fonduose turėtų būti nuosekliai didinamos, iki pasieks 6–10 proc. darbo užmokesčio, nes tai leistų reikšmingiau padidinti pajamų pakeitimo normą“.
LB atkreipia dėmesį, jog didesnės įmokos taip pat galėtų skatinti didesnį žmonių pasitikėjimą pensijų sistema, nes tuomet jie matytų, kad kaupimo procesas yra efektyvesnis ir garantuoja geresnes pensijas ateityje.
Kalbėdami apie II pensijų pakopos reformas, LB ekspertai pažymi, kad „visų pirma yra būtinas ilgalaikis strateginis visų suinteresuotų šalių susitarimas šalies lygiu dėl pensijų sistemos tam, kad, keičiantis politiniam ciklui, iš naujo nebūtų keliami tie patys esminiai klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų“.
Lietuvos bankas primena, kad nors II pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, per šį laikotarpį ji jau buvo reformuota kelis kartus, paskutinįkart – 2019-aisiais. LB nuomone, „dažnos ir radikalios pensijų sistemų reformos mažina pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą sistema“.
Neužtikrins orių pensijų
Šiai nuomonei pritaria ir Valstybės kontrolė, teigianti, jog naujieji pasiūlymai ne tik nepadės užtikrinti, kad ateityje gautume orias pensijas, bet, tikėtina, sumažins ateities pensijų dydį, o tai reikštų didesnę finansinę naštą valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams. Už viešųjų finansų auditą atsakingos įstaigos ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl ypač svarbu, kad bet kokie sprendimai dėl pensijų būtų apgalvoti ir ilgalaikiai.
Dabar siūlomi SADM pakeitimai, pasak Valstybės kontrolės, atrodo kaip bandymas greitai, bet trumpam padidinti „Sodros“ pajamas, rizikuojant prisiimti įsipareigojimus ateičiai ir neturint aiškaus plano, kaip juos įgyvendinti.
Tokiai nuomonei visiškai pritaria ir bendrą laišką pasirašiusių asociacijų atstovai, pasak kurių, nuolatinės reformos tikrai neprisideda prie žmonių pasitikėjimo pensijų kaupimo sistema ir mažina jų galimybes sukaupti papildomą pensiją savo senatvei.
Laiško autorių siūlymai
Išanalizavę naujuosius SADM pasiūlymus, laišką pasirašiusių organizacijų atstovai nepritaria numatyti galimybę 21 mėnesio laikotarpiu nutraukti papildomą kaupimą pensijai II pensijų pakopoje. Laiške taip pat pabrėžiama, kad, net jei būtų nuspręsta leisti gyventojams nutraukti kaupimą, jau sukauptos lėšos senatvei negali būti panaudotos vartojimui ar kitu būdu iššvaistytos.
Laišką pasirašiusieji siūlo, kad tokiu atveju visos sukauptos lėšos būtų pervedamos atgal į Sodrą (kaip buvo daroma 2013 m. ir 2019 m. reformų metu) ir atstatomi Sodros pensijų vienetai arba į gyventojo pasirinktą III pakopos pensijų fondą, gyvybės draudimo sutartį be galimybės disponuoti šiomis lėšomis iki sukankant pensiniam amžiui.
Palikti įmokų tvarką
Siekiant nepabloginti gyventojams kaupimo apimties, laiško autoriai siūlo nekeisti šiuo metu galiojančios įmokų laikino stabdymo tvarkos. Jei vis tik siūlymas numatyti galimybę kaupiantiesiems nutraukti kaupimą būtų priimtas, laišką pasirašiusieji primygtinai rekomenduoja, kad, siekiant išlaikyti bent minimalų stabilumą kaupimo sistemoje, būtų numatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių „langas“, kaip tai buvo padaryta vykdant 2019 m. reformą.
Bendrą laišką pasirašė asociacija „Investors‘ Forum“, asociacija „Unicorns Lithuania“, Investuotojų asociacija, Finansų analitikų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos investicijų valdytojų asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.
Parenta pagal „Idea prima“ pranešimą
