Sveikatos apsaugos ministerijoje trečiadienį per spaudos konferenciją pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie turėtų užtikrinti, kad iš ligonių nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, įstatymų pakeitimais siekiama įtvirtinti ligonių teisę ir konstitucinį principą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir užtikrina nemokamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
„Imtis pakeitimų mus paskatino ligonių atsiliepimai, nusiskundimai, kad jie, mokėdami mokesčius, kreipdamiesi į gydymo įstaigas, gaudami siuntimus gydytis vienokį ar kitokį sveikatos sutrikimą, susiduria su reikalavimais mokėti papildomus mokesčius. Kartais paaiškėja, kad nuo paciento nuslepiama, kad už paslaugą jau apmoka valstybė. Todėl dabar teikdami įstatymų pataisas mes norime įtvirtinti aiškų principą, kad siuntimas gauti vienokią ar kitokią paslaugą yra ligonio bilietas, jau apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir papildomai už jį mokėti nereikia“, – teigė M. Jakubauskienė.
Pranešti apie priemokas
Ligoniams, kurie turėdami siuntimą susiduria su prašymu primokėti už konsultaciją ar tyrimą, ministrė pataria pirmiausiai kreiptis į gydymo įstaigos vadovą ir paklausti, ar tikrai šios paslaugos nėra jau apmokėtos ligonių kasų, o taip pat pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir Valstybinei ligonių kasai (VLK). VLK priima ligonių nusiskundimus dėl galimai neteisėtų priemokų ir tiria, ar jie yra pagrįsti.
VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, ligonis turi būti užtikrintas, kad atėjęs į bet kurią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasomis, gaus saugią, gero standarto paslaugą be papildomų priemokų.
„Su ligonių kasomis sudarytose sutartyse gydymo įstaigos jau yra įsipareigojusios nereikalauti iš ligonių jokio papildomo mokesčio. Tačiau dviprasmiška įstatymo nuostata apie priemokas už geresnes paslaugas sukuria padėtį, kad tokių priemokų tarsi galima paprašyti. Palaikome ministerijos iniciatyvą šią įstatymo nuostatą keisti“, – teigė G. Bendorius.
Nemokamų paslaugų užriktinimas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pasidalino įžvalgomis iš prieš mėnesį atliktos POLA bendruomenės narių apklausos, kuri atskleidė, kad ligoniams gaunant sveikatos priežiūros paslaugas būtent paslaugų veiksmingumas, tinkamumas ir saugumas yra svarbiausias aspektas, kurį kaip prioritetą nurodo daugiau nei 52 proc. asmenų.
Kita vertus dažniausios priežastys, kodėl ligoniai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, yra greitesnis paslaugos gavimas (38 proc.) ir lengvesnis patekimas pas pageidaujamą specialistą (30 proc.). Ir nors gautų paslaugų kokybės vertinimas tiek gavusių paslaugas tik valstybinėse įstaigose, tiek ir privačiose yra išskirtinai aukštas, t. y. 87 proc. ir 91 proc., visgi savo pastebėjimuose ir komentaruose žmonės dažnai mini ilgas laukimo eiles ir aukštas paslaugų kainas, dažnai įvardindami neteisybės jausmą, kai pas tą patį specialistą paslaugą galima gauti nedelsiant, jei susimoki.
Net 35 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad gaudami paslaugas valstybinėje įstaigoje patyrė išlaidas specialistų konsultacijoms, ir net 52 proc. – tyrimams. Privačiose gydymo įstaigose už konsultacijas mokėjo 82 proc. ligonių, už tyrimus – 75 proc.
„Siekis užtikrinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra būtų teikiama nemokamai, ligoniams yra labai svarbus, visgi labai svarbu sutarti ir aiškiai apibrėžti, kas įeina į šią sąvoką, skiriant pakankamai laiko diskusijoms su visomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigė N. Čiakienė.
Šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti ligoniams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto ligonių apmokestinimo įrankiu, keliančiu visuomenėje nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą. Todėl šių skirtingai interpretuojamų įstatymo nuostatų siūloma atsisakyti.
Daugiau aiškumo
Tačiau tai nereiškia, kad neliks mokamų paslaugų. Tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos galės toliau jas teikti, tačiau ligoniui bus aišku, kad šias paslaugas pilnai apmoka jis pats, o ne PSDF biudžetas. Taip pat lieka galioti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nuostata, kad prieš teikiant ligoniui mokamas paslaugas jis privalo būti informuotas apie galimybę šias paslaugas gauti nemokamai.
Ministerija, teikdama įstatymų pataisas, siekia mažinti netolygumus tarp šalies sveikatos įstaigų, kad vienoda paslaugų kokybė būtų užtikrinama visoje šalyje.
Parengta pagal SAM pranešimą
