Vyriausybė patvirtino Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą 2022–2023 metams, kurią koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija. Ši programa yra 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano dalis.
Programoje numatytos trys kertinės veiksmų kryptys, apimančios ir grėsmių sveikatai valdymą: 1) gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą; 2) stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir vartojimo prevenciją; 3) gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.
Vykdant programą, tikėtina, kad vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė nuo 56 metų 2019 m. pailgės iki 62,6 metų 2030 m., analogišku laikotarpiu vidutinė moterų sveiko gyvenimo trukmė pailgės nuo 59,1 metų iki 65 metų, praneša SAM.
„Numirštame per anksti, pernelyg anksti tampame išvengiamų ligų maišais. Ir visa tai – mūsų pačių rankose – net 49 proc. visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susiję rizikos veiksniai: mityba, tabako, alkoholio vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas. Turime kiekvienas sau atskirai ir visi kartu išsikelti tikslą – mūsų sveikata turi būti geresnė. Dėsime visas pastangas, kad sudarytume sąlygas gyventojams tai pasiekti,“ – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Numatoma padidinti suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalį nuo 58 proc. 2018 m. iki 70 procentų 2030 m.; turėtų sumažėti mirtingumas dėl savižudybių: 100 tūkst. gyventojų 2019 m. jis siekė 23,5 atvejo, o 2030 m. tikimasi šį rodiklį sumažinti iki 13 mirčių.
Prevencinėmis priemonėmis bus siekiama mažinti prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą: nuo 293 mirčių 100 tūkst. gyventojų 2018 m. iki 160 mirčių 2030 metais. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, pasirengusių veikti esant ekstremaliosioms situacijoms, dalis 2030 m. padidės iki 95 proc., kai 2020 m. šis rodiklis siekė 67 procentus.
Programa netiesiogiai prisidės prie kitų Nacionalinės plėtros programos uždavinių, skirtų gerinti neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų asmenų gerovę, aplinką šeimai, kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Bus siekiama gerinti sveikatos atsparumą grėsmėms, įtraukiant švietimą bei gyventojų dalyvavimą kultūrinėse veiklose ir kitose srityse.
Plėtros programos priemonėms įgyvendinti 2021–2030 m. reikės per 111 mln. eurų, kurie bus skirti iš valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšų.
Situacijos analizė rodo, kad dabar Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje yra 2,5 karto didesnis nei ES. Nesveiką gyvenseną nulemia rūkymas, alkoholio vartojimas – 10 proc. (ES–6 proc.), neracionali mityba – 32 proc. (ES–18 proc.). Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 6,9 metais trumpesnė palyginus su kitomis ES šalimis.
Didelę įtaką sveikatos rodikliams turi žemas visuomenės sveikatos raštingumas, per didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nepakankamas dėmesys pažeidžiamų grupių psichikos sveikatai, vyraujanti psichikos ir elgesio sutrikimų stigma. Lietuvos gyventojų psichikos sveikata prasta: daug metų išlieka aukštas savižudybių skaičius – 21,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų (ES – 11 atvejų), vyrai žudosi 4 kartus dažniau nei moterys.
Pagal teigiamų emocijų indeksą Lietuva yra tarp 10-ies mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių šalių pasaulyje. 2021 m. balandžio mėnesį atlikta gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad 46 proc. apklaustųjų savo emocinę būklę antrosios COVID-19 bangos metu vertino kaip pablogėjusią.
