Lėtiniai ligoniai paslaugas gaus paprasčiau

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių ligonių ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir ligonio kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko ligoniui, o žmonės greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

„Buvo įsiklausyta į gydytojų pastabas ir individualiai pasižiūrėta į lėtinėmis ligomis sergančių ligonių padėtį – jų ligos dinamika kinta lėtai, jiems reikia nuolatinės priežiūros, tai perteklinė biurokratija su pertekliniais reikalavimais tik apsunkina gydymo eigą. Mes pasitikime savo gydytojais. Pakeitimai prisidės tiek prie sklandesnio ligonio kelio užtikrinimo, tiek prie mažesnės biurokratinės naštos gydytojams“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį ligoniui nustatys gydytojas specialistas, įvertinęs, kad nustatyta diagnozė ir kitos sąlygos atitinka kriterijus ir ligoniui yra baigtas aktyvusis lėtinės ligos gydymas.

Gydytojams nuo šiol nebereikės sudarinėti ligonių, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašų, o siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojui pakaks išrašyti tik vieną kartą. Vykdyti ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą bus siūloma pirmiausiai toje pačioje gydymo įstaigoje – savivaldybės sveikatos centre. Jeigu ligonis nesutiks arba reikalingos paslaugos sveikatos centre neteikiamos – jam bus pranešama apie kitas reikalingas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Atnaujinta tvarka numato, kad pirmą kartą gydytojo specialisto konsultacijos ligonis turi būti siunčiamas atlikus bendro pobūdžio tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, eritrocitų nusėdimo greičio nustatymą, leukogramą, elektrolitų (K, Na, Cl) nustatymą, C-reakyvaus baltymo (CRB) nustatymą kiekybiniu būdu – tačiau šeimos gydytojas savo sprendimu galės ligoniui atlikti ir kitus diagnostinius tyrimus, atsižvelgdamas į diagnozuotą ligą.

Gydytojas specialistas kaip visada turės įvertinti atliktų diagnostinių tyrimų ir procedūrų rezultatus, aptarti juos su ligoniu, prireikus – paskirti kitus reikalingus diagnostinius tyrimus ir procedūras, ir organizuoti jų atlikimą patogiausiai toje pačioje įstaigoje. Jis galės paskirti arba pratęsti gydymą, išrašyti reikiamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, prireikus – išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai, taip pat sudaryti ligonio ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų (gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumo, diagnostinių tyrimų, procedūrų, gydymo ar kitų veiksmų) planą.

Dėl ligonio konsultacijų poreikio, skaičiaus ir periodiškumo einamaisiais metais sprendžia paslaugas teikiančios įstaigos gydytojas specialistas.