Lietuviai norėtų, kad valstybės paramą pirmiausia gautų tie, kurie augina sveiką ir kokybišką maistą (45 proc.), užtikrina jo prieinamumą už žemesnę kainą (40 proc.) ir saugo gamtą (36 proc.). Tai atskleidė pristatomoji visuomenės apklausa. Nevyriausybininkai pabrėžia – būtent ekologiniai ūkiai geriausiai atitinka šias pirmenybes.
Visuomenė balsuoja už kokybę, sveikatą ir gamtosaugą
„Ekologiniai ūkiai apima visus pagrindinius žmonėms svarbius bruožus – jie telkiasi į sveiką, kokybišką maistą ir tausojančią žemdirbystę.
Tuo tarpu kitos visuomenės įvardintos pirmenybės, tokios kaip prieinama kaina ar vietinės gamybos gausa, galėtų būti būdingi bendrai visam sektoriui, neišskiriant kurio vieno konkrečiai“, – sako tyrimą sumaniusio Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad apklausos rezultatai siunčia aiškią žinutę politikams: „Žemės ūkis yra vienas labiausiai valstybės remiamų sektorių, todėl svarbu užtikrinti, kad ši parama atitiktų visuomenės lūkesčius.
Lietuviai nori kokybiško maisto ir gamtos apsaugos, o ne vien ekonominio pelno siekimo. Turime ieškoti priemonių, kaip ekologiškus gaminius padaryti vietos vartotojui lengviau prieinamais ir juos atpiginti. Tai lietuviams svarbiausia.“
Saugus maistas – svarbiau nei eksportas
Apklausa taip pat atskleidė, kad didžiausias gyventojų lūkestis – užtikrinti, jog Lietuvoje pakaktų vietoje užauginto maisto (47 proc.).
Tačiau tikrovė kitokia: daržovių, vaisių, kai kurios rūšies mėsos, mūsų šalis neužsiaugina pakankamai, tuo tarpu javais ir rapsais galėtume aprūpinti tris Lietuvas, apie 70 proc. jų eksportuojama.
Plačiausiai auginamos grūdinės kultūros dažnu atveju netgi nevirsta tiesioginiu maistu žmonėms – didžioji jų dalis naudojama ar išvežama kaip žaliava pramonei ar pašarai.
„Pandemijos padėtis parodė, kad jei ištiktų krizė, svarbiausia būtų vietinis maistas ir ūkininkai, kurie palaiko tiesioginį ryšį su vartotojais.
Deja, dabar gaminame daugiausia žaliavinę žemės ūkio gamybą, o ryšys tarp ūkininkų ir vartotojų yra sutrūkinėjęs – tai parodė ir apklausa.
Svarbu įvertinti šiuos bruožus jei tikrai norime žemės ūkį pripažinti kaip strategiškai nacionaliniam saugumui svarbų šalies sektorių. Mūsų pirmenybė turėtų būti užtikrinti apsirūpinimą maistu šalies viduje ir skatinti ne žaliavų, o didelės pridėtinės vertės gaminių eksportą, – teigia Baltijos aplinkos forumo žinovas Justas Gulbinas.
Vyraujanti grūdininkystė – ne visuomenės pirmenybė
Nors Lietuvos žemės ūkyje vyrauja grūdų auginimas, apklausa rodo, kad visuomenės požiūris į šią sritį nėra palankus. Tik 12 proc. gyventojų mano, kad grūdininkystė turėtų būti remiama be išlygų, net 72 proc. pritaria jog šis sektorius arba turi teikti kitas naudas, arba visai neturi būti remiamas.
„Grūdų ūkiai jau dabar bando taikyti gamtą tausojančias praktikas, bet jų poveikis aplinkai vis dar didelis. Kadangi tai – vyraujanti žemės ūkio sritis Lietuvoje, apie jos poveikį kalba įvairūs a
plinklos rodikliai – net 65 proc.
Lietuvos paviršinių vandenų būklė yra bloga, prasčiausios būklės vandens telkiniai stebimi rajonuose, kur žemės ūkis intensyviausias, 97 proc. Baltijos jūros kenčia nuo taršos maistinėmis medžiagomis. Be to, per pastaruosius 20 metų kaimo paukščių sumažėjo perpus“, – aiškina J. Gulbinas.
Kokybiškas vietinis maistas – svarbiausias tikslas
Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė nori pokyčių: daugiau dėmesio kokybiškam vietiniam maistui ir gamtos apsaugai, lietuviško maisto prieinamumui. Žinovai siūlo labiau remti žaliavų perdirbimą, skatinti ekologinius bei smulkius ūkius ir stiprinti ryšį tarp ūkininkų bei vartotojų.
„Šiuo metu apie 10 proc. ūkininkų valdo 70 proc. žemės ir gauna didžiąją dalį paramos. Natūralu, kad jie ir lemia žemės ūkio politiką. Tačiau apklausa aiškiai parodė, kad dabartinis modelis neatitinka visuomenės lūkesčių.
Turime užtikrinti, kad Lietuvoje užsiaugintume pakankamai kokybiško maisto, o ne tik eksportuotume žaliavas“, – pabrėžia J. Gulbinas.
Žinovai taip pat kviečia vartotojus aktyviai rinktis vietos ūkininkų gamybą: „Balsuokime pinigine – pirkime tiesiogiai iš tų, kurie stengiasi užauginti sveiką maistą ir kartu saugoti aplinką.“
Visuomenės apklausą apie žemės ūkį atliko „Spinter research“, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ užsakymu. Visas tyrimo žinias galima rasti čia: Reprezentatyvi visuomenės apklausa apie žemės ūkį.
