Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite

Vida Tavorienė, www.valstietis.lt
2012 05 12 16:32
0
Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite
Maistas | nuotr. G. Dusevičiūtės efoto.lt
Maistas | nuotr. G. Dusevičiūtės efoto.lt

Apie galimas genetiškai modifikuotų organizmų grėsmes sveikatai ir aplinkai pavojaus varpais skambina vis daugiau pasaulio mokslininkų, tačiau gyventojams mažėja galimybių rinktis maistą be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės.

Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos?

„Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO. Jie į produktus pateko per pašarus, kuriuose yra“, – Seimo rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ pareiškė „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas, politikas Ramūnas Karbauskis.

Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai gali pasirinkti – vartoti ar ne produktus, kuriuose yra GMO. Tačiau sužinoti, ar galvijai, kiaulės ir naminiai paukščiai nebuvo šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, vartotojams nėra jokių galimybių, nes ant pagamintų produktų pakuočių neprivaloma to nurodyti. O tokių produktų rinkoje turėtų būti nemažai, nes, kaip informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, GMO praturtinti pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų.

Visuomeninės organizacijos Europoje surinko apie milijoną gyventojų parašų, kuriais reikalaujama ženklinti GMO pašarais šertų gyvulių produkciją. Tačiau jų balso kol kas niekas nepaiso. Prieš genų inžinerijos produktus nusiteikę vartotojai ant produktų pakuočių neras informacijos apie GMO ir tada, jei GMO produkte – mažiau nei 0,9 proc. Taigi plačiai deklaruojama teisė rinktis ir daugiau žinoti apie maistą tampa mažų mažiausiai abejotina.

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai pakeistų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų, 1 – bulvių. Mūsų šalyje galima prekiauti tik ES teisės aktuose nurodytais genetiškai modifikuotais produktais. Daugiausia genetiškai modifikuotų augalų pasėlių yra JAV, Argentinoje, Brazilijoje, Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje. Europoje daugiausia tokių augalų yra Ispanijoje. Vien tik sojų ir jų produktų, pasak specialistų, yra maždaug 25 tūkst. pavadinimų maisto produktuose – kepiniuose, šokolade, leduose, kakavos gėrimuose, padažuose, sriubose, bulvių ir kukurūzų traškučiuose, vaikams skirte maiste, vitaminų preparatuose ir t. t. O gaminant nemažai šių produktų naudojamos genetiškai modifikuotos sojos.

Galėtų išsiversti be genetiškai modifikuotos sojos

Gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius neabejoja, kad pašarai su GMO veikia ir galvijus bei paukščius. Anot jo, moksliniais tyrimais įrodyta, kad piene esanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma. „Ne mažiau svarbu tai, kad daug GMO pašarų, kuriais šeriamos karvės, yra užteršta Bt toksinais. Ilgą laiką teigta, kad Bt toksinai kenkia tik vabzdžiams, tačiau neseniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, jog jie žudo žmogaus ląsteles. Be to, GMO pašarai yra užteršti glifosatu – pagrindine veikliąja daugelio herbicidų medžiaga. Todėl sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, būtų nusikaltimas“, – sakė A.Gaidamavičius.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad Lietuvoje galima būtų išsiversti be įvežtinių genetiškai modifikuotų sojų, kurios maišomos į pašarus. „Kaip baltyminį pašarų priedą įsivežame daug sojų, kurios daugiausia yra genetiškai modifikuotos, jos 10–15 proc. pigesnės nei nemodifikuotos. Tačiau mūsų žemdirbiai augino, augina ir gali dar daugiau auginti baltyminių augalų – žirnių, pelėžirnių, pupų ir kt. Jie gali pakeisti soją“, – tvirtino A.Stančikas. Selekcininkas Antanas Svirskis šalies ūkininkus skatina auginti sojas ir kurti jų perdirbimo įmones. Tai padėtų išstumti genetiškai modifikuotas sojas bei jų produktus.

Gelbėtų lengvatinis PVM?

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad norint atsilaikyti prieš GMO, savo poziciją turi išsakyti valstybė. Anot jo, vienas iš būdų paremti vietos gamintoją ir vartotoją – lengvatinis PVM tarifas žemės ūkio produkcijai, kurios gamybos ir auginimo metu nebuvo naudojami GMO. „Valstybė turi padėti. Tik reikia griežtos kontrolės, kad tuo nepiktnaudžiautų prekybininkai: neužsikeltų antkainių ir nesudėtų visų produktų į vieną lentyną“, – pastebėjo A.Stančikas.

ŽŪR palaiko sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų leista auginti GMO. Tačiau, pasak ŽŪR vadovo, be palankios valstybės politikos ūkininkams sunku atsilaikyti konkurencinėje kovoje. Dėl to nukenčia ir vartotojai. „Kai mūsų gamintojams tenka konkuruoti su įvežtine produkcija, kuriai pagaminti naudojamos pigesnės žaliavos, sunku išlikti. Juk daugumos mūsų gyventojų mokumas gana menkas, tad jie dažniau žiūri ne į produkto sudėtį, o į kainą. Tačiau jei vartotojai įpirktų kokybišką maistą, ūkininkai nebūtų suinteresuoti gyvulių šerti pašarais, praturtintais genetiškai modifikuotomis sojomis“, – aiškino A.Stančikas.

Išnyko ekologiniai ūkiai

Pabrėžiama, kad auginti GMO yra ekonomiškiau, nes genetiškai modifikuotus augalus, kurie atsparūs kenkėjams, ligoms ir piktžolėms, paprasčiau prižiūrėti. Biotechnologijų kompanijos pateikia skaičiavimus, kurie rodo, kokią naudą ir pelnus gauna tokius augalus auginantys ūkininkai. „Tas ekonomiškumas gana sąlygiškas. Žemdirbiai nėra naivuoliai ir tai supranta. Tai – daugiau kompanijų, kurios platina genetiškai modifikuotas sėklas, cheminius preparatus, pelnas, priklausomybė nuo jų. Ir derlingumas nėra toks didelis. Didinti jį galima ir tradiciniais būdais“, – samprotavo A.Stančikas.

Daug kritikos sulaukia ir GMO šalininkų argumentai, esą auginant genetiškai pakeistus augalus mažiau sunaudojama chemijos. Kai kurios studijos rodo, kad pradėjus auginti genetiškai modifikuotus augalus pesticidų žemės ūkyje naudojama ne mažiau, o daugiau. Specialistai aiškina, kad auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus gali prireikti naudoti daugiau šių chemikalų. Be to, genetiškai modifikuotiems augalams kryžminantis su kitais augalais atsiranda „superpiktžolių“, atsparių herbicidams. Norint jas išnaikinti, gali prireikti naudoti dar daugiau chemikalų.

Pasak A.Svirskio, daugiau nei 75 proc. visų dabar pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų – atsparūs plataus veikimo herbicidams augalai, sukurti tų pačių kompanijų, kurios pelnosi iš prekybos chemikalais. „Tik naivuoliai gali tikėti, kad jie kerta šaką, ant kurios sėdi. Palyginti su įprastinių sojų auginimu, genetiškai modifikuotoms sojoms, atsparioms glifosatui ir glufosinatui (pagrindiniai plataus veikimo herbicidų komponentai), purkšti naudojama 3 kartus daugiau šių herbicidų. Ne veltui pastaraisiais metais JAV ir Europos šalyse leistinos šių preparatų likučių normos taip pat padidintos 3 kartus“, – tvirtino selekcininkas.

Žemdirbiai supranta, kad įsileidus GMO į laukus, neprognozuojamos pasekmės visai aplinkai. Anot A.Gaidamavičiaus, kaip rodo Ispanijos patirtis, net ir laikantis visų patvirtintų saugumo reikalavimų neįmanoma išvengti genetinės taršos gretimuose laukuose. „Vėjas, vabzdžiai ir patys žmonės sėkmingai perneša žiedadulkes bei sėklas iš vienos vietos į kitą ir po kiek laiko paaiškėja, kad ekologinio žemės ūkio tame regione visai neįmanoma vystyti. Taip Ispanijos Aragono regione, kurio plotas toks, kaip 2/3 Lietuvos, ekologiniai ūkiai išnyko. Taigi mes turime tik dvi alternatyvas – arba turėti GMO pasėlius ir neturėti ekologinių ūkių, arba apie GMO pasėlius pamiršti ir melstis, kad kitapus Latvijos ar Lenkijos sienos ūkininkas nesumanytų užsėti genetiškai modifikuotų kultūrų“, – pasakojo gamtosaugininkas.

Europos Komisija 2010 m. komunikate „Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo“ pripažino, kad valstybės narės privalo turėti daugiau laisvės apsispręsdamos dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo.

Lietuvos Seimas šiemet uždraudė auginti GMO saugomose teritorijose. Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink juos, gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama auginti ir dauginti GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojai, mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė prieš keletą metų atliko GMO poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai Lietuvoje vertinimą.

GMO neišgelbės nuo skurdo

Romas Lazutka , Vilniaus universiteto profesorius

Tyrimas parodė, kad plačiau naudojant maisto produktus, kuriuose yra GMO, didesnio ekonominio ir socialinio poveikio nėra. Į kombinuotuosius pašarus dedama nedaug GMO, todėl bendrai pašarų kainai tai neturi didelės įtakos. O galutinio produkto, pavyzdžiui, kiaulienos ar paukštienos, kainai jų poveikis dar mažesnis. Tiriant aliejaus rinką buvo pastebėta, kad jo kaina nebūtinai priklauso nuo to, ar jo sudėtyje yra GMO.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje GMO tapo kasdieninio maisto dalimi
  2. R. Karbauskis: Skandalingas ACTA susitarimas kelia grėsmę ne tik Internetui, bet ir maisto saugumui

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
am.lt nuotr.

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Vasaris gamtoje

Vasaris gamtoje

2021 02 24
Vydūnas. Apie virusus

Vydūnas. Apie virusus

2021 02 23
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

2021 02 17
Besilaukiančioms moterims patariama vengti ant grotelių keptos mėsos

Kaip namuose išsikepti sultingą kepsnį?

2021 02 14
Naujas įvertinimas parodė didesnius lietuviškos naftos išteklius Dieglių telkinyje

Ar bus atsižvelgta į Kintų bendruomenės interesus, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išgauti naftą?

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos

2021 03 08
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • DABAR LRT FORUMAS!!! apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Klausimėlis apie Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui
  • Astra Zenekaitė apie Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
  • Žemyna apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
  • Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
  • Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1251; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 972; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 641; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 539; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

by Ditė Česėkaitė
2021 03 07
0
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač...

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

by daiva
2021 03 06
0
am.lt nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo plėsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos barą ir jiems suteikti daugiau įgaliojimų. Aktyvūs piliečiai, ir dabar savo...

Skaityti toliau

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

by Ditė Česėkaitė
2021 02 27
0
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

Smulkinta mėsa – universalus produktas, pamėgtas daugelio namuose. Iš jos dažniausiai esame pripratę gaminti kotletus ar naudoti kaip įdarą cepelinams,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • DABAR LRT FORUMAS!!! apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Klausimėlis apie Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui
  • Astra Zenekaitė apie Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
  • Žemyna apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
Kitas straipsnis
Romas Kalanata

Judėjimas „Už teisingumą“ ir laisvi menininkai kviečia paminėti R.Kalantos pilietinio pasipriešinimo 40-ąsias metines

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai