Sekmadienis, 17 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite

Vida Tavorienė, www.valstietis.lt
2012-05-12 16:32:44
0
Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite
Maistas | nuotr. G. Dusevičiūtės efoto.lt
Maistas | nuotr. G. Dusevičiūtės efoto.lt

Apie galimas genetiškai modifikuotų organizmų grėsmes sveikatai ir aplinkai pavojaus varpais skambina vis daugiau pasaulio mokslininkų, tačiau gyventojams mažėja galimybių rinktis maistą be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės.

Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos?

„Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO. Jie į produktus pateko per pašarus, kuriuose yra“, – Seimo rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ pareiškė „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas, politikas Ramūnas Karbauskis.

Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai gali pasirinkti – vartoti ar ne produktus, kuriuose yra GMO. Tačiau sužinoti, ar galvijai, kiaulės ir naminiai paukščiai nebuvo šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, vartotojams nėra jokių galimybių, nes ant pagamintų produktų pakuočių neprivaloma to nurodyti. O tokių produktų rinkoje turėtų būti nemažai, nes, kaip informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, GMO praturtinti pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų.

Visuomeninės organizacijos Europoje surinko apie milijoną gyventojų parašų, kuriais reikalaujama ženklinti GMO pašarais šertų gyvulių produkciją. Tačiau jų balso kol kas niekas nepaiso. Prieš genų inžinerijos produktus nusiteikę vartotojai ant produktų pakuočių neras informacijos apie GMO ir tada, jei GMO produkte – mažiau nei 0,9 proc. Taigi plačiai deklaruojama teisė rinktis ir daugiau žinoti apie maistą tampa mažų mažiausiai abejotina.

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai pakeistų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų, 1 – bulvių. Mūsų šalyje galima prekiauti tik ES teisės aktuose nurodytais genetiškai modifikuotais produktais. Daugiausia genetiškai modifikuotų augalų pasėlių yra JAV, Argentinoje, Brazilijoje, Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje. Europoje daugiausia tokių augalų yra Ispanijoje. Vien tik sojų ir jų produktų, pasak specialistų, yra maždaug 25 tūkst. pavadinimų maisto produktuose – kepiniuose, šokolade, leduose, kakavos gėrimuose, padažuose, sriubose, bulvių ir kukurūzų traškučiuose, vaikams skirte maiste, vitaminų preparatuose ir t. t. O gaminant nemažai šių produktų naudojamos genetiškai modifikuotos sojos.

Galėtų išsiversti be genetiškai modifikuotos sojos

Gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius neabejoja, kad pašarai su GMO veikia ir galvijus bei paukščius. Anot jo, moksliniais tyrimais įrodyta, kad piene esanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma. „Ne mažiau svarbu tai, kad daug GMO pašarų, kuriais šeriamos karvės, yra užteršta Bt toksinais. Ilgą laiką teigta, kad Bt toksinai kenkia tik vabzdžiams, tačiau neseniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, jog jie žudo žmogaus ląsteles. Be to, GMO pašarai yra užteršti glifosatu – pagrindine veikliąja daugelio herbicidų medžiaga. Todėl sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, būtų nusikaltimas“, – sakė A.Gaidamavičius.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad Lietuvoje galima būtų išsiversti be įvežtinių genetiškai modifikuotų sojų, kurios maišomos į pašarus. „Kaip baltyminį pašarų priedą įsivežame daug sojų, kurios daugiausia yra genetiškai modifikuotos, jos 10–15 proc. pigesnės nei nemodifikuotos. Tačiau mūsų žemdirbiai augino, augina ir gali dar daugiau auginti baltyminių augalų – žirnių, pelėžirnių, pupų ir kt. Jie gali pakeisti soją“, – tvirtino A.Stančikas. Selekcininkas Antanas Svirskis šalies ūkininkus skatina auginti sojas ir kurti jų perdirbimo įmones. Tai padėtų išstumti genetiškai modifikuotas sojas bei jų produktus.

Gelbėtų lengvatinis PVM?

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad norint atsilaikyti prieš GMO, savo poziciją turi išsakyti valstybė. Anot jo, vienas iš būdų paremti vietos gamintoją ir vartotoją – lengvatinis PVM tarifas žemės ūkio produkcijai, kurios gamybos ir auginimo metu nebuvo naudojami GMO. „Valstybė turi padėti. Tik reikia griežtos kontrolės, kad tuo nepiktnaudžiautų prekybininkai: neužsikeltų antkainių ir nesudėtų visų produktų į vieną lentyną“, – pastebėjo A.Stančikas.

ŽŪR palaiko sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų leista auginti GMO. Tačiau, pasak ŽŪR vadovo, be palankios valstybės politikos ūkininkams sunku atsilaikyti konkurencinėje kovoje. Dėl to nukenčia ir vartotojai. „Kai mūsų gamintojams tenka konkuruoti su įvežtine produkcija, kuriai pagaminti naudojamos pigesnės žaliavos, sunku išlikti. Juk daugumos mūsų gyventojų mokumas gana menkas, tad jie dažniau žiūri ne į produkto sudėtį, o į kainą. Tačiau jei vartotojai įpirktų kokybišką maistą, ūkininkai nebūtų suinteresuoti gyvulių šerti pašarais, praturtintais genetiškai modifikuotomis sojomis“, – aiškino A.Stančikas.

Išnyko ekologiniai ūkiai

Pabrėžiama, kad auginti GMO yra ekonomiškiau, nes genetiškai modifikuotus augalus, kurie atsparūs kenkėjams, ligoms ir piktžolėms, paprasčiau prižiūrėti. Biotechnologijų kompanijos pateikia skaičiavimus, kurie rodo, kokią naudą ir pelnus gauna tokius augalus auginantys ūkininkai. „Tas ekonomiškumas gana sąlygiškas. Žemdirbiai nėra naivuoliai ir tai supranta. Tai – daugiau kompanijų, kurios platina genetiškai modifikuotas sėklas, cheminius preparatus, pelnas, priklausomybė nuo jų. Ir derlingumas nėra toks didelis. Didinti jį galima ir tradiciniais būdais“, – samprotavo A.Stančikas.

Daug kritikos sulaukia ir GMO šalininkų argumentai, esą auginant genetiškai pakeistus augalus mažiau sunaudojama chemijos. Kai kurios studijos rodo, kad pradėjus auginti genetiškai modifikuotus augalus pesticidų žemės ūkyje naudojama ne mažiau, o daugiau. Specialistai aiškina, kad auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus gali prireikti naudoti daugiau šių chemikalų. Be to, genetiškai modifikuotiems augalams kryžminantis su kitais augalais atsiranda „superpiktžolių“, atsparių herbicidams. Norint jas išnaikinti, gali prireikti naudoti dar daugiau chemikalų.

Pasak A.Svirskio, daugiau nei 75 proc. visų dabar pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų – atsparūs plataus veikimo herbicidams augalai, sukurti tų pačių kompanijų, kurios pelnosi iš prekybos chemikalais. „Tik naivuoliai gali tikėti, kad jie kerta šaką, ant kurios sėdi. Palyginti su įprastinių sojų auginimu, genetiškai modifikuotoms sojoms, atsparioms glifosatui ir glufosinatui (pagrindiniai plataus veikimo herbicidų komponentai), purkšti naudojama 3 kartus daugiau šių herbicidų. Ne veltui pastaraisiais metais JAV ir Europos šalyse leistinos šių preparatų likučių normos taip pat padidintos 3 kartus“, – tvirtino selekcininkas.

Žemdirbiai supranta, kad įsileidus GMO į laukus, neprognozuojamos pasekmės visai aplinkai. Anot A.Gaidamavičiaus, kaip rodo Ispanijos patirtis, net ir laikantis visų patvirtintų saugumo reikalavimų neįmanoma išvengti genetinės taršos gretimuose laukuose. „Vėjas, vabzdžiai ir patys žmonės sėkmingai perneša žiedadulkes bei sėklas iš vienos vietos į kitą ir po kiek laiko paaiškėja, kad ekologinio žemės ūkio tame regione visai neįmanoma vystyti. Taip Ispanijos Aragono regione, kurio plotas toks, kaip 2/3 Lietuvos, ekologiniai ūkiai išnyko. Taigi mes turime tik dvi alternatyvas – arba turėti GMO pasėlius ir neturėti ekologinių ūkių, arba apie GMO pasėlius pamiršti ir melstis, kad kitapus Latvijos ar Lenkijos sienos ūkininkas nesumanytų užsėti genetiškai modifikuotų kultūrų“, – pasakojo gamtosaugininkas.

Europos Komisija 2010 m. komunikate „Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo“ pripažino, kad valstybės narės privalo turėti daugiau laisvės apsispręsdamos dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo.

Lietuvos Seimas šiemet uždraudė auginti GMO saugomose teritorijose. Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink juos, gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama auginti ir dauginti GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojai, mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė prieš keletą metų atliko GMO poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai Lietuvoje vertinimą.

GMO neišgelbės nuo skurdo

Romas Lazutka , Vilniaus universiteto profesorius

Tyrimas parodė, kad plačiau naudojant maisto produktus, kuriuose yra GMO, didesnio ekonominio ir socialinio poveikio nėra. Į kombinuotuosius pašarus dedama nedaug GMO, todėl bendrai pašarų kainai tai neturi didelės įtakos. O galutinio produkto, pavyzdžiui, kiaulienos ar paukštienos, kainai jų poveikis dar mažesnis. Tiriant aliejaus rinką buvo pastebėta, kad jo kaina nebūtinai priklauso nuo to, ar jo sudėtyje yra GMO.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje GMO tapo kasdieninio maisto dalimi
  2. R. Karbauskis: Skandalingas ACTA susitarimas kelia grėsmę ne tik Internetui, bet ir maisto saugumui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Afrikinis kiaulių maras pasiekė Joniškio rajoną

VMVT siunčia įspėjimą žvėrienos mėgėjams

2023 09 09
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiausiai rūpesčių – miegamuosiuose rajonuose

2023 09 07
Tauro kalnas | S. Žiūros nuotr.

Tauro kalnas netrukus sužaliuos naujai

2023 09 06
Ukrainiečiai nugalės! | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

„Ką man davė Lietuva?“

2023 08 31
ES gynybos ministrų susitikimas | kam.lt nuotr.

Lietuva remia 20 mlrd. paramos planą Ukrainai

2023 08 31
Vyriausybė imasi priemonių valstybės tarnautojų skaičiui mažinti

Vyriausybė Seimui teiks 82 pasiūlymus

2023 08 31
Arvydas Anušauskas | kam.lrv.lt nuotr.

Gynybos ministrai – apie paramą Ukrainai

2023 08 28
Č. Iškauskas. Istorijos pamokos: konfliktas bręsta

A. Navys. M. Sėjūnas. Ką auginame savo užantyje?

2023 08 28
ES cenzūra | Alkas.lt koliažas

L. Vostelas. Orveliškas ES interneto cenzūros režimas

2023 08 27
Miškas | unsplash.com nuotr.

Kaip parduoti savo mišką už geriausią kainą?

2023 08 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Naršymas internete vietoj miego: ką labiausiai nuskriaudžiame?
Gamta ir žmogus

Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę

2023 09 16
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka

2023 09 16
Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų

2023 09 16
„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16
Fotokoliažo kairėje – Dalia Švambarytė, dešinėje – Kamilas Pecela | B. Kociumbo-Kos nuotr.
Kalba

Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei

2023 09 16
Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis | Asmeninio albumo nuotr.
Istorija

Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva: Artūras Flikaitis – 85 metinės

2023 09 16
Dariaus ir Girėno medaliai | vilniustech.lt nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas

2023 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iš Belgijos apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • O jums? apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • NT verslas nerimsta apie Kaunas „imsis“ sovietinių daugiabučių
  • >apie prancūzų k. apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę
  • Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka
  • Razinų galima pasigaminti ir namuose
  • Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

VMVT siunčia įspėjimą žvėrienos mėgėjams

by Ditė Česėkaitė
2023 09 09
0
Afrikinis kiaulių maras pasiekė Joniškio rajoną

Interneto svetainėse medžiotojai ir šeimininkės dalijasi įvairių žvėrienos patiekalų receptais – tarp jų ir iš barsuko mėsos. Valstybinė maisto ir...

Skaityti toliau

Daugiausiai rūpesčių – miegamuosiuose rajonuose

by Ditė Česėkaitė
2023 09 07
0
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasak Vilniaus gyventojų, daugiausiai problemų kyla gyvenant atokiau nuo centro esančiuose miegamuosiuose rajonuose – Pašilaičiuose, Šeškinėje ir Naujininkuose, rodo „Darnu...

Skaityti toliau

Tauro kalnas netrukus sužaliuos naujai

by Ditė Česėkaitė
2023 09 06
3
Tauro kalnas | S. Žiūros nuotr.

Tauro kalno aplinkos tvarkymo darbai jau įsibėgėja: tvarkomi želdynai, ruošiamasi medžių genėjimui. Vilniečių mėgstamas kalnas išliks žalias – bus pasodinta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Iš Belgijos apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • O jums? apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • NT verslas nerimsta apie Kaunas „imsis“ sovietinių daugiabučių
  • >apie prancūzų k. apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Įtakingų sąrašai apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
Kitas straipsnis
Romas Kalanata

Judėjimas „Už teisingumą“ ir laisvi menininkai kviečia paminėti R.Kalantos pilietinio pasipriešinimo 40-ąsias metines

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai