Vis daugiau ūkininkų, siekdami išsaugoti gamtos vertybes, renkasi palankų gamtai ūkininkavimo būdą. Laikydamiesi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų jie rūpinasi mūsų šalies kraštovaizdžiu, saugo išlikusius natūralius gamtos kampelius – gyvių buveines, augalų ir gyvūnų namus. Meldinė nendrinukė – viena rečiausių Europos giesmininkių, peri vos keturiose pasaulio šalyse, tarp kurių ir Lietuvoje. Mažam paukšteliui gresia išnykimas. Rūšys nyksta ne po vieną, tad, saugant meldines nendrinukes, sukuriamos palankios gyvavimo sąlygos ir jos kaimynams – vietos augmenijai bei kitoms paukščių rūšims. Meldinių nendrinukių buveinės yra Ignalinos, Alytaus, Šilutės, Klaipėdos, Pagėgių, Marijampolės savivaldybėse, o jų išsaugojimu jau rūpinasi apie 200 šalies ūkininkų. Parama už rūpestingą ūkininkavimą saugant rečiausius Europos giesmininkus teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Artėjant deklaravimui, kviečiama žemdirbius, kurių dirbami plotai driekiasi minėtose savivaldybėse, apsvarstyti savo galimybes prisidėti prie šių plotų tvarkymo, kad jie taptų saugiais meldinių nendrinukių namais.
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola, angl. Aquatic Warbler) peri šlapiose pievose vos keturiose pasaulio šalyse. Per paskutinį šimtmetį išnyko apie 95 proc. meldinių nendrinukių ir jų populiacija toliau mažėja. Peri šie reti paukščiai tik Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, nors prieš keletą metų meldinių nendrinukių perėjimo vietų dar buvo galima aptikti Vokietijoje, Latvijoje, Vengrijoje. Europos rečiausi giesmininkai nyksta, nes praranda savo buveines – šlapynės nusausinamos arba užleidžiamos apauga krūmais. Meldinė nendrinukė net 20 kartų retesnė už afrikinį dramblį, ji yra tarsi vilties simbolis – stebint grėsmingą rūšių nykimą visame pasaulyje, viena laimėta kova suteikia ryžto nenuleisti rankų.
Saugome ne vieną rūšį, bet visą kaimynų bendruomenę
Meldinė nendrinukė – ne tik vienas rečiausių Europos paukščių, bet dėl reiklumo gyvenamajai aplinkai dar ir vadinama skėtine rūšimi – šio paukščio giesmė liudija, jog jos gyvenamoje teritorijoje esančios gamtinės sąlygos yra palankios ir daugeliui kitų retų ar dažnesnių rūšių. Saugodami meldinę nendrinukę, sukuriame palankias sąlygas jos kaimynams, orchidėjoms, stulgiams, geltongalvėms kielėms, balinėms pelėdoms ir kitoms rūšims. Juk rūšys nyksta ne po vieną.
Vis daugiau ūkininkų rūpi išsaugoti rečiausių Europos giesmininkų namus
Džiugu, kad dalyvaudami KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ūkininkai gali prisidėti prie gamtos vertybių išlikimo. Atrodo, kad visai nereikia būti galvą pametusiam mėgėjui, paprasčiausiai reikia būti žmogumi, kuris mąsto, mato ateitį ir turi atjaučiančią širdį. Tokių ūkininkų dėka mažėja grėsmė netekti nors ir sunkiai paprastam žmogui pastebimos, bet turinčios be galo svarbią reikšmę gamtos dalelės.
Meldinių nendrinukių buveines saugo 193 agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantys ūkininkai, bendras deklaruotas plotas siekia 3 695 ha. Dėka šių ūkininkų, šiemet mokslininkai nustatė rekordinę meldinių nendrinukių populiaciją (http://inx.lv/ctAP). Remiantis pirmos paukščių apskaitos duomenimis, 79 proc. meldinių nendrinukių ornitologai rado teritorijose, kurios deklaruojamos specialioms meldinės nendrinukės priemonėms, dar 7 proc. paukščių aptikta plotuose, kurie deklaruoti pagal agrarinės aplinkosaugos priemones „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“. Alkos polderyje, kur šiemet rasta daugiausiai paukščių, praktiškai visi paukščiai (99,3 proc.) gyveno pagal agrarinės aplinkosaugos priemones tvarkomuose plotuose.
„Mus labai džiugina ypatingai geri šių metų rezultatai. Tai įrodymas – kad gamtininkų ir ūkininkų bendros pastangos saugoti šį ypatingą paukštį ir jo namus atsiperka. Norisi dar kartą kuo nuoširdžiausiai padėkoti nuostabiems ūkininkams, kurie priėmė drąsų sprendimą globoti paukščius. Šiemet kaip niekad akivaizdu, kad padėtis geriausia tose teritorijose, kur didesni plotai deklaruojami specialioms meldinės nendrinukės buveinių ar šlapynių tvarkymo priemonėms,“ – galutinius apskaitų rezultatus komentuoja meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Lieka didžiulės neišnaudotos galimybės
Iš viso Lietuvoje yra nustatyta per 6 408 ha plotų, kuriuose rasta meldinių nendrinukių buveinių. Taigi, atsižvelgiant į plotus, už kuriuos jau prašoma paramos, dar lieka didžiulės neišnaudotos galimybės – per 2 700 ha, kurie galėtų būti prižiūrimi ir tvarkomi ūkininkų pagal minėtas veiklas. Nusprendę dalyvauti veikloje „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ arba „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, ūkininkai gali tai padaryti žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu. Pateikti paraišką ir prisiimti įsipareigojimus pagal atitinkamą veiklą bei tvarkyti tuos natūralių ir pusiau natūralių pievų arba šlapynių plotus, kuriose nustatyta meldinių nendrinukių buveinių. Šie plotai skelbiami Paraiškų priėmimo žinių sistemos elektroniniame žemėlapyje.
Verta paminėti, kad 2020 m. aktyviausiai minėtose agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvavo ūkininkaujantys Utenos apskrityje (86 paraiškos), Klaipėdos apskrityje (80 paraiškų) ir Tauragės apskrityje (21 paraiška). Alytaus apskrityje pateiktos 3 paraiškos, po vieną paraišką pateikta Vilniaus, Marijampolės ir Kauno apskrityse, kuriose deklaruojami plotai, patenkantys į meldinių nendrinukių buveinių teritorijas. Pagal deklaruotą plotą pirmauja Šilutės r. – pateiktos 78 paraiškos, deklaruotas 2 062 ha plotas. Antroje vietoje rikiuojasi Ignalinos rajonas, čia pateiktos 86 paraiškos, deklaruotas 960,62 ha plotas.
„Meldinė nendrinukė gamtininkų tarpe yra žinoma kaip gamtinių sąlygų rodiklis. Jei meldinę nendrinukę randi šlapynėje, tai žinai, kad tai yra žemapelkė su kokybės ženklu. Tokiose, mažai kur Europoje išlikusiose buveinėse, namus randa lietuviškos orchidėjos, daug kitų paukščių – raudonkojai tulikai, griežlės, pempės, griciukai, stulgiai, perkūno oželiai, geltonosios kielės ir daug kitų rūšių. Didelis meldinių nendrinukių kiekis agrarinės aplinkosaugos priemonėms deklaruojamuose plotuose rodo, kad priemonės puikiai atliepia savo tikslą, pasiekiami puikūs aplinkosauginiai tikslai,“ – sakė Ž. Morkvėnas.
Kompensacinių išmokų dydžiai
Parama bent iš dalies kompensuoja ūkininkų triūsą, padeda jiems įsigyti geresnių pašarų vietoje prarastų kokybiškų pašarų dėl taisyklėse nustatyto vėlesnio šienavimo termino.
Išmokų dydžiai už įsipareigotų plotų tvarkymą ir priežiūrą:
- „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur už ha;
- „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur už ha.
- neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų;
- nenaudoti augalų apsaugos gaminių, mineralinių ir organinių (išskyrus gyvulių ganymą) trąšų, kalkinimo priemonių;
- nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki liepos 1 d. paramos paraiškų priėmimo vietoje ar prisijungus elektroniniu būdu susipažinti su Paraiškų priėmimo žinių sistemoje atnaujintais duomenimis, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pateiktus duomenis dėl meldinių nendrinukių nustatymo fakto pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Remiantis šiais duomenimis, deklaruotus plotus tvarkyti taip:
- Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai neradus meldinių nendrinukių buveinėse perinčių paukščių (veisimosi elgesį rodančių patinų), pusę pagal šią veiklą deklaruoto ploto (50 proc.) pradėti šienauti ne anksčiau kaip liepos 1 d., žolę nupjauti iki liepos 30 d.;
- Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai radus meldinių nendrinukių buveinėse perinčių paukščių (veisimosi elgesį rodančių patinų), pusę pagal šią veiklą deklaruoto ploto (50 proc.) pradėti šienauti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d.;
- nuo rugpjūčio 1 d. nušienauti visą likusį pagal šią veiklą deklaruotą plotą (50 proc.) ir nušienautą žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. (išskirtiniais atvejais dėl aukšto gruntinio vandens (kai negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika) lygio iki spalio 1 d. nušienauta žolė turi būti sukrauta į krūvas ir išvežta iš lauko iki kitų metų kovo 1 d.);
- ekstensyviai ganyti tik nušienautose teritorijose (ganyti tik nerišant gyvulių);
- ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote;
- ganyti baigti iki spalio 15 d.
- neįrengti naujų drenažo sistemų;
- nenaudoti augalų apsaugos gaminių, mineralinių ir organinių (išskyrus gyvulių ganymą) trąšų, kalkinimo priemonių;
- šienauti 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto kiekvienais metais (per 2 metus nušienaujant visą plotą);
- pradėti šienauti ne ankščiau kaip rugpjūčio 1 d.;
- sutvarkyti nupjautą žolę (pvz., sugrėbti, surulonuoti, sudėti į krūvas ar kt. būdais) iki spalio 1 d. bei išvežti iki kitų metų kovo 1 d.;
- nepaskleisti nušienautos ar susmulkintos žolės;
- laikytis ganymo reikalavimų (jei ganoma):
- laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha pagal priemonės veiklą deklaruoto ploto;
- ganyti galima visame pagal priemonės veiklą deklaruotame plote;
- ganyti baigti iki spalio 15 d.
Abi minėtos veiklos vykdomos teritorijose, kuriose nustatyta meldinių nendrinukių buveinių.
Norime paraginti ūkininkus, dar iki šiol nepasirinkusius gamtai palankaus ūkininkavimo, apsvarstyti galimybę dalyvauti kurioje nors iš 13 priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse nurodytų veiklų. Kviečiame sekti balandžio viduryje prasidėsiančio deklaravimo naujienas, naujausius taisyklių pakeitimus, o šiuo metu prašome skirti šiek tiek savo brangaus laiko ir susipažinti su priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles galima rasti čia: http://inx.lv/ctq4.
