Sekmadienis, 3 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Namas, kuriame sprendėsi likimai: Pilininko namo istorija, legendos ir atradimai

www.alkas.lt
2025-03-19 08:01:00
371
PERŽIŪROS
1
Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas | S. Samsonas, LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas | S. Samsonas, LNM nuotr.

Vilniaus širdyje, Gedimino kalno papėdėje, stovi vienas iš išskirtiniausių Lietuvos istorijos liudininkų – Pilininko namas. XVI a. statytas pastatas turėjo itin svarbią funkciją – būti Vilniaus Žemutinės pilies administraciniu centru.

Bėgant amžiams jis keitėsi, buvo pritaikytas įvairioms reikmėms: čia dirbo pilininkai, veikė teismas, buvo saugomi konfiskuoti daiktai ar turtas, o XIX a. įkurdinti kareiviai.

Dabar, atgimęs po restauracijos, naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Pilininko namas džiugina lankytojus trumpu ir įtraukiu pasakojimu apie Lietuvos tapatybę formavusius sumanymus.

Skaitytojų laukia pasakojimas apie Vilnių kaip didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, apie pilininkus, prižiūrėjusius pilį, ir apie žmones, kurie čia dirbo, gyveno, sprendė teismų bylas.

Lankytojus stebina autentiška Gedimino kalno atraminė siena | S. Samsonas, LNM nuotr.
Lankytojus stebina autentiška Gedimino kalno atraminė siena | S. Samsonas, LNM nuotr.

Namas, kuriame sprendėsi likimai: XVI a. viduryje Vilniuje plečiantis Lietuvos valdovų rezidencijai, kartu augo ir Žemutinės pilies administracinė svarba.

Pilininkas

Vienas svarbiausių pilies pareigūnų, skiriamas valdovo iki gyvos galvos – buvo atsakingas už pilies priežiūrą, statybas ir vadovavo teismo procesams. Tai buvo itin svarbi pareigybė, reikalaujanti ir administracinių gebėjimų, ir juridinių žinių.

„Pilininko namas tapo šios aukštos pareigybės simboliu – jame veikė raštinė, buvo kaupiami administraciniai ir teismo dokumentai, o svarbiausi sprendimai buvo priimami valdovo vardu“, – atskleidžia Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Pilininkas taip pat vykdė teisingumą – jo teismas nagrinėjo finansinius, žemės ginčus ir kriminalines bylas. Išlikusiose teismo knygose aptinkama bylų dėl skolų, turto paveldėjimo, o kartais ir smurtinių nusikaltimų.

Pasak mokslininkės, tarp žymiausių Vilniaus pilininkų minimas Petras Nonhartas, tarnavęs 1619–1633 metais. Jis buvo kilęs iš Vokietijos, jaunystėje patekęs į turkų nelaisvę, o vėliau su Steponu Batoru atvyko į Lietuvą: „Jo valdymo laikais Pilininko namas atliko ne tik administracines funkcijas, bet buvo ir reikšminga karinė būstinė.

Kiti pilininkai, pavyzdžiui, Ulrichas ir Jonas Hozijai, prisidėjo prie pastato plėtros ir jo vaidmens stiprinimo Vilniaus Žemutinėje pilyje.“

Išlikusi autentiška Pilininko namo puošyba | S. Samsonas, LNM nuotr.

Išbandymai istorinių sukrėtimų metu

Pilininko namas, pastatytas Renesanso laikotarpiu, buvo dviejų aukštų mūrinis pastatas su gotikiniais rūsiais. XVIII a. statinys buvo kiek pertvarkytas, antras aukštas pritaikytas gyvenamajai funkcijai.

Jo skliautuotos pirmo aukšto patalpos turėjo tiesioginius įėjimus iš lauko, o antras aukštas buvo pasiekiamas šoniniais laiptais. Kieme buvo arklidės, o su kitais Žemutinės pilies pastatais Pilininko namą jungė galerijos

„Tačiau istorija šiam pastatui nebuvo gailestinga. 1610 metų Vilniaus gaisras padarė didelę žalą miestui, taip pat ir Pilininko namui. Po šios nelaimės jis patyrė pokyčių.

Įdomu tai, kad, XVII a. pabaigoje Vilniaus Žemutinei piliai palaipsniui prarandant savo reikšmę, Pilininko namo svarba išliko, teismo institucija tebeveikė. XVIII a. jis buvo prijungtas prie Vilniaus arsenalo, o 1799 metais nugriautos jį supusios galerijos ir arklidės“, – sako B. Vitkauskienė.

XIX a. Rusijos imperijos valdžia Vilniuje įkūrė tvirtovę, o Pilininko namas tapo kariniu objektu: čia buvo įrengtos dirbtuvės, kareivinės ir netgi kariuomenės kepykla.

Sovietmečiu pastatas buvo pritaikytas Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus administracijai ir restauravimo dirbtuvėms. Tik XXI a. pradžioje imtasi jo tyrimų ir restauracijos.

Išlikę autentiški durų ir langų apvadai | S. Samsonas, LNM nuotr.
Išlikę autentiški durų ir langų apvadai | S. Samsonas, LNM nuotr.

Ką atskleidė archeologiniai tyrimai?

2018–2020 metais vykdant archeologinius tyrimus Pilininko namo kieme ir pačiame pastate aptikta daugybė vertingų radinių, padėjusių dar geriau suprasti pastato raidą ir jo gyventojus.

Rasti koklių fragmentai liudija apie XVII a. interjero puošybą, o aptiktos pypkės atskleidžia to meto kasdienybės detales. Be to, išlikę akmens dirbiniai: durų ir langų apvadai, grindinio fragmentai – rodo, kad Pilininko namo aplinkoje veikė akmentašiai, gaminę puošybines detales kunigaikščių rūmams ir Šv. Kazimiero koplyčiai.

Vitkauskienė pažymi, kad ypatingo dėmesio sulaukė šiaurinėje rūsių dalyje rasti požeminiai praėjimai: „Nors jie nebuvo užbaigti, šie tuneliai galėjo paskatinti legendas apie slaptus praėjimus po Gedimino kalnu. Ar tikrai egzistavo tuneliai, jungę Žemutinę pilį su kitais miesto objektais? Atsakymo vis dar ieškoma.“

Sugrįžimas į gyvenimą

Prieš keletą metų buvo atlikti dideli Pilininko namo restauracijos darbai. Vykdant restauraciją buvo atidengti istoriniai fragmentai, atkurti renesansiniai architektūros elementai, sustiprintos sienos, remiančios Gedimino kalno šlaitą.

Pastatas buvo pritaikytas muziejinei veiklai – jame įkurta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Suprasti Lietuvą“.

2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus mini 170-ąją sukaktį ir kiekviename padalinyje pristato vieno eksponato parodas. Pilininko name, kovo mėnesį švenčiančiame ir savo vienerių metų sukaktį, rodomas ypatingas radinys – XVI a. žiedas, rastas 2021 metais atkasant pirmąjį namo rūsį, užverstą XVIII a. gaisro metu.

Jo forma ir puošimas būdingi tuo metu bajorų ir turtingų miestiečių pamėgtiems juvelyriniams dirbiniams, puoštiems emaliu ir juodinimu.

„XVI a. Pilininko namas atliko kelias veiklas – tai buvo ne tik administracinė būstinė, bet ir vieta, kur saugoti konfiskuoti daiktai bei testamentu paliktas turtas.

Teismo protokoluose juvelyriniai dirbiniai minimi retai, tačiau žinoma, kad XVII a. Vilniaus pilies jurisdikoje dirbo garsūs auksakaliai, tarp jų Kondratas Fresas ir Mykolas Tšenskis.

Radus šį žiedą kyla klausimas: ar jis galėjo būti bylinėjimosi objektas, prarastas šeimos ginčuose, o gal paprasčiausiai pamestas dramatiškų įvykių sūkuryje?“ – svarsto B. Vitkauskienė.

Per pirmuosius veiklos metus Pilininko namą jau atrado ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, norintys pažinti Lietuvos istoriją. Lankytojai ypač vertina interaktyvią parodą ir galimybę tyrinėti renesansinio pastato erdves, kurios byloja apie praeities įvykius.

„Džiaugiamės, kad Pilininko namas tapo atradimu tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams – tai vieta, kur istorija ne tik pasakojama, bet ir išgyvenama. Matome, kad žmonės čia sugrįžta, atsiveda draugus, dalyvauja ekskursijose ir renginiuose. Tai rodo, kad susidomėjimas Lietuvos praeitimi išlieka gyvas ir svarbus.

Būtent dėl to gimtadienio proga siūlome dar daugiau ekskursijų, dar daugiau renginių, o tikra vyšnaite ant torto taps specialiai gimtadienio proga rengiamas teatralizuotas teismas, kurį vadovaujami B. Vitkauskienės parengė ir suvaidins Pilininko namo darbuotojai.

Rodomas XVI a. žiedas, rastas XVIII a. gaisro metu užverstame rūsyje | S. Samsonas, LNM nuotr.
Rodomas XVI a. žiedas, rastas XVIII a. gaisro metu užverstame rūsyje | S. Samsonas, LNM nuotr.

Dalyviai taps XVI a. teisingumo proceso liudininkais: autentiškoje istorinėje aplinkoje atgims tikra byla, leisianti pajusti, kaip Vilniaus pilininko teisme buvo sprendžiami ginčai, priimami verdiktai ir vykdomas teisingumas“, – sako Pilininko namo vadovė Simona Stalilionytė.

Gimtadienio ekskursijų ir renginių dienotvarkę galima rasti adresu čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pilininko namas kviečia pažinti Lietuvos tapatybę
  2. Pagerbkime 1863–1864 m. sukilimo didvyrius: istorija, atradimai ir atminimo renginiai
  3. Trys vakarai su Lietuvos archeologais: atradimai, nusidriekę nuo Meksikos iki Kernavė
  4. Išleistas neįkainojamas A. Varno negatyvų archyvas, kuriame įamžintas kryždirbystės paprotys
  5. Nauji archeologiniai atradimai Verkių dvaro sodybos teritorijoje
  6. Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  7. Vilnius pristatys istoriją
  8. Gedimino pilies bokštas: ar žinote valstybės simbolio istoriją?
  9. Lietuvos istoriją liudijantys piliakalniai bus prižiūrimi akyliau
  10. Išleista knyga apie Vilniaus Gedimino prospekto istoriją
  11. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  12. Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją
  13. Archeologinis radinys paankstino Anykščių istoriją
  14. Vertėjai dalijasi: 4 prasimanymai ir kitos legendos apie vertėjo darbą
  15. Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Ne jaugi taip jau lietuvišku žodžiu “pilininko” namas šaltiniuose ir buvo vadinama. Jeigu taip yra, tai būtų labai svarbus faktas lietuvių kalbos vartojimui Vilniuje senovėje pagrįsti. Deja, informacijoje apie tai turistui nieko nesakoma.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“
Istorija

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas
Kalba

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą
Kultūra

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Kultūros politikos forumas
Kultūra

Kultūros ministerija telkia kultūros lauką bendriems sprendimams

2026 05 01
Sveikata
Lietuvoje

Paslaugos pas specialistus nuo gegužės 1 d. – jau be priemokų

2026 04 30
Kauno geležinkelio stotis
Lietuvoje

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026 04 30
Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus

2026 04 30
Būstas
Lietuvoje

Svarstoma savivaldybės būsto nuomininkams leisti įsigyti būstą išperkamosios nuomos būdu

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Kaunas šildymą baigs nuo pirmadienio

2026 04 30
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja dėl ličio jonų baterijų 

2026 04 30
Įstatymo pasirašymas
Lietuvoje

Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Klaipėda uždarė šildymo laikotarpį

2026 04 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Jarmolajevas, Vitalijus Dykij apie D. Vanhara. K. Starkevičiaus prisipažinimas nėra nei garbingas, nei sąžiningas
  • +++ apie K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus
  • JAV vyskupas René Henri Gracida dabartinį popiežių laiko neteisėtai užgrobus sostą (Life Site News) apie P. Gražulis išteisintas dėl prieš lytines mažumas nukreiptos neapykantos skatinimo
  • Rimgaudas apie Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau
  • Tirpsta rankos ar silpsta raumenys? Neskubėkite to nurašyti nuovargiui
  • Kodėl ir atnaujintas būstas neatrodo šiuolaikiškai?
  • Kuo svarbus hidro paskirstytojas traktoriaus darbui?

Kiti Straipsniai

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
Seinuose veikiantys „Lietuvių namai“

Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)

2026 05 02
Palanoko pilis Mukačeve, Ukrainoje

Ukrainos pilyje, kurią valdė Gediminaitis, atidaryta Valdovų rūmų muziejaus parengta paroda

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Išmoka

Tyrimas: kam skolinasi Lietuvos gyventojai?

2026 05 01
Protas

VU diskusijų klubas aiškinsis, kas yra protas ir kaip jį suprasti

2026 05 01
Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje, koncertas ir ekskursijos, 2026 m.

Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje. Nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L. Rėzos pėdomis

2026 05 01
VDU gimtadienį pasitikus: diskusija

VDU gimtadienį pasitikus: norint kitus sugundyti laisve, reikia patiems būti laisviems

2026 05 01
Kultūros politikos forumas

Kultūros ministerija telkia kultūros lauką bendriems sprendimams

2026 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Jarmolajevas, Vitalijus Dykij apie D. Vanhara. K. Starkevičiaus prisipažinimas nėra nei garbingas, nei sąžiningas
  • +++ apie K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus
  • JAV vyskupas René Henri Gracida dabartinį popiežių laiko neteisėtai užgrobus sostą (Life Site News) apie P. Gražulis išteisintas dėl prieš lytines mažumas nukreiptos neapykantos skatinimo
  • Rimgaudas apie Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)
  • Naivus klausimas apie Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada

Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada subūrė lietuvių jaunimą iš viso pasaulio 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai