„Mūsų jėga glūdi mūsų sielose, mūsų širdyse, bet ne ginkluose“, – buvo įsitikinęs Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, žymus pokario partizanų vadas. Šie jo žodžiai ne tik primena praeitį, kuomet kovojantys lietuvių partizanai laukė laisvojo pasaulio pagalbos, bet ir rezonuoja su mūsų dienos geopolitikos tikrovėmis.
Todėl, kol mūsų šalyje dar nereikia ginklų, svarbu ugdyti patriotiškumą, įamžinti Lietuvos istoriją ir perduoti ją ateities kartoms. Būtent šiuo tikslu 76-ųjų išdavikiškos žūties metinių proga Vaclovo Voverio-Žaibo artimieji, bendradarbiaudami su savivaldos ir istorinės atminties organizacijomis, savaitgalį surengė šio laisvės kovotojo, nukovusio per 300 okupantų, atminimo renginį Alytaus rajone, prie išduoto bunkerio.
Pasak partizaninės kovos giminaičių, apie partizanų istoriją jų šeimoje visada buvo kalbama. „Todėl ir šiandien su begaline meile bei pagarba tai prisimenu. Nors tais laikais buvo nesaugu, esu dėkinga mamai, kad apie tai pasakojo ir dainavo.
Džiaugiuosi, kad šiandien prisimenami tie žmonės, kurie sunkiausiu Lietuvai metu, įkvėpti begalinės meilės Tėvynei, vedė mūsų tautą į priekį. Be jų nebūtume turėję šiandieninės laisvos Lietuvos, kurios laimėjimą patyrėme 1990 m. kovo 11-ąją. Dėka partizaninio judėjimo lietuviai pirmieji atkūrė nepriklausomybę, todėl galima sakyti, kad jų kova buvo laimėta,“ – pabrėžė L. Baliukevičiaus-Dzūko dukterėčia Rita.
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, yra sakiusi: „Esu dėkinga kiekvienam Lietuvos partizanui, paaukojusiam savo gyvybę už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad šiandien prisimenama jų begalinė meilė Tėvynei ir stengiamasi ją įamžinti, paliekant ateities kartoms.
Tegul istorija lieka gyva. Mylėkime Lietuvą, ugdykime patriotiškumą, kuris yra labai svarbus. Tik mylintis savo Tėvynę jos neišduos. Linkiu, kad daugiau nepasikartotų jokia išdavystė, per kurią žuvo daugybė partizanų, ir kad Vaclovo Voverio-Žaibo istorija būtų plačiai nagrinėjama Lietuvos istorijos vadovėliuose.“
Renginyje „Žaibo“ koviniai šauliai atliko pagarbos salves kritusiems už laisvę partizanams. Svarbaus laisvės kovų istorijos renginio metu dalyviai aplankė ir už kilometro esančią buvusią Dainavos apygardos vadavietę, kur L. Baliukevičius-Dzūkas rašė savo garsųjį dienoraštį.
Ten okupantų agentas, išdavikas Kostas Kubilinskas nužudė miegantį partizaną Benediktą Labėną-Kariūną ir išdavė Vaclovo Voverio-Žaibo bunkerį. Niekingos išdaviko nulemtos operacijos metu buvo siekiama vienu metu sunaikinti visus partizanų vadus.
„Privalome kuo labiau puoselėti patriotiškumo sumanymus ir skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti valstybės gynyboje – tiek jaunimą, tiek sprendimų priėmėjus.
Prieš mėnesį pastatytas Juodasis dvigubas kryžius – partizanų simbolis – Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui prie Dainavos apygardos vadavietės (1948 m.) įkvepia dirbti ir imti pavyzdį iš narsiausių partizanų – tai, ką visi turime daryti šiomis dienomis – kovoti,“ – sakė Alkas Paltarokas, „Vanago Lietuva“ pilietinių sumanymų vadovas.
„Pačio Žaibo nuopelnai buvo įvertinti jų pačių, tai yra partizanų, po jo žūties: jis buvo apdovanotas ir laisvės kovų kryžiais. Po mirties jam buvo suteiktas laisvės kovotojo karžygio vardas – tik 8 partizanai gavo tokį vardą“, – kovotojo išskirtinumą renginyje apibūdino istorikas dr. Arūnas Bubnys.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas priminė, kad Vaclovas Voveris-Žaibas dalyvavo 28 kautynėse su sovietiniais okupantais, tai atskleidė jo kaip karvedžio talentą rengiant pasalas. Daug ką pasako, kad Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujami partizanai nukovė ne tik eilinius kolaborantus, stribus, bet ir MGB kariškius – iš viso apie 300 okupantų.
„Mūsų partizaninio karo didvyriai – jie įpareigoja mus eiti į priekį, jie įpareigoja mus parodyti, kad esame verti jų aukos, siekiant šios laisvės“, – atminimo kalboje pabrėžė dr. Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Renginyje dalyvavo: Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Alytaus apskrities skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės ansamblis „Žaibas“ bei partizanų giminaičiai, šauliai, garbingi svečiai, vietos gyventojai.
