Rugpjūčio 24 d. pristatyti Kultūros ministerijos užsakymu atliktos istorinės atminties sumanymų, įskaitant Holokausto ir sovietinės okupacijos temas, įgyvendinimo poveikio analizės rezultatai.
Šiuo tyrimu siekta parengti istorinės atminties sumanymų įgyvendinimo poveikio analizę ir siūlymus dėl šių sumanymų veiksmingesnio įgyvendinimo ir koordinavimo mechanizmo tobulinimo.
Tyrime nagrinėti valstybinių švenčių, atmintinų dienų ir atmintinų metų rengimo bei koordinacinių mechanizmų klausimai, atliktas finansuotų sumanymų turinio, rezultatų ir veiksmingumo vertinimas, išsiaiškinti visuomenės ir tikslinių grupių požiūris bei lūkesčiai.
Atlikti individualūs pusiau struktūruoti interviu, kuriais nustatyta skirtingų visuomenės grupių patirtis, požiūris, lūkesčiai dalyvaujant valstybinių švenčių ir atmintinų dienų / metų minėjimo sumanymuose, identifikuoti jų turinio ir formų įtraukumo, veiksmingumo iššūkiai.
Buvo rengtos ir trys sutelktų grupių diskusijos, bendradarbiaujant su istorikais, renginių rengėjais, valstybinių institucijų atstovais, koordinuojančiais sritis, susijusias su tyrimo tikslu, kultūros centrų darbuotojais, tautinių mažumų, jaunimo organizacijų atstovais.
Taip pat atlikta septynių užsienio valstybių gerųjų praktikų analizė.
Nagrinėti Nyderlandų, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Latvijos, Estijos ir Čekijos atvejai.
Dėmesio vertas, pavyzdžiui, Nyderlandų karalystėje pagrindinių valstybinių įvykių, švenčių, minėjimų rengimui sukurtas Nacionalinis komitetas (Karaliaus dekretu).
Kita vertus, tyrime konstatuojama, kad daugelyje valstybių nėra vienos visų švenčių ar atmintinų datų minėjimo renginių rengiančios institucijos.
Tyrime analizuoti Holokausto ir sovietinės okupacijos istorinės atminties minėjimo sumanymai.
Siūloma pasiremti Estijos, Suomijos, Nyderlandų, Lenkijos patirtimi, kuriose Holokausto aukų minėjimo renginius koordinuoja ne tik valstybinės institucijos, bet siekiama aktyviau įtraukti ir vietines Holokausto atminties organizacijas, istorinės atminties institutus, žydų bendruomenes.
Tyrime pateikiama išvada, kad reikalingas atmintinų dienų minėjimo koordinavimo optimizavimas, sukuriant tarpinstitucinę atmintinų dienų minėjimo komisiją ar svarstant kitas alternatyvas.
Atmintinų dienų minėjimo programų sumanymas, rengimas ir jų įgyvendinimo rengimas paremtas nusistovėjusia atsakingų institucijų praktika, kuri menkai reglamentuota ir neturi sukurtos koordinacinės struktūros.
Analizėje pabrėžiama, kad nepaisant amžiaus ar tautybės, dalyvavimas valstybinėse šventėse ir istorinės atminties renginiuose, įvairios tautinės simbolikos matymas kelia patriotiškumą, pasididžiavimą, skatinamas atsakomybės jausmas, vienybė ir bendrystė, noras išsaugoti laisvę, prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo.
Šio tyrimo rezultatais ir patarimais bus vadovaujamasi formuojant tolesnį valstybinių švenčių, atmintinų metų ir atmintinų dienų sumanymų įgyvendinimą bei koordinavimo mechanizmo tobulinimą.
Istorinės atminties sumanymų, įskaitant Holokausto ir sovietinės okupacijos temas, įgyvendinimo poveikio analizę Kultūros ministerijos užsakymu atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ bei VšĮ Socialinių naujovių institutas.
Ar tiria, ar visi pinigus grąžino, ar ką pasodino?