80 proc. jaunų žmonių Lietuvoje patiria stresą, o net 79 proc. jaučiasi vieniši. Šiuos nerimą keliančius duomenis šių metų pradžioje atskleidė Vilniaus universiteto tyrimas.
Dar daugiau diskusijų psichologų bendruomenėje sukėlė tai, kad su vienišumo problema mūsų visuomenėje labiausiai susiduria būtent jauni žmonės. Psichologės-psichoterapeutės Irmos Skruibienės teigimu, to priežastys – kompleksinės, tačiau sprendimų ieškoti galime ir mus supančioje aplinkoje
„Vienišumo jausmą lemia ne tik socialiniai veiksniai, bet ir mus supanti fizinė aplinka. Aplinkos psichologijos srityje atliekami tyrimai rodo, jog gamtos apsupties trūkumas ir skurdi, neįtraukianti urbanistinė aplinka siejama su prastesne psichine sveikata, depresinėmis būsenomis“, – teigia aplinkos psichologiją tyrinėjanti I. Skruibienė.
Panašias tendencijas jau ne vienerius metus stebime visoje Europoje ir Vakarų pasaulyje: ypatingai psichines problemas paskatino pandemija. O jų mastelį dabar geriau matome ir todėl, kad, keičiantis visuomenės nuostatoms, žmonės yra linkę vis atviriau apie jas kalbėti.
Kaip aplinka gali padėti sumažinti vienišumą?
Tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėjos bei knygos „Namų psichologija“ bendraautorės teigimu, tyrimais įrodyta, kad, sprendžiant psichinius iššūkius, labai svarbu nepamiršti ir tiesiog apsidairyti aplink.
„Vienas iš pagrindinių aplinkos veiksnių, galinčių mažinti vienišumo jausmą, yra gamtos artumas. Jei žmogus gyvena tarp betono sienų, be jokios žalumos ar natūralios šviesos, jo psichologinė būsena keičiasi. Gamta – net jei ji tik už lango – mažina stresą, gerina nuotaiką ir mažina vienišumo jausmą“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė.
Tačiau, žinovės teigimu, ne visi turi galimybę gyventi šalia parkų ar miškų. Todėl, pasak Skruibienės, svarbu įnešti gamtos elementus į savo gyvenamąją erdvę.
„Daugybė tyrimų taip pat patvirtina, kad teigiamą poveikį mums turi ne tik tiesioginė gamtos apsuptis, bet ir interjere įpinami gamtos motyvai.
Tiek tiesiogiai, pvz, kambariniai augalai, gyvūnai, natūrali šviesa, vanduo, tiek gamtos imitavimas, pvz, natūralios medžiagos, gamtiškos spalvos, formos, gamtos motyvų paveikslai, ar gamtiškos erdvės atkartojimas: prieglobstis ir perspektyva, pereinamosios erdvės ir pan.
Tyrimai taip pat patvirtina, kad mažiau vieniši jaučiasi asmenys, gyvenantys vietovėse, kuriose yra patogus susisiekimas. Ypač pėsčiomis, bet taip pat ir viešuoju transportu. Esant patogiam susisiekimui, žmonės yra labiau linkę išeiti iš namų tiek į gamtos apsupties vietas, tiek ir į erdves, įtraukiančias įvairioms veikloms“, – sako ji.
Bendruomenės svarba kovojant su vienišumu
Be fizinės aplinkos, svarbų vaidmenį vaidina ir socialinė aplinka. Jauni žmonės dažnai jaučiasi atskirti, ypač didmiesčiuose, kur bendruomeniškumo jausmas gali būti silpnesnis.
Tai tapo ypatingai svarbu virtualaus gyvenimo, socialinių tinklų eroje. Todėl psichinius iššūkius įveikti siekiantys jauni žmonės vis dažniau renkasi gyventi vietose, kuriose skatinamas bendruomeniškumas.
Šią tendenciją pastebi ir NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys.
„Mūsų duomenys rodo, kad jauni žmonės aktyviausiai ir labai sąmoningai ieško būsto, skatinančio buvimą kartu, ryšių kūrimą.
Smolensko gatvėje Vilniuje mūsų įkurtame „Youston Apartments“ projekte būstas nuo įprastos nuomai skirtos pasiūlos skiriasi tuo, kad čia yra įrengtos ir bendros, visiems gyventojams skirtos poilsio zonos, kino, žaidimų erdvė ir panašiai.
Matome, kad daugiau nei pusė gyventojų čia visuomet yra iki 35 metų amžiaus, tuo tarpu vyresnių nei 50 metų – iki 5 proc.
Bendruomeniško būsto poreikį pastebime ir dėl beveik nuolatinio 100 proc. projekto užimtumo. Panašios tendencijos vyrauja ir mūsų „co-living“ projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Čia vyrauja dar jaunesni gyventojai, iki 23 metų amžiaus.
Aiškindamiesi jų pasirinkimo priežastis bendras erdves, kuriose jie gali leisti laiką kartu, susipažinti ir kurti draugystes, dauguma nuomininkų įvardina tarp svarbiausių motyvų“, – teigia U. Latvys.
Pasak jo, tai leidžia daryti prielaidą, kad, sąmoningai ar ne, tačiau aštrėjančiomis psichinių iššūkių sąlygomis gyvenantys jaunuoliai bendruomeniškos aplinkos pasirinkimą mato kaip vieną iš veiksmingų kovos su vienišumu būdų.
„Galime ir intuityviai nujausti, bet ir tyrimai patvirtina, kad gyvenimas bendruomenėje, dalinimasis kasdienėmis bendromis erdvėmis, prisideda prie jaunų žmonių psichinės gerovės. Taip pat ir prie mažesnio vienišumo jausmo. Žinoma, tuo pačiu svarbu nepamiršti, kad gyvenamoje erdvėje itin svarbus ir privatumo jausmas.
Tuo pačiu visada bus jaunų žmonių, kurie patogiau jausis turėdami daugiau privatumo. Tad patartina šalia bendrų erdvių įpinti ir atsitraukimui skirtas vietas, kur jauni žmonės galėtų atsikvėpti nuo bendro šurmulio. Verta nepamiršti ir gamtos apsupties svarbos – tiek eksterjere, tiek ir interjere.
Gamtos apsuptis gali taip pat pasitarnauti tiek bendriems susibūrimams, tiek ir trumpam atsitraukimui, po kurio galima vėl sugrįžti į bendrą šurmulį“, – pastebi I. Skruibienė.
Be aplinkos keitimo ir bendruomeniškumo skatinimo, yra ir kitų kasdienių, nesudėtingų būdų kovoti su vienišumu. Pavyzdžiui, svarbu skatinti vaikus nuo jauno amžiaus dalyvauti įvairiose veiklose. Ypač tokiose, kurios padeda užmegzti naujus ryšius, kurti įprotį nuolat ieškoti aktyvios veiklos, bendraminčius vienijančių sumanymų.
Pavyzdžiui, savanorystė ar dalyvavimas jaunimo organizacijose gali padėti jauniems žmonėms jaustis labiau įsitraukusiems ir mažinti vienišumo jausmą.
