Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, itin stiprų nerimą visame pasaulyje jaučia 37 proc. vyrų ir net 63 proc. moterų.

Įtempta geopolitinė padėtis, augančios kainos ir infliacija, asmeninės problemos – priežasčių nerimauti netrūksta, o kartais nerimas visiškai užgožia gyvenimo spalvas.

Ana Marija Leonavičienė, sanatorijos „Energetikas“ psichologė, ragina nenumoti ranka ir sąmoningai pasirūpinti savo sveikata.

Gera sveikata mažina nerimą

Ilgalaikę įtaką psichologinei savijautai padarė ir pandemija, po kurios nespėjus atsigauti užklupo kiti globalūs iššūkiai.

Nors praūžusi pandemija, karas Ukrainoje ir vis augančios būtiniausių gaminių kainos daugelį žmonių privertė nerimauti, psichologė A. M. Leonavičienė pataria pirmiausia dėmesį sutelkti į savo sveikatą, nes ją turime tik vieną, o šiandien mus jaudinančios negandos tiesiog praeina.

„Ligoniai, kuriuos sutinku dirbdama sanatorijoje „Energetikas“, dažniausiai turi itin sunkių ligų ir atvyksta reabilitacijai.

Mano pagrindinė užduotis – juos motyvuoti kovoti dėl savo sveikatos, nes dalis šių žmonių būna tiek viskuo nusivylę, kad net nenori eiti į procedūras.

Šie žmonės man niekada nesiguodžia nei dėl infliacijos, nei dėl aukštų elektros kainų, nei dėl pandemijos ribojimų, nes tokioje padėtyje tai tampa nereikšminga.

Šis pavyzdys rodo, kad pirmiausia turime saugoti savo sveikatą ir laiku ja pasirūpinti, tada ateis ir dvasinė ramybė“, – teigė A. M. Leonavičienė.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta pristatomoji Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad net 36 proc. šalies gyventojų labiausiai bijo tapti nedarbingi dėl sunkios ligos.

Rūpindamiesi fizine sveikata, užtikrinti ne tik ilgesnį, bet ir kokybiškesnį gyvenimą.

Psichologės teigimu, dažnai į savo kūną žiūrime kaip į duotybę, todėl nesistengiame jo puoselėti ir jį be saiko aliname darbuose ar kitose veiklose.

Susitelkę į materialius dalykus, perdėtai rūpindamiesi finansais, o pinigus skirdami daiktams įsigyti, pamirštame, kad investicija į sveikatą atsiperka su kaupu.

Gerus jausmus kuriame patys

Įveikti nerimą, anot A. M. Leonavičienės, padeda galimybė pasižiūrėti į situaciją iš kitos perspektyvos ir įvertinti, ar tikrai viskas yra būtent taip, kaip mums atrodo.

Pakeitus aplinką, leidus sau atsipalaiduoti, savaime pajuntame daugiau ramybės ir užtikrintumo dėl įvykių gyvenime, pamatome kitokių išeičių iš situacijų, kurios atrodė neišsprendžiamos.

„Psichologinė sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kiek mes gauname teigiamų jausmų. Jei savaime gyvenime pasitaiko nedaug džiaugsmingų įvykių, juos reikėtų sąmoningai susikurti patiems.

Pavyzdžiui, savaitgalį apsilankius maloniose vandens procedūrose, masažuose, druskų kambaryje ar muzikos terapijoje, jaučiamės geriau, pailsime, o tai ir yra investicija į savo psichologinę sveikatą“, – nurodė A. M. Leonavičienė.

Įvairios procedūros ne tik dovanoja teigiamų jausmų, tačiau turi teigiamą poveikį raumenims, odai, pagerina savijautą.

Anot A. M. Leonavičienės, susidūrus su neraminančiais įvykiais, padėtimis, reikėtų nesusigūžti, neužsisklęsti, tačiau prisiimti atsakomybę ir sąmoningai kurti teigiamas patirtis.

Dviejų ar trijų dienų sveikatingumo programa kvėpuojant grynu oru, leidžiant sau pakeisti aplinką, pasimėgauti gražia gamta ir jūra, duoda teigiamų rezultatų emocinei sveikatai, todėl reikėtų tokias išvykas sau pasidovanoti reguliariai.

Jei nerimas užklumpa staiga

Pasitaiko, kad nerimas užklumpa staiga ir su juo susidūrus reikia sau padėti iškart.

Tokiu atveju, anot A. M. Leonavičienės, geriausiai padeda pokalbis su savimi:

„Jei žmogus, pavyzdžiui, labai nerimauja dėl karo, reikėtų sau užduoti kelis taiklius klausimus – ar šiuo metu jau man reikia evakuotis? Ar dabar jau mane kas nors puola?

Jei atsakymas yra ne, tai ir nėra dėl ko šiuo metu nerimauti. Tą sau reikėtų aiškiai įvardyti – nerimausime tada, kai tikrai jau bus priežastis tą daryti.

Kilus nerimui, reikėtų susitelkti į dabarties akimirką ir pabandyti įžvelgti jos grožį.“

Įveikti nerimą gali padėti ir keli paprasti žingsniai – pokalbis su artimu žmogumi ar draugu, bendravimas su psichikos sveikatos žinovu, įvairios atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, meditacija, joga, kvėpavimo praktikos.

„Jei nerimas užklumpa staiga, reikėtų paieškoti, kas galėtų mus išklausyti – puikiai tinka ir pokalbis su draugu. Vien išsikalbėjus, nerimo lygis gerokai sumažėja, mes tarsi pasidaliname savo nerimu ir jį išsklaidome erdvėje.

Jei tai nepadeda, verta pasikalbėti ir su psichologu – žinovas gali įvertinti, ar nerimo lygis nėra per didelis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ramybės suteikia ir judėjimas gryname ore, todėl verta skirti nors ir trumpą laiką sveikatinimui“, – komentavo psichologė.