Liberalai siūlo kuo labiau depolitizuoti LRT tarybą

Jeigu LRT taryba pradeda audituoti LRT dirbančių žurnalistų politinį neutralumą, atėjo laikas peržiūrėti pačios LRT tarybos politinio neutralumo ir jos sudarymo principus, siūlo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys. Jo teigimu, per vieną mėnesį iškilusios dvi LRT audito ir vieno Medijų fondo audito iniciatyvos sudaro įspūdį, kad tai ne atsitiktinumas, o koordinuotas veikimas kištis į žiniasklaidos nepriklausomumą.

„Mano nuomone, LRT taryboje per didelis valstybės institucijų svoris. Todėl Seimo pavasario sesijoje siūlysiu, kad sudarant aukščiausią LRT valdymo struktūrą būtų įtraukta daugiau visuomeninių organizacijų, kaip padaryta steigiant Medijų rėmimo fondo tarybą“, – sako S. Kairys.

Šiuo metu LRT taryboje visuomeninės organizacijos sudaro trečdalį – tai yra Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos deleguoti nariai. Dar po keturis asmenis skiria Prezidentas ir Seimas.

„Kol politikai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką žiniasklaidai, tol rasis neatsispiriančių pagundai peržengti ploną ir jautrią liniją, kurią pažeidus Pasaulio žiniasklaidos laisvės Lietuva būtų nublokšta dešimtmečius atgal. Tikrinti politines žurnalistų pažiūras yra pats savaime politiškas ir rizikingas uždavinys“, – įspėja S. Kairys.

Visuomeninio transliuotojo bendruomenėje kilusį susirūpinimą pažiūrų auditu pirmadienį posėdyje aptarė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.

LRT tarybos komiteto pavedimu šiuo metu vyksta LRT auditas – tikrinama, kaip žurnalistai kurdami turinį laikosi politinio neutralumo principų. Prieš mėnesį valdančiųjų „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva parengtas Seimo nutarimas, pavedantis Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą, – jo projektą pasirašė daugiau kaip pusė Seimo narių. Kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat viešai iškėlė Medijų rėmimo fondo audito idėją.