Pirmadienis, 24 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Europa tarp JAV kūjo ir Rusijos priekalo

Rusijos invazijos apžvalga 2025 02 09–02 16

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2025-02-16 13:24:21
5
Karas Ukrainoje

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

       

Geopolitiniai postūmiai

Ilgai neaptarinėsime, kas ką gerai ar blogai „sakė-pasakė“ Miuncheno saugumo konferencijoje. Jūs ir taip jau pavargę nuo nuomonių bei pozicijų krušos, kurią nemigo naktimis kurpė gausybė politikų, analitikų bei nuomonės formuotojų, skrebendami kuo skambesnę įžvalgą ar regzdami kuo riestesnį kalambūrą.

Ir visa tai tik dėl to, kad beveik absoliuti jų dauguma nori tik vieno – trūks plyš susižvejoti jūsų dėmesį.

Būsime, kaip visada, lakoniški ir sveikai ciniški. Šiame pasisakymų chaose turime matyti realybę – tai yra tai, kas vyksta iš tikrųjų, padaryti teisingas išvadas, prognozuoti tolesnius įvykius ir turėti aiškų veiksmų planą.

JAV viceprezidentas Džeimsas D. Vensas, užsilipęs ant Europos stalo, beje, su švariais batais, mokė senojo kontinento valdininkus ir prezidentus, kaip gyventi. Auklėjo tariamai nepavykusias demokratijas, kritikavo anuliuotus Rumunijos rinkimų rezultatus, nurodydamas, jog Europos grėsmė esą visai ne Kinija, ne Rusija, o ji pati sau yra didžiausias pavojus, su Europos viduje besislepiančiu puviniu.

Su kai kuriais jo teiginiais galima, galbūt, sutikti, tačiau kalbėti apie grėsmes, kurių nekelia Europai Rusija, kai teroristinė šalis nuo žemės paviršiaus šluoja ištisus miestus, žudo tūkstančius gyventojų, yra jau ne primityvu, o tiesiog spyris į Europos vartus iš Putino žaidimų aikštelės.

Tikras ar apsimestinis problemų, kurias sukeltų prorusiškų jėgų atėjimas į valdžią Rumunijoje, nematymas, stebint, kaip akivaizdžiai paramą Ukrainai stabdo kremliniai Vengrijos ir Slovakijos politikai bei Vokietijos AFD, yra tiesioginis kenkimas Europos saugumo interesams.

Net jei Vašingtonas taip elgiasi dėl (ne)tyčinio savanaudiškumo, šis politikos vektorius visiškai sutampa su Kremliaus tikslais. Taip, Europa turi gausybę bėdų, tiek pat jų, jei ne daugiau, turi ir Jungtinės Valstijos. Nurodinėjimas ir tiesioginis kišimasis į rinkimų procesus senajame kontinente dvelkia nauja jėgos pozicija, kurią Europai primeta Vašingtonas.

Mokyti Europą įsiklausyti į rinkėjus ir jų nebijoti, niekaip nesiderina su paties Donaldo Trampo raginimu šturmuoti Kapitolijų, kuomet pralaimėjusiajam anąkart nepatiko rinkimų rezultatai. Gal ten kažkas pamiršo, bet Vašingtonui labai nepatiko, kai į JAV prezidento rinkimus kišosi Rusija. Dabar tai nieko baisaus, kai tą patį Rusija daro Europoje?

Tokio jėgos pozicijos demonstravimo fone skambutis Putinui, pavadinant jį stipriu vyru, pakviečiant Rusiją ateityje vėl prisijungti prie didžiųjų pasaulio valstybių septyneto (G7) nebeatrodo nei kaip derybinė verslininko, nei kaip supergalią atstovaujančio lyderio diplomatija.

Vašingtono įtūpstas Kremliui pranoko visus Putino lūkesčius, ir, net neabejojame, jog tą dieną Maskvoje liejosi vodkos ir šampano upės. Girtas vladyka-fiureris iš tos laimės įsakė trinktelėti į Černobylio atominę elektrinę, kad tie europiečiai galutinai „obosralis“ (apsišiktų).

Tačiau net aštriai kritikuojant šiandieninės Vašingtono administracijos politiką, retoriką, vadinant ją „Ukrainos išdavimu“, derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog JAV politika iš esmės nepasikeitė nuo Džo Baideno prezidentavimo. Ir pastarojo kadencijos metu buvo akcentuojama, jog JAV prioritetas yra Kinija, Ukrainai nebuvo suteikiama jokių apčiuopiamų vilčių dėl narystės NATO, kelis kartus užsiminta apie naujų sienų formavimą, trūko paramos, lendlyzas numirė nepradėtas.

Pusei metų parama buvo visiškai sustabdyta, tačiau pasisakymuose skambėjo sena plokštelė „viskas pergalei“, „tiek, kiek reikės“ ir kitos užkalbėjimo murmelės.

Ir jei derybos tarp Maskvos ir Vašingtono, tiksliau, valstybių žvalgybos tarnybų vadovų prieš karą ir jo metu vyko slaptai, tai dabar dviprasmybės tarp eilučių ištrauktos į viešumą ir tėkštos ant stalo: Maskvos bei Vašingtono bendravimas tapo akivaizdžiai matomu faktu. Tai, kas buvo ne itin slėpta, apie ką mes, jums, mielieji, ne kartą rašėme, tapo vieša.

Prisiminus JAV ir Rusijos atstovų susitikimus prieš pilno masto Rusijos invaziją į Ukrainą bei Lavrovo grasinimus neviešinti susitikimų pokalbių turinio, kyla natūralus klausimas, apie ką, dėl ko buvo slaptai tariamasi ir galimai susitarta, bei kodėl Vašingtonas šantažuojamas neviešinti susitarimo detalių. Viešumos baimė intensyviai dvokia Ribentropo-Molotovo susitarimų gaižu.

Tačiau, kad ir kaip ieškotume apokaliptinių ženklų, lemiančių Rusijos pergalę ir Vakarų subyrėjimą, apsižodžiavimai dar nieko nereiškia. Iš esmės JAV politikoje niekas nepasikeitė, o Džeimso Venso šaltas dušas Europos šalių lyderiams, įskaitant mus, lietuvius, labai sveikas.

Europos Sąjungos ekonomika neatsilieka nuo JAV ir Kinijos, mes esame didžiausia rinka pasaulyje, todėl esame konkurentai, kuriuos reikia skaldyti, valdyti ir pasidalinti. „Orbaniškų“ demokratijų ir AFD palaikymas būtent tai ir atspindi.

Šiuo aspektu Vašingtono „nusisukimas“ nuo Europos gynybos reikalų labai naudingas pačiai Europai. Kiek ilgai gali stipriausia pasaulio ekonomika verkšlenti, jog jai trūksta lėšų gynybai ir kliautis nenugalimąja JAV? Ir kodėl amerikiečiai privalo mus ginti? Kodėl JAV privalo saugoti dar ir Taivano nepriklausomybę, bei spręsti Gazos ruožo problemas, o mes, europiečiai, galime būti tik pasyvūs šių įvykių stebėtojai ir komentuotojai?

Jei neturime pajėgumų padėti JAV artimuosiuose Rytuose, tai bent jau suraskime galimybę apsiginti nuo šalies, kurios ekonomika atsilieka nuo Prancūzijos ekonomikos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra visiškai teisus teigdamas, jog Europai metas kurti savo ginkluotąsias pajėgas. Ir tą reikia daryti nedelsiant.

Gal JAV dušas išjudins prie gero savaitgalinio vyno su vaizdu į kalnus ir jūrą pripratusius valdininkus ir pastarieji ims judinti pasturgalius. O Lietuva imsis lyderystės rodydama pavyzdį, kaip reikia atremti hibridines, riboto masto karines grėsmes, kartu su kaimynais lenkais, suomiais, estais ir latviais.

Pabrėžiame, jog ministrų susitikimų, protokolų bei fotografijų publikai nepakanka. Nepakanka ir gynybos planų. Reikia turėti rankose geležis, žmones, resursus, patikrinti, kaip visa tai veikia ant žemės. Kitaip tariant, turime liautis malti liežuviais ir pradėti veikti.

Rusija mūsų pezėjimo nebijo. Ir nepaiso. Kremlius supranta tik ugnies ir geležies kalbą.

Lūžio taškai

Ukrainos prezidentas perspėjo, kad Rusija ketina Baltarusijoje surengti pratybas, kuriose gali dalyvauti iki 150 000 karių. Zelenskio teigimu, po panašių pratybų įvyko invaziją į Ukrainą.

Savalaikis perspėjimas, tačiau visgi esame tikri, kad Rusija pratybų metu gali tik mėginti repetuoti riboto masto karinio konflikto scenarijų. Atitraukti tokiems pajėgumams, pirmiausia, reikia paliaubų fronto linijoje. NATO vienybė ir sąveika šiuo metu yra stipri, Aljanso žvalgyba akylai stebi, kas vyksta, o jo analitikai dėlioja visus įmanomus scenarijus.

Skaičiuojama, kad Rusija šiuo metu pagamina apie 250 000 artilerijos amunicijos vienetų per mėnesį arba apie 3 milijonus per metus. Jungtinės Valstijos ir Europa gali kasmet pagaminti apie 1,2 milijono šaudmenų ir išsiųsti juos į Ukrainą.

„Rystad Energy“ teigimu, 2024 m. į Europos uostus atkeliavo 17,8 mln. tonų suskystintų rusiškų dujų, sumušant visų laikų rekordus. Tad nors Briuselis purkštauja prieš JAV energetinių resursų dominavimą Europos rinkoje, derėtų rinktis mažesnį blogį ir pirkti dujas iš sąjungininkų, o ne iš tiesioginių priešų.

Ukrainos prezidentas pasiūlė JAV specialiajam pasiuntiniui Ukrainoje Keitui Kelogui vykti kartu su juo į fronto liniją, kad jis savo akimis išvystų, kaip iš tiesų atrodo karas.

Šia proga prisiminsime dokumentinius kadrus, kuriuos po „Hamas“ išpuolio Izraelyje mums rodė šalies ambasada. Tai buvo vaizdai, kurie dėl savo turinio, kraujo ir smurto nebuvo paviešinti plačiajai visuomenei, o vaizdo turinį stebėję politikai alpo salėse.

Sutikite, kad stebėti, kaip kastuvu gyvam vyrui mėginama nukirsti galvą, vaikų akivaizdoje žudomi tėvai, o po to sušaudomi, nėra paprasta. Būtų labai sveika panašaus pobūdžio juostą sukurti ir apie maskovijos barbarų atliekamus kūnų mėsinėjimus, galvų pjaustymus ir tuštinimąsi bažnyčių altoriuose.

Gal tokius vaizdus matydami atsakingi pareigūnai už Atlanto kalbėtų kitaip apie grėsmes iš Rusijos ar jų nebuvimą.

Nežinomi bepiločiai orlaiviai įsiskverbė į Vokietijos karinės bazės oro erdvę, kurioje Ukrainos kariai treniruojasi dirbti su „Patriot“ sistemomis. Teigiama, jog nuo sausio 9 iki 29 d. neatpažinti dronai pakartotinai įskriejo į oro erdvę virš Luftwaffe objekto Švezinge.

Nepaisant elektroninių atsakomųjų priemonių, įskaitant trukdytuvus, Bundesvero pajėgoms nepavyko dronų nei numušti, nei aptikti jų operatorių. Įtariama, kad tai – Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgybinė operacija.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija vakar pranešė, kad Rusija aktyviai kišasi į Europos Parlamento rinkimus. Užfiksuota 50 000 netikrų profilių platformoje X, paskelbtas milijonas melagingų pranešimų.
Europa vis garsiau ir drąsiau kalba apie ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Ukrainoje, taikos palaikymo misijoje.

Tačiau buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas Lordas Danatas pareiškė, jog tokiai misijai prireiktų iki 40 000 JK karių, tačiau kariuomenė yra „taip išsekusi“, kad negalėtų vadovauti jokiai būsimai taikos palaikymo misijai Ukrainoje.

Štai toks realus atsakymas po skambių politikų pasisakymų apie tai, Didžioji Britanija „atliks savo vaidmenį“, užtikrinant Ukrainos saugumą.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas yra sakęs, kad JK ir Prancūzija turėtų vadovauti iki 100 000 karių pajėgoms, kurios būtų ilgalaikės taikos palaikymo misijos dalis, jei Rusijos karas su Ukraina baigtųsi.

„Šiuo metu mūsų kariuomenė yra tokia nuskurdusi tiek skaičiumi, tiek pajėgumais bei įranga, kad tai būtų labai nepatogu“, – sakė Lordas Danatas BBC radijui.

Tokia realybė. Ir tai yra akivaizdus signalas, kaip skiriasi realybė, nuo iš politikų burnos tyškančių panegirikos purslų. Pezalai apie misijas ir pagalbas, aidint susižavėjusių kiškučių aplodismentams yra iliuzija, kuri ištirpsta, kaip snaigė ant šilto delno.

Būkime atviri: nei Jungtinė Karalystė, nei Vokietija, nei Prancūzija, nei kitos Vakarų Europos šalys iki dabar nesiruošė karui, ir labai abejotina, ar planuoja tą dabar. Dabar dar tik kalbama, jog, galbūt, jau ateina metas ruoštis.

Tačiau niekas nenori suvokti realios padėties, nes niekas nenori nustoti gyventi iliuzijomis. Nustoti mėgautis aplodismentais ir kvailais pritarėjų aikčiojimais. Nustoti kalbėti miniai ir antraštėms. Nustoti spoksoti į bevertes, spalvotas, nieko bendra su realybe neturinčias prezentacijas.

Būtina pasistengti išgirsti labai, labai nemalonią realybę iš kariškių lūpų ir prisiimti atsakomybę. Pradėti skaičiuoti amuniciją, techniką, žmones, logistinius resursus ir realius pajėgumus. Pačiupinėti ranka tai, apie ką žinoma tik iš paveikslėlių.

Tik tokiu atveju sprendimų priėmėjai bus įgalūs suvokti realias galimybes. Galimybes priešintis.

Mūšio linija

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keitas Kelogas pareiškė, kad Rusija turės padaryti teritorinių nuolaidų, sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas ir ateityje atsisakyti jas naudoti.

Tokie pareiškimai galėtų skambėti kur nors cirke, nes Rusija nei ketina sumažinti, nei sumažins savo ordą. Ir nors buriama iš tirščių apie paliaubų paskelbimą iki vasario 24 d., minima, ir kita data – mistinė gegužės 9-toji, kalbama apie kažkokias 180 dienų taikai pasiekti, bet visa tai – tik vėjai ant žodžių malūno.

Fašistinė Rusija nesustos. Ją galima sustabdyti tik jėga paremtais ultimatumais. Norime ar ne, šiandien tą gali padaryti tik JAV.

Kol Vakaruose aktyviai pliurpiama apie taiką ir iškasenas, driskiai dar intensyviau griauna Ukrainą ir veržiasi pirmyn. Praėjusi para buvo pati sudėtingiausia šiais metais, fronto linijoje įvyko 250 susirėmimų.

Ypatingai suintensyvėjo puolimas Pokrovsko kryptimi, rusai jau įsitvirtino pietinėse miesto prieigose. Kursko kryptimi rusai spaudžia ukrainiečius iš vakarų. Priešo nuostoliai milžiniški. Sužeisti ir sunaikinti 536 „išvaduotojai“.

O Jus visus sveikiname su Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kurią mūsų tauta iškovojo ne tik deklaruodama nepriklausomybę, bet ir išmušdama iš savo šalies okupantus vokiečius, bolševikus ir bermontininkus!

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Teroristinės Rusijos rėmėjai – tarp mūsų
  2. Karo baimė sukaustė Europą
  3. Kremlius mėgina skaldyti Europą
  4. Rusija puola, o Europa planuoja ketinti
  5. Prasti Rusijos popieriai
  6. Ukrainos „bairaktarai“ teroristinės Rusijos danguje
  7. JAV ir NATO priima Rusijos mestą iššūkį
  8. Ukrainos atsakas – smūgiai į Rusijos gilumą
  9. Rusijos grasinimai NATO – blefas ar realybė?
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 03 26 17:22
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 30 14:40
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 25 13:03
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 01 13:41
  15. Ukrainos dronų smūgiai trupina Rusijos ekonomiką

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. +++ says:
    9 mėnesiai ago

    Autoriai, matyt, tebegauna finansavimą iš USAID ir draugo Sorošo.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 mėnesiai ago

      Nesvarbu iš kur autoriai gauna pinigus . O ,kad Europa slidinėja ant savo šūdo tai tiesa. Jie niekada nesuvokė ir labai lėtai pradeda suprasti su kuo turi reikalą. Tai , kad Europos žemyną užplūdo nauja fašizmo atmaina – rašizmas , pridedant išskirtinę idėją – “ruskij mir”.

      Atsakyti
      • Klaustukas says:
        9 mėnesiai ago

        Gal galit , mielasis, pasidalinti naujienomis iš tų triejų, Vilniuje veikiančių , besmegenių fermų ? Moka grynais, ar per banką ?

        Atsakyti
        • Bartas says:
          9 mėnesiai ago

          Bankai , mielas mano, tokios “informeišen” neteikia. Lieki su ?

          Atsakyti
      • +++ says:
        9 mėnesiai ago

        Dar blogiau, kad daugelis tų, kas save priešpastato rusiškam čekistiniam fašizmui, atstovauja komunofašistinį jo variantą. Kaip sakė Pupų Dėdė, viens raudonas kaip šėtonas, kitas rudas kaip šuva. Ar net dirba abiems šeimininkams. Tada pasidaro svarbu iš kur kas gauna pinigus.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė
Gamta ir ekologija

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė

2025 11 24
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Istorija

Tuskulėnuose – iškilmingas Didžiojo prūsų sukilimo ir Tilžės Akto minėjimas

2025 11 23
Rustemas Umerovas
Ukrainos balsas

Ukraina spaudžiama dėl JAV taikos plano: Kijevas, Europa ir Vašingtonas ieško sprendimų

2025 11 22
Antanas Terleckas | lrv.lt nuotr.
Kultūra

Seimas spręs dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

2025 11 22
K. Donelaičio medalis su dėžute
Kultūra

Kviečiama teikti nusipelniusius kūrėjus apdovanojimams K. Donelaičio medaliu

2025 11 22
LNM Jono Basanavičiaus gimtinės paroda
Kultūra

Muziejus pristato renginių ciklą J. Basanavičiaus 174-osioms gimimo metinėms

2025 11 22
Barstytuvas
Gamta ir žmogus

Penkiems barstytuvams išrinkti vardai

2025 11 22
Tikslus Prūsijos žemėlapis. Pagal 1595 m. K. Henenbergerio žemėlapį parengė J. Jansonius. Amsterdamas, 1633
Istorija

Bus minima Prūsijos kunigaikštystės 500 metų įkūrimo sukaktis

2025 11 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • s.m. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai
  • Tomas Baranauskas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Golovanovas apie A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta
  • +++ apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė
  • Peršalus griebtis antibiotikų – didelė ligonių klaida
  • Persimonai – rudens karaliai lėkštėje
  • Beveik pusė gyventojų per Kalėdas ruošiasi priimti svečius namuose

Kiti Straipsniai

Plakatas iš lapkričio 21 d. mitingo

T. Baranauskas. Kultūrveibinai

2025 11 23
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tuskulėnuose – iškilmingas Didžiojo prūsų sukilimo ir Tilžės Akto minėjimas

2025 11 23
Donaldas Trampas

A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai

2025 11 22
Rustemas Umerovas

Ukraina spaudžiama dėl JAV taikos plano: Kijevas, Europa ir Vašingtonas ieško sprendimų

2025 11 22
A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta

A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta

2025 11 22
Stalinas-Suomija-Putinas-Ukraina | Alkas.lt koliažas

Ukraina spaudžiama dėl JAV taikos plano: Europos vadovai derina savo pasiūlymus

2025 11 22
Vytautas Sinica kviečia į istorinės pergalės prie Musninkų, Širvintų ir Giedraičių prieš Želigovskio okupacinę kariuomenę 105 metinių minėjimą

V. Sinica. Želigovskis Vilnių okupavo ar išvadavo?

2025 11 21
Prezidentas Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis. Vienybė mums reikalinga kaip niekad, kad mūsų namuose būtų garbinga taika

2025 11 21
Lietuvos kariuomenės kareiviai prie šarvuočio „Perkūnas“. 1919 m.

Širvintose bus paminėtos Nepriklausomybės kovų 105-osios metinės (papildyta)

2025 11 21
Tautinių mažumų mokyklose daugėtų ugdymo lietuvių kalba

Savivaldybėms siūloma skatinti pokyčius rusakalbėse mokyklose, kad būtų mokoma valstybine kalba

2025 11 21

Skaitytojų nuomonės:

  • s.m. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai
  • Tomas Baranauskas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Golovanovas apie A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta
  • +++ apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • +++ apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kur kreiptis norint išieškoti skolas greitai

Kada apsimoka keisti vartojimo paskolos terminą?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai