2024 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) parengė apie 50 oficialių atsakymų dėl vietovardžių, o skaičiuojant su elektroniniais paklausimais, iš viso išnagrinėta apie 100 šios temos klausimų*.
Įvertinti 56 gatvėvardžiai, 15 gyvenamųjų vietovių pavadinimų, 13 vandenvardžių. Konsultuota įvairiais kitais Lietuvos ir užsienio vietovardžių klausimais.
Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių ir jų dalių pavadinimai
Pagal Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 354 (galiojanti suvestinė pavadinimų tvarkymo taisyklių redakcija nuo 2024-03-29), 32 punkto nuostatas, kai gyvenamajai vietovei suteikiamas ar keičiamas pavadinimas, savivaldybės administracijos direktorius rengia konsultavimąsi su vietos gyventojais.
Ir tarp kitų reikalingų dokumentų Vidaus reikalų ministerijai pateikia „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) išvadą, kurioje pateikiamas pritarimas naujam gyvenamosios vietovės pavadinimui arba keičiamam gyvenamosios vietovės vardui (nurodant vardo kirčiuotę ir sukirčiuotas jo formas vardininko ir kilmininko linksniais)“ (32.4 p.).
2024 m. Kalbos komisija teikė išvadas dėl 15 gyvenamųjų vietovių vardų
Jonavos r. savivaldybės teritorijoje (rūšies pakeitimas): pavadinimas Šveicãrijos kaimas pakeistas į Šveicãrijos miestelis; Ùpninkų kaimas – į Ùpninkų miestelis; Užùsalių kaimas – į Užùsalių miestelis;
Kaišiadorių r. savivaldybės teritorijoje: dėl kaimo vardo Mičiūnai pakeitimo į Miciūnai;
Marijampolės savivaldybės teritorijoje: dėl pavadinimo Igliaukos kaimas pakeitimo į Igliaukos miestelis; Vinčų geležinkelio stotis – į Vinčų kaimas; dėl kaimo vardo Nedėldaržis pakeitimo (patikslinimo) į Nedėlberžis (anksčiau buvo nagrinėtas analogiškas pakeitimo Kazlų Rūdos sav. prašymu, 2004 m.);
Molėtų r. savivaldybės teritorijoje: dėl kaimo vardo Simančiai pakeitimo į Simunčiai – pateisinami abu rašybos variantai;
Panevėžio r. savivaldybės teritorijoje: dėl dviejų vienavardžių kaimų Ąžuolytė numeracijos – pakeitimo į Ąžuolýtės I kaimas ir Ąžuolýtės II kaimas; taip pat Slabadėlės kaimas – į Slabadė̃lės I kaimas ir Slabadė̃lės II kaimas; dėl pavadinimo Raguvėlės geležinkelio stotis pakeitimo į Naujosios Raguvėlės kaimas;
Rokiškio r. savivaldybės teritorijoje: dėl pavadinimo Panemunėlio geležinkelio stotis pakeitimo į Panemunėlio Stoties kaimas (nenorėta pritarti iš pradžių pateiktam itin ilgam pavadinimui Panemunėlio Geležinkelio Stoties kaimas, todėl pasiūlyta trumpesnių variantų ir surengti konsultacijas su vietos gyventojais);
Šilutės r. savivaldybės teritorijoje: Kintų seniūnijai patarta kaimo vardo Rūgaliai nekeisti (du variantai įvertinti kaip galimi – Rūguliai, Rūgalė, bet ne Rugeliai ar pan.
Šaknies rašyba su ilgąjį balsį žyminčia raide „ū“ kalbos žinovams nekelia abejonių, o dėl priesagos – pasak prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės, seniausiuose istoriniuose šaltiniuose (XVI a.) fiksuoti užrašymai vokiečių kalba su el pagal nustatytus dėsningumus į lietuvių kalbą dažniau atstatomi su „al“ negu su „ul“.
Atitinkamai iš Rwgele, Rugele, Rugeln atstatoma kaip Rūgaliai, Rūgalė, plg.: Bundeln – Bundalai, Wabbeln – Vabalai; Daupern – Dauparai, Szaggern – Žagarai; tačiau iš Rugull gali būti Rūguliai (be to, dviem atvejais: Rubbeln – Rubuliai, Paupeln – Paupuliai).
Neatmestina, jog kaimo vardas kilęs nuo tos vietovės upelio vardo Rūgalė; kita kilmės versija – iš asmenvardžio, plg. Lietuvių pavardžių duomenų bazėje fiksuotas pavardes: Rū́galis (Klaipėda, Veiviržėnai), Rugulỹs (Klaipėda), Rugulis (Klaipėda);
Utenos r. savivaldybės teritorijoje: dėl kaimo vardo Plavìškės pakeitimo į Pladìškės – pateisinami abu rašybos variantai;
Zarasų r. savivaldybės teritorijoje: pritarta dėl pavadinimo Avilių II kaimas pakeitimo į Avilių miestelis. (Įdomu, kad aplink ežerą vardu Avilys, Adresų registro duomenimis, iš viso yra keturios gyvenamosios vietovės vardu Aviliai̇̃.)
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą nėra tokio gyvenamosios vietovės tipo kaip geležinkelio stotis, tačiau keletas tokio tipo pavadinimų, neatitinkančių oficialaus suskirstymo, Lietuvos teritorijoje dar yra likę – jie turėtų būti pakeisti nustatyto tipo pavadinimais – kaimas ar miestelis.
Jei prireikia papildyti tikrinę vardo dalį, patariama naudotis Geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo rekomendacija, patvirtinta VLKK 2007 m. gruodžio 20 d. protokoliniu nutarimu Nr. R-3 (dar žr. komentarą).
Gatvių pavadinimai
2024 m. įvertinti 56 gatvių rūšies vietovių pavadinimai. Dėl pavadinimų įvertinimo oficialiais raštais kreipėsi 9 savivaldybių administracijos: Klaipėdos miesto, Neringos, Palangos miesto, Pasvalio r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Ukmergės r., Utenos r., Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono; Kėdainių ir Trakų rajonų savivaldybių darbuotojai derino pavadinimus el. paštu.
Daugeliu atvejų pateikti įvertinti pavadinimai atitiko kalbos taisyklingumo bruožų, nustatytą Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems pastatams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57).
Taip pat VLKK 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“, tarp tokių šie: Švyturio g. (Neringa), Mėlynių g. (Ukmergės m.), Didikų g. (Trakų r. sav.), Stebuklų g. (Avižienių k., Vilniaus r. sav.), Lagūnos g., Senvagės g. (Palangos m.), Liedo g. (pagal ežero vardą Liedas, Kėdainių r. sav.), Degutynės g. ir Pakusynės g. (pagal vietų pavadinimus Utenos r. sav.).
Retais atvejais vardus patarta tikslinti ar parinkti kitokius. Pavyzdžiui, Matiškės kaime (Trakų r. sav.) greta Avilių, Medaus, Bičių, Nektaro, Kamanių gatvių buvo numatytas pavadinimas Melitų g., esą pagal graikų kalbos žodį melitta „bitė“.
Patarta sieti su lietuviškais žodžiais, pvz.: Korių, Drevių, Spiečiaus, Bitkopio, Austėjos, Bubilo, Žiedų, Žiedadulkių ar pan.
Taip pat Račkūnų kaime (Trakų r. sav.) greta gatvių, pavadintų Saulės, Mėnulio, Vėjo, Gabijos, Žemynos vardais, buvo numatytas pavadinimas Upynos g. – esą vadinama upių, šaltinių, vandenų dievybės vardu, kitas – Vaivoros g., esą Saulės dukters vardu.
Istoriko, archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, lietuvių mitologijoje upių dievybė – Upinis. Upynos vardas mitologijoje nefigūruoja, jis žinomas kaip upėvardis ir kelių gyvenamųjų vietovių vardas.
Be to, lietuvių mitologijoje, skirtingai nuo latvių, minimi Saulės broliai (ne dukros). Todėl buvo pasiūlyti pavadinimai Upinio g. ir Laimos g. (arba Laumės Juostos g., Vaivorykštės g.).
Kitas pavyzdys – Silenės g. buvo numatytas gatvei Buivydiškių kaime (Vilniaus r. sav.), einančiai greta Notangų, Bartų, Sembų, Galindų, Nadruvos, Pagudės,ir Pamedės, t. y. pavadintų prūsų genčių ir sričių pavadinimais. O Silenė yra buvusi nedidelė istorinė žiemgalių žemė tarp didžiųjų žiemgalių žemių – Upmalės ir Duobenės.
Prof. habil. Dr. Bonifaco Stundžios teigimu, akivaizdu, jog šis pavadinimas sietinas su apeliatyvu šilas (latv. sils). Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad baltų žemių vardus paprastai vartojame pritaikytus, plg. Žiemgala, o ne Zemgale, atitinkamai Silene sulietuvinus būtų Šilenė.
Lietuvoje taip pat rastume vietovardžių, padarytų iš bendrinio žodžio šilas (pvz., Šilinė). Prof. dr. Laimutė Balodė (suliet. Baluodė) patvirtino, kad tai istorinis kraštas: „Silene (forma Sillene) paminėta Zemgales teritorijoje kaip Mežamuižes parapijos dalis 1254 m.
Šiuo metu toks pavadinimas nebevartojamas, likęs tik žemėlapiuose. Dabartinėje Latvijos teritorijoje Silene yra netoli Daugpilio, tačiau prof. Balodė patikslina, kad jis palyginti naujas: iki 1932 m. pavadinimas dar buvo slaviškas – Borovka, paskui išverstas latvišku atitikmeniu.
Taigi Latvijos Žiemgalos Silene ir Silene prie Daugpilio – tai dvi visiškai skirtingos vietovės, bet su Vilniaus kraštu nė viena nesusijusi.
Raudonės I kaime (Trakų r. sav.) pasiūlyta trumpinti numatytą ilgą sudėtinį gatvės pavadinimą Stepono Dariaus ir Stasio Girėno g. Trumpesnis junginys Dariaus ir Girėno g. yra tradiciškai nusistovėjęs ir kur kas patogesnis.
Iš tiesų, kai gatvės rūšies vieta pavadinama kraštui ar šaliai nusipelniusio, reikšmingo asmens vardu, rašytinas visas vardas ir pavardė, taip pat gali būti rašomas ir slapyvardis, plg. Pasvalyje nuspręsta skverą pavadinti partizano Julijono Būtėno-Stevės g. Lietuvių kalbos draugija, be to, pasiūlė pagerbti ir Julijono brolio Petro Būtėno atminimą.
Jis taip pat yra buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą dirbo mokytoju ir gimnazijos direktoriumi, tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu, sovietų valdžios 1940–1941 m. kalintas Panevėžio kalėjime, 1949 m. persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas dirbo laikraštyje „Keleivis“, „Lietuvių enciklopedijos“ redakcijoje; žinomas kaip lietuvių kalbininkas, visuomenės veikėjas.
Panašiais atvejais gali būti parenkamas daugiskaitinis pavadinimas, pvz., Brolių Būtėnų gatvė ar skveras (plg. Brolių Mozerių g. Vilniuje).
Vienu atveju dvejota dėl užsienietiško asmenvardžio sulietuvintos formos. Pavardė Powell iš anglų kalbos pagal transkripcijos taisykles lietuviškais rašmenimis paprastai pateikiama kaip Páuelis (arba Páuelas).
Todėl Palangos mieste numatyto pavadinimo Roberto Baden-Povelio g. rašybą iš pradžių siūlyta tikslinti – Roberto Badeno-Pauelio g.
Tačiau Lietuvos skautija pageidavo savitai adaptuotos skautų judėjimo pradininko pavardės formos (Povelis), todėl neprieštarauta dėl, jų teigimu, tradiciškai nusistovėjusios sulietuvintos formos. Galutinis sprendimas dėl tokio tipo objektų pavadinimų visais atvejais – savivaldybės Tarybos.
Hidronimai (vandendvardžiai)
Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) prašymu 2024 m. nagrinėti klausimai dėl 13 Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – UETK) vietų vardų.
Upių vardai
Dėl upės oficialaus pavadinimo A-1 pakeitimo į Žardė; M-2 pakeitimo į Marčiupis (svarstyti variantai: Mačiupis, Taurupis, Taurupė, kt.); dėl upių vardų tikslinimo – Mielka ir Mielkupis (ar Vilkesa); Želva ir Žėpla (pagal turimus duomenis, Žėpla teka Motiejūnų, Bajorų, Gavėnių, Bilotų, Žėplos gyvenviečių teritorijose, o Žélva – per ar pro Želvos miestelį, Kazliškių, Paželvių kaimus, todėl pritarta siūlymui UETK 12211244 vardą patikslinti: daugiau duomenų liudija, kad šios upės pavadinimas ne Želva, o Žėpla); be to, AAA prašymu pateikta duomenų apie upės Žvejonė lokalizaciją (žr. Dalia Kiseliūnaitė „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“, LKI, 2020; PDF).
Ežerų vardai
Pritarta dviejų ežerų Ignalinos r. sav. vardų įteisinimui – Taramėlė ir Taramykštis; be to, pasidalyta duomenimis dėl Biržų mieste esančio tvenkinio norminio pavadinimo – Širvėnos ežeras (variantai: Širvėnos / Širvenos ežeras / tvenkinys / Biržų ežeras / Prūdas).
Dirbtinių vandens telkinių vardai
Pritarta galimam pavadinimui Bubnelio balos (arba Radyščiaus balos); Gudlaukio tvenkinys (tiksliau būtų – Gudlaukio karjero ežeras); Kirinis (vardas siejamas su saloje perinčių rudagalvių kirų pavadinimu, plg. tokios semantikos ežerų vardus Gaigalinis, Gervinis, Gulbinis, Pelėdinis) – taip pat tiksliau apibrėžiamas ne kaip tvenkinys, o kaip karjero ežeras.
Gyventojų prašymu dar svarstytas ežero Nemenčinėlės kaimo (Riešės sen., Vilniaus r. sav.) teritorijoje vardas. UETK šis ežerėlis įtrauktas kaip Bevardis (12030075), greta jo du kiti ežerai pavadinimais Žalesas ir Žalesėlis. Pritarta sumanymui įteisinti pavadinimą Nemenčinukas (nors derinant su kaimo vardu galėjo būti ir Nemenčinėlis).
Beje, netoliese, prie Varniškių kaimo Paberžės sen., fiksuota daugiau panašaus pavadinimo variantų: Nemenčėlis, Nemenčėlė, Nemenčinùkas, Nemenčínkos ežeras. (Lietuvos hidronimų sąvadas, parengtas Marijos Razmukaitės). Visiems jiems pradžią davė greičiausiai upės vardas Nemenčià.
Plačiau apie Lietuvos vietovardžius žr. VLKK svetainės skyriuje Svarbiausios temos/ Lietuvos vietovardžiai.
Užsienio vietovardžių klausimai
Per 2024 metus pokyčių VLKK nutarimuose Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“, Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ ir Nr. 113 „Dėl valdų ir kraštų pavadinimų“ nesvarstyta, taip pat nekeisti gyventojų pavadinimų sąrašai. Svarbias suvestines pavadinimų sąrašų redakcijas žr. VLKK svetainės skyriuje Aktualiausios temos/ Svetimvardžiai.
Lietuvos geležinkeliams (UAB „LTG Link“) atidarius jungtinį maršrutą Vilnius–Vardšuva–Krokuva, administracijos prašymu suderinta 10 naujų stočių pavadinimų: tartasi dėl originalių lenkiškų pavadinimų sulietuvintų formų atsispindėjimo žiniose keleiviams.
Pasaulio vardų pasvetainės duomenų bazėje pasaulio-vietovardžiai.vlkk.lt įrašyta pastabų šešių vietovardžių puslapiuose dėl jų originalios ar transkribuotos formos: Alzetas (Alzetė), Ješo ežeras (Ešo ežeras), Kan Junisas (Chan Junisas), Mozelis, Rjepeirusas (nkt. Rjeperu), Tršebechovicės prie Orebo.
VLKK atstovai dalyvavo 23-iajame Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus susitikime. Susitikimą spalio 2–3 d. Vilniuje surengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (plačiau žr. čia).
Apie vietovardžius Kalbos konsultacijų banke
Atsižvelgiant į tai, kokių klausimų sulaukta, parengta ar atnaujinta keletas naujų Konsultacijų banko įrašų:
dėl užsienio vietovardžių:
Kokia lietuviška Gazos Ruožo miesto pavadinimo forma: „Rafa“ ar „Rafachas“?
Koks Gazos Ruože esančio miesto pavadinimas: „Kan Junisas“ ar „Chan Junisas“?
Dar žr. Kaip taisyklingai rašyti Jemeno sukilėlių pavadinimą: „husiai“ ar „hučiai“?
Kaip rašyti: „Barenco jūra“ ar „Barentso jūra“?
Kaip lietuviškai vadinamas Latvijos miestas „Cēsis“?
Kaip lietuvinamas Prancūzijos vietovardis „Rieupeyroux“?
Katros giminės upės vardas: „Mozelis“ ar „Mozelė“?
„Vatikanas“ ar „Šventasis Sostas“?
dėl Lietuvos vietovardžių:
Ar kaimo vardo Minija variantas Mingė – vartotinas?
Kokia taisyklinga kaimo Ignalinos r. sav. forma: Kylatrakis ar Kilatrakis?
Kaip rašyti vietovardžio Pajevonys kilmininko linksnį: Pajevonio ar Pajevonių?
Kaip taisyklingai rašyti molo pavadinimą: „Šiaurinis“ ar „šiaurinis“?
Ar tinkama per Vilnių tekančią upę vadinti Vilija? Dar žr. Viljanova, Viljanava ar Viljanavas? ar Viljanavas?
Kokia miesto vardo Ignalina kilmė?
Kaip kirčiuojamas upelio vardas Šlavė: „Šlavė̃“ ar „Šlãvė“?
Šio pranešimo rengėja yra VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė
______________________
* Atsakymus institucijoms ir gyventojams rengia VLKK Sekretoriatas (pateikiami skaičiai neapima Kalbos konsultacijų grupės gautų ir atsakytų klausimų).
Probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė. Daugiausia ekspertinių tyrimų dėl Lietuvos vietovardžių atliko dr. L. Bilkis (LKI), konsultavo prof. dr. D. Kiseliūnaitė (KU), D. Sviderskienė (LKI). Prireikus taip pat konsultuotasi su kartografais, istorikais, savivaldybių žinovais, seniūnais.
Sprendžiant užsienio vietovardžių pateikimo klausimus bendradarbiaujama su LNMMB MELC vyresn. moksliniu redaktoriumi Gintautu Klimavičiumi, ES institucijų vertėjais – Timu Pelaniu iš Europos Parlamento ir Erdvilu Jakuliu iš Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato.
Ankstesnes vietovardžių temos apžvalgas žr. Naujienose: 2023, 2022, 2021, 2000 metais (VLKK.lt)
Manau, reikėtų rašyti ne Alanta, bet Alunta , ne Mieleišiai ( Biržų r.) ,bet Melaišiai, Unglininkai, o ne Anglininkai( taip pat Biržų r.). Juk rašoma Šilalė, one Šilelė, Nedzingė, o ne Nedingė.