Nuo 2000-ųjų, kai įsigaliojo įstatymas, leidžiantis piliečiams, surinkusiems 50 tūkst. parašų, teikti projektus ir taip dalyvauti įstatymų leidyboje, kol kas tik viena jų iniciatyva virto įstatymu – sunkiai atmenamais 2002-aisiais. Vakar Seimas nužudė dar vieną iniciatyvą. O dar kalbama apie būtinybę piliečius įtraukti į valstybės valdymą.
Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ dar 2015-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė beveik 70 tūkstančių parašų, kad nuo svetimų kalbų raidynų įtakos apsaugotų bent pirmąjį lietuviško paso puslapį ir viršutinę asmens tapatybės kortelės pusę. Komisija parašus patvirtino. Tai leido piliečiams teikti įstatymo projektą, minimaliai žalojantį lietuvių kalbos rašybą: siūlyta nelietuviškos kilmės vardus bei pavardes su raidėmis „w“, „q“, „x“ įrašyti tik papildomame paso puslapyje bei apatinėje kortelės pusėje – kaip Latvijoje. Galiausiai vakar šita iniciatyva pasiekė finišo tiesiąją. Deja, iš piliečių valios ir vėl buvo pasityčiota.
Visą šitą iniciatyvą aktyviai palaikė ir kone šešerius metus sekė buvęs parlamentaras Povilas Urbšys, kuris papasakojo jos istoriją ir istorijos pabaigą.
„2015 m. rudenį piliečių grupės iniciatyva Seimą pasiekė projektas, kuriuo siekta uždrausti darkyti lietuvių kalbą. Tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išreiškė viltį, kad parlamentarai įvertins milžinišką piliečių darbą bei iniciatyvą ir projektas praeis visas priėmimo procedūras plenarinių posėdžių salėje.
Tačiau nors po metų pasikeitė valdančioji dauguma ir į ją atėjo vieni iš pagrindinių „TALKOS“ iniciatorių – „valstiečiai“, beveik visą kadenciją projektas pragulėjo stalčiuje, motyvuojant, kad baiminamasi, jog jam patvirtinti neužteks balsų.
Galų gale 2020-ųjų pradžioje prasidėjo labai konkretūs veiksmai, siekiant numarinti piliečių iniciatyvą. Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės pastangomis parengta nauja Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo redakcija, kas leido nuo jo „atkabinti“ „TALKOS“ iniciatyvą – „TALKOS“ projekto jame nebeliko“, – priminė P.Urbšys. Anot politiko, nauja redakcija parengta specialiai, nes, jei būtų taisomas senasis įstatymas, „atkabinti“ „TALKOS“ varianto nebūtų pavykę.
Tačiau jis kartu su Seimo nariu Eugenijumi Jovaiša naujos redakcijos įstatymo projektui pateikė siūlymą, kuriuo į jį paragino įtraukti „Talkos“ iniciatyvą.
„Bet vietoj to, kad būtų nupūstos dulkės nuo tos iniciatyvos, kurią patys „valstiečiai“ taip palaikė, ji buvo sužlugdyta. Agnės Širinskienės vadovautas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pernai gegužę nusprendė mūsų siūlymą atmesti, nes esą tai yra ne šio įstatymo dalykas – neva tai turi eiti kartu su įstatymu, reglamentuojančiu vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose“, – piktinosi P.Urbšys.
Jam nuostabą kelia toks komiteto sprendimas, nes Vyriausioji rinkimų komisija pripažino piliečių iniciatyvą būtent pirmajam įstatymui.
„Galų gale vėl pasikeitus valdančiajai daugumai praėjusią savaitę (kovo 23 d.) svarstymo metu Seimas atmetė mano ir E. Jovaišos siūlymą į įstatymą įtraukti „TALKOS“ variantą ir labai greitai – vos po savaitės – įstatymas galutinai priimtas be šio varianto.
Net iš „valstiečių“ neatsirado nė vieno, kuris tam prieštarautų. Taip galutinai nužudyta „TALKOS“ iniciatyva“, – apgailestavo P.Urbšys.
Tokiu būdu Seimas atrišo sau rankas kitame įstatyme numatyti, kad nelietuviški rašmenys būtų įteisinti ir pirmame paso puslapyje.
Beje, „TALKOS“ iniciatyva 2015-aisiais buvo pirmasis reikiamą parašų skaičių (būtina surinkti 50 tūkst.) surinkęs projektas nuo 2007-ųjų. Ir, pasak P.Urbšio, kol kas paskutinis. Nuo 2000 metų piliečiai 16 kartų ėmėsi įstatymų leidybos iniciatyvos, tačiau surinkti reikiamą parašų skaičių pavyko tik 9 kartus.
O per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį Seime buvo priimtas tik vienas piliečių pateiktas įstatymo projektas. Tai įvyko 2002 metais.
Tada Seimas, piliečiams pageidaujant, priėmė įstatymą dėl priešlaikinės pensijos mokėjimo.
„Tik vienas piliečių pateiktas projektas per visą istoriją tapo įstatymu! Tai – iškalbinga statistika, rodanti, kokios butaforinės teisės inicijuoti įstatymus suteiktos visuomenei. Negana to, kad, renkant parašus, reikia „sunešioti geležines klumpes“, net surinkus juos piliečių valia yra ignoruojama ir tampa politinių manipuliacijų objektu.
Piliečių iniciatyva palaikoma tik tada, kai norima juos pritraukti „teisingai“ balsuoti per rinkimus. O kai politinė galia įgyjama, iniciatyva paslepiama giliai stalčiuose. Tokiu būdu žlugdomas žmonių pasitikėjimas savo pilietinėmis galiomis“, – reziumavo P.Urbšys.
2021-03-23 Seimo vakarinis posėdis Nr. 37. TALKOS iniciatyvos nužudymas:
Veikiau svarstymas Seime parodė parašų rinkėjų teisinį neišmanymą, kuris, beje, matėsi ir “Talkai” ėmusis parašų rinkimo. Dėl to, kad VRK palaimino ne tam įstatymui priskiriamą nuostatos tekstą, Talka gali reikalauti iš VRK padarytos žalos atlyginimo. Tai tokia iš to paguoda…
Tamsta tikras? O ar susisiekėte su parašų rinkimų organizatoriais, paaiškinote kas ne taip, padėjote jiems?
Kita vertus – jei (mažai raštingo) piliečio rašte taškas ar kablelis ne vietoje, galima jį arogantiškai atmesti? Svarbu ne rašto turinys, svarbiausia – rasti „priežastį” nenagrinėti ar net ciniškai, chamiškai ignoruoti?
Klausimas: kokioje įstaigoje ir kiek metų vadovaujamą darbą dirbo Čmilytė, kad laiko save kompetentinga spręsti, kaip turi būti organizuojamas darbas vienokioje ar kitokioje įstaigoje?
Taip, buvo aiškinta, kad Pasas pagal Paso įstatymą yra tik tai, kas yra pirmame puslapyje, antrasis puslapis (kiti įrašai) nėra pasas, tad logiška Paso įstatyme nėra reglamentuojamas.
Be to, buvo daug kartų aiškinta, kad įrašai antrame puslapyje yra įsiteikimo Lenkijai politika, kad ta pavardžių rašymo problema keliama iš esmės dėl 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija tariamų įsipareigojimų, o šie yra prieštaraujantys Konstitucijai, taigi parašai buvo rinktini dėl reikalavimo terminui baigiantis netęsti 1994 m. sutarties su Lenkija.
Taigi tas “talkinimas”‘ dėl pavardžių įrašymo antrame puslapyje buvo dar ir gryniausias “Valstiečių” lankstymasis lenkybei stumiant lietuvių kalbą mužiko vieton…
Tai dabar įrašius vokišką pavardę Vogel lietuviškame pase, bet kuris lietuvis galės viešai ištarti Vogelis nors vokiškai ši pavardė skamba Fogel. O japonišką pavardę parašytą jeroglifais teks tarti taip: minusas kabliukas kripė, … Ar vokietis ir japonas atsilieps į taip ištartas pavardes?