Sekmadienis, 8 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Blogiau nebus arba „mūsų nerimo žiema”

Rusijos invazijos apžvalga 2024 12 01–12 08

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2024-12-08 13:22:34
108
PERŽIŪROS
3
Blogiau nebus arba „mūsų nerimo žiema”

Donaldas Trampas, Emanuelis Makronas ir Volodimiras Zelenskis | president.gov.ua nuotr.

Geopolitiniai postūmiai

Besniegė nerimo žiema prasibrovė į tolimiausius sielos kampelius, verčia ją susigūžti, veja mus visus burtis renginiuose, supermarketuose, koncertuose, kur mirga šviesos, kurios neva turėtų nuvyti tamsą ir joje tarpstantį mūsų nerimą. Ir nors vartojimo diskotekų lemputės ir lazeriai nerimo neišvaikys, mes turime jums visiems gerų žinių. Blogiau nebus. Tą rodo šios savaitės įvykiai pasaulyje.

Išsikvėpusi, išsibezdėjusi Kremliaus Rusija nebepajėgė kautis su sukilėliais Sirijoje, todėl pabėgo iš šalies, likimo valiai palikusi diktatorių Asadą. Tokia pasaulio „supergalia“, nesugebanti susitvarkyti su menkai organizuotais sukilėlių pulkais, yra bejėgė net svajoti apie kovas su bet kuria NATO šalimi.

Tačiau Kremlius vis rodo, kad yra nemiręs ir sugeba apšaudyti vokiečių sraigtasparnį Baltijos jūroje, grasinti perdavus branduolinio ginklo valdymo lagaminėlį nukvakusiam Lukašenkai, gąsdinti „orešniko“ dislokavimu Baltarusijoje. Maskva, rodydama supuvusius dantis, mėgina bauginti Vakarus, tačiau rusų įkandimų niekas nebebijo.

Deja, grėsmės iš Rytų, atmetant (laikinai) surūdijusius kledarus ir driskių ordas, nemažėja. Privalome perspėti savo šalies piliečius, jus, mūsų mieli skaitytojai, jog dėl tiesioginės karinės invazijos tikimybės mažėjimo, grėsmės mūsų šalies saugumui neslūgsta.

Destrukcija, kurią šiuo metu kelia Maskvos remiamos jėgos, gali mus ir be rusų tankų pagalbos nustumti į Rusijos glėbį. Trečdaliu gynybos biudžetą padidinusi Maskva, jo tikrai neskirs vien tik kulipkoms ir raketoms. Didžiulė dalis pinigų bus mesta kovai už protus, smegenų plovimui, tai rodo prezidento rinkimai Rumunijoje.

Mes baiminamės, jog paskelbus sąlyginę taiką Ukrainoje, tautiečiai (ir likę vakariečiai) visai pasileis plaukus – puls pirkti NT objektų, keliauti, pramogauti, nes „nuo karo jau pykina“, politikai su dar didesniu smagumu kibs į vienas kito kudlas, o tuo pasinaudodamas, Kremlius ims tyliai, po vieną, pjauti norimas aveles.

Turime įsisąmoninti, jog Rusija niekur nedingo, FSB, SVR kvėpuoja ir kvėpuos per savo agentūrinius tinklus, interneto puslapius, tik-tokus bei įvairiausius kitokius profilius.

Nepaisant to, jog Rumunijos Konstitucinis teismas anuliavo prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus dėl Rusijos kišimosi, Kremliaus grėsmė nesumenko. Šalies saugumo tarnybos nustatė, jog mažai populiarus dešiniųjų kandidatas Kelinas Džodžesku (Călin Georgescu) tapo politine žvaigžde rinkiminei kovai pajungus socialinius tinklus.

Praėjusį mėnesį buvo aktyvuota beveik 800 „TikTok“ paskyrų, galimai sukurtų Rusijos, dar 25 000 „TikTok“ paskyrų suaktyvėjo likus dvejoms savaitėms iki pirmojo rinkimų turo.

Rumunijos užsienio žvalgybos teigimu, Rusija tuo pat metu vykdė hibridines atakas bei dešimtis tūkstančių kibernetinių atakų. Paskyrų reklamai, remiant Georgescu, išleisti milijonai. Neatmetama versija, jog „TikTok“ tiesiogiai dalyvavo Rumunijos rinkimuose, iškeliant į priekį Maskvos pasirinktą kandidatą.

Jei informacija pasitvirtins, taip bus įrodyta koordinuota Pekino ir Maskvos ataka, destabilizuojanti NATO ir ES valstybę. Turime pripažinti, kad tai – nemenka Rusijos hibridinio karo galimybių pergalė. Nors K. Džordžesku neigia, kad yra Vladimiro Putino gerbėjas, tačiau Putiną vadina „patriotu ir lyderiu“ bei siekia nutraukti politinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

„Turiu rūpintis tik savo žmonėmis. Mes patys turime daug problemų“, – kalba iš SVR paruoštuko, Lietuvoje Kremliaus papūgomis dirbančių agentų žodžius kartodamas Maskvos rumunas.Džordžesku skleidžia sąmokslo teorijas, jog žmogus niekada nenusileido Mėnulyje, o Covid-19 pandemijos nebuvo.

SVR repertuare nieko nauja, nors kuriam galui stengtis, jei kuo puikiausiai veikia senos pasakos ir propagandinės piliulės.

„Ukraina niekada nesutiks su daline naryste NATO“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis, teigdamas, jog pakvietimas į NATO turėtų apimti visą Ukrainos teritoriją tarptautiniu mastu pripažintose sienose.

Visiškai sutinkame, tačiau manome, kad tai šiuo metu neįmanoma. Kijevas, turėdamas už nugaros itin silpnavalius sąjungininkus, turi sukti galvą, kaip išsaugoti valstybę.

Lūžio taškai

Vakar Paryžiuje susitiko Trampas, Makronas, Zelenskis ir kalbėjosi tikrai ne apie Dievo Motiną.

JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Donas Bekonas pareiškė, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas planuoja inicijuoti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo nutraukimo. Jei Kremlius priešinsis taikos sąlygoms, Trampas esą gali padvigubinti ginklų tiekimą Ukrainai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą, kurį sudaro 126 mlrd. dolerių arba 32,5 proc. biudžeto išlaidų. Gynybos-karo biudžetas yra maždaug 28 mlrd. dolerių didesnis už šiemetinį. Naujajame trejų metų biudžete numatoma (meluojama, nes reikia užmigdyti ES ir NATO), kad 2026 ir 2027 m. karinės išlaidos šiek tiek sumažės.

Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas Maltoje vykusiame metiniame saugumo susitikime netiesiogiai susikirto su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu, kaltindamas Vakarus eskaluojant karą Ukrainoje.

Karas Ukrainoje
Alkas.lt koliažas

Žaidimas slėpynėmis skirtas vaikams ir naivuoliams. Faktas tas, jog 21 amžiaus Hitlerio atstovas ir vėl sėdi bei peza Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime. Tai rodo, jog vyksta užkulisinės „taikos“ derybos, kurios iš šalies atrodo, kaip ESBO tepliojimasis karo nusikaltėlių pralietu krauju. Šiandieninė Europa Hitlerio neįveiktų.

NATO vadovas Markas Riutė perspėjo JAV prezidentą Donaldą Trampą, jog Ukrainos vertimas sudaryti blogą taikos sutartį su Rusija sustiprins Irano ir Kinijos pozicijas. Interviu „Financial Times“ Riutė pabrėžė, kad Ukrainai reikia „gero susitarimo“ derybose su Rusija, ir paragino JAV tęsti karinę paramą.

Riutė pridūrė, kad tarp Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano yra glaudūs kariniai ir ekonominiai ryšiai, o abipusis ginklų ir kitų prekių tiekimas kursto karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Tai yra visiška tiesa. Viena smulkmena – norint suardyti Blogio Ašį, nepakanka apie ją kalbėti ir badyti į ją pirštu.

NATO generalinis sekretorius Markas Riutė pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusijos Federacija, kol Vakarų sąjungininkai galės suteikti pakankamą karinę pagalbą, padėsiančią Kijevui sėkmingai kovoti mūšio lauke ir sustiprinti savo derybines pozicijas. Ir tai yra teisinga žodinė, deja, veiksmais nevirstanti pozicija.

Tuo tarpu buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad greitai užbaigti karo Ukrainoje be teritorinių nuostolių nepavyks, o norint pasiekti taikos, Kijevui gali tekti atsisakyti okupuotų teritorijų. Kai esi „eksas“ – galima sakyti tai, kaip yra iš tikrųjų.

Nors žiniasklaida skelbia, jog egzistuoja D. Trampo planas greitai užbaigti karą Ukrainoje, suformuojant buferinę zoną, kurią stebės užsienio kariškiai, manome, kad tai tik žodžiai. Tai toks pat oro virpinimas, kaip Makrono gąsdinimas pasiųsti į Ukrainą Prancūzijos karius. Kremlius gąsdinimų liežuviu nebijo. Putinas bijo, labai bijo, realaus smūgio į kepenis.

Būtent todėl esame beveik tikri, jog net prasidėjus taikos deryboms, padėtis fronte beveik nesikeis. Rusai kasdien laužys paliaubas, meluodami, jog ukrainiečiai jų nesilaiko ir toliau mėgins veržtis pirmyn. Kremlių sustabdys tik realus Vakarų spaudimas karine jėga.

Kinija paskelbė uždraudusi eksportuoti į Jungtines Valstijas svarbias aukštųjų technologijų medžiagas, kurios gali būti pritaikytos kariniams tikslams.

Kinijos prekybos ministerija paskelbė šį pareiškimą praėjus dienai po Vašingtono susidorojimo su Pekino lustų sektoriumi. JAV apribojo eksportą į 140 Kinijos įmonių, įskaitant lustų įrangos gamintoją „Naura Technology Group“.

Netrukus Jungtinėse Valstijose gali būti uždraustas „TikTok“. JAV apeliacinis teismas penktadienį patvirtino, jog „TikTok“ uždarymas neprieštarauja Konstitucijai.

Prezidentas Džo Baidenas dar pavasarį pasirašė įstatymo projektą, kuriame reikalaujama, kad platforma būtų parduota naujam savininkui ne iš Kinijos arba būtų uždrausta Jungtinėse Valstijose.

Kapitolijaus šeimininkams nerimą kėlė ir kelia „TikTok“ valdanti bendrovė „ByteDance“, kelianti pavojų nacionaliniam saugumui dėl galimo asmeninių duomenų dalinimosi su Kinijos vyriausybe. Taip pat buvo stebima ar „TikTok“ algoritmai nenaudojami propagandai.

Ką gi, Rumunijos prezidento rinkimai tai tik patvirtino. Apie „TikTok“, „Telegram“ ir kitų kanalų pavojų bei grėsmes mes skalambijame nuolat, tačiau balsas į dangų nenukeliauja. Biudžetinės Lietuvos įstaigos aktyviai veikia kinų ir rusų hibridinio karo platformoje.

JAV ruošiasi ekonominiam karui su Kinija. Tai patvirtina naujas Trampo paskyrimas: ambasadoriumi Pekine taps Deividas Perdju (Davidas Perdue), kuris dirbo Ginkluotųjų pajėgų komitete bei JAV Užsienio santykių komitete ir griežtai kritikavo Kiniją. Teigiama, jog netrukus bus įvestas papildomas 10% muitas kiniškoms prekėms, Trampui pastoviai grasinant didesniais nei 60 proc. tarifais.

Rusijos nafta naftotiekiu „Družba“ vėl teka į Čekiją, skelbia šalies energetikos atstovai. Čekija, Slovakija ir Vengrija buvo laikinai atleistos nuo ES sankcijų, draudžiančių rusiškos naftos importą. Čekija šiuo metu investuoja į Transalpine Oil Pipeline plėtrą, kad nutrauktų savo priklausomybę nuo Rusijos naftos.

Mūšio linija

Šiaurės Korėja neseniai atsiuntė karių, kad padėtų Rusijai kovoti fronte. Ukrainos prezidento Volodimiro Zelenskio teigimu, Kursko srityje yra apie 11 000 Šiaurės Korėjos karių. Dalis Rusijos ginkluotės taip pat yra iš šalies-kalėjimo. Ukrainos gynybos pareigūnų ir CNN duomenimis, trečdalis šiais metais į Ukrainą paleistų balistinių raketų buvo Šiaurės Korėjos gamybos.

Sausio mėnesį Ukraina gaus šimtus tūkstančių sviedinių, tūkstančius raketų ir šimtus šarvuočių. Tai paskelbė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas per susitikimą su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrejumi Jermaku.

JAV taip pat padės Ukrainai rengti mobilizuoto personalo mokymus, kurie bus vykdomi užsienyje. Be to, Salivanas priminė praktiškai įgyvendintą sprendimą suteikti Ukrainai 20 milijardų dolerių paskolą, garantuotą įšaldytu Rusijos turtu.

Švedija ir Danija pasirašė sutartį su Švedijos karinės technikos gamintoju dėl 205 šarvuotų kovinių mašinų pirkimo. Iš 205 užsakytų CV90 115 bus pristatyti į Daniją, 50 į Švediją ir 40 į Ukrainą, sakoma Švedijos vyriausybės penktadienio pranešime. Sutarties su BAE Systems Hagglunds vertė siekia 2,17 milijardo eurų.

Kremliaus propagandistai kuria išgalvotas istorijas, skelbdami žuvusių Ukrainos karių nuotraukas, melagingai vaizduojant tariamus užsienio kovotojus. Skiedžiama, jog Europos kariai kankina rusų karo belaisvius, o štai pagauta snaiperė iš Prancūzijos šaukiniu „Whiskey“, esą nušovusi 100 rusų karių.

Baltųjų pėdkelnių – snaiperių iš Lietuvos, žudančių rusus Čečėnijos kare, pasakų kūrėjai dar neišėjo į pensiją. Manome, kad neapykantos prieš karius iš Vakarų kurstymas yra Rusijos pasirengimas galimam jų dislokavimui Ukrainoje.

Ukrainos gynėjas
Ukrainos gynėjas | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė apie sėkmingas Ukrainos bepiločių orlaivių vykdytas atakas Rusijos Federacijos teritorijoje. Jekaterinburge po atakos ir sprogimo „putų polietileno ekofolio“ gamykloje kilo gaisras. Gamykloje gaminama šiluminė izoliacinė medžiaga, kurią Rusijos okupantai naudoja saugantis nuo termovizorių bei dronų komponentai. Taip pat sėkmingai smogta rusų naftos ir dujų platformoms Kryme.

Nors teigiama, kad Ukrainai šiuo metu trūksta ginklų, mūsų žiniomis šaliai trūksta karių. Kare su driskių orda kaunasi vos keli procentai šalies piliečių. Jei kovotų bent dešimtadalis – driskiai spūdintų lauk.

Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui ir nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, ponui Titui N. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijoje – nerimo ženklai
  2. Geopolitinių tektoninių lūžių nebus
  3. Karo nebus?
  4. Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  5. Pinigai arba Ukraina?
  6. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip užbaigti karą arba žinios iš nemąstymo burbulų
  7. Kova prieš tarptautinį terorizmą liežuviais arba antrasis „pasaulio padalijimas“
  8. Teroristinės Rusijos rėmėjai – tarp mūsų
  9. V. Zelenskis: 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!
  10. Mūsų vaikai turi gyventi saugiame pasaulyje
  11. Rusiją būtina sutriuškinti mūsų pačių galvose
  12. Kaip mus mėgina išdurti, arba dėmesio – dezinformacinės minos
  13. Kiek tarp mūsų, kalbomis remiančių Ukrainą, veiksmais remia Rusiją?
  14. V. Zelenskis. Kas linki mūsų žemei blogo, sulauks jo savo namuose
  15. V. Zelenskis. Visi numatyti mūsų operacijos Kursko srityje uždaviniai yra įgyvendinami

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. +++ says:
    1 metai ago

    ,,NATO generalinis sekretorius Markas Riutė pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusijos Federacija, kol Vakarų sąjungininkai galės suteikti pakankamą karinę pagalbą, padėsiančią Kijevui sėkmingai kovoti mūšio lauke ir sustiprinti savo derybines pozicijas.” – Taip, mes drąsūs, kausimės iki paskutinio ukrainiečio.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Tai, kad vakarų NATO kariauti nemoka. Gal ir dėl to Zelenskis prašė ; duokit mums tik įrankius ir mes susitvarkysim patys. Nes NATO iki Ukrainos užpuolimo buvo tik “popierinis tigras” ir šitą puikiai žinojo putlerio raša.
      Šiuo metu , kaip bevartysi , stipriausia kariuomenė Europoje yra Ukrainos. Kad ir stipriai kremliaus fašistų “demilitarizuota”.

      Atsakyti
      • +++ says:
        1 metai ago

        Viską jie moka. kai jiems reikia. Dabar jiems reikia, kad kariautų slavai. Per tą šurmulį tęs Didįjį perkrovimą. Laiko turi mėnesį.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
Kultūra

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

2026 02 08
Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

2026 02 08
Laukių ąžuolas
Gamta ir ekologija

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas
Istorija

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“
Kultūra

Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

2026 02 08
Keptas viščiukas
Lietuvoje

Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

2026 02 07
Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?
Gamta ir ekologija

Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

2026 02 07
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

2026 02 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • >>> apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • +++ apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kūną sustiprinkite raugintomis daržovėmis
  • Nematomas pavojus keliuose – nuo sunkvežimių stogų slystantis ledas
  • Pirmieji lietuviško derliaus pomidorai lentynose: ką gardaus pasigaminti?
  • Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

Kiti Straipsniai

Vasario 16-oji Kaune

Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

2026 02 07
Rimas Armaitis

R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?

2026 02 06
GRU generolas Vladimiras Aleksejevas ir pasikėsinimo vieta Maskvoje

Maskvoje įvykdytas pasikėsinimas į Rusijos karinės žvalgybos generolą

2026 02 06
Karo simuliacija Baltijos regione – analizuojami galimi agresijos scenarijai prieš Lietuvą

R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona

2026 02 06
Aurelijos šeimyniniame albume esant sesers Faustinos nuotr.-1200

V. Kazlienė. Ginčas dėl nuotraukos

2026 02 06
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Apie LRT „faktų tikrinimą“ ir nutylėtą tikrovę: ką rodo suėmimų statistika

2026 02 06
Seimas, LRT, Europos Parlamentas

Seime – atsakas Europos Parlamentui: raginama nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus

2026 02 05
Alvydas Medalinskas karo Ukrainoje fone

A. Medalinskas. Istorija apie Starlink ir paniką Rusijoje

2026 02 05
Balys Gajauskas (1926-2017)

R. Kaminskas. Tiesos ir laisvės keliu. Renginys B. Gajausko metams paminėti

2026 02 05
Tadas Kosčiuška, nežinomo dailininko paveikslas

D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį

2026 02 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • >>> apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • +++ apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Rotšildų balius apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Regitra“

Laikant vairavimo egzaminus rusų kalbos nebeliks

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai