Strateginės aplinkybės

JAV per dvi dienas trukusias derybas nepavyko paskatinti Kinijos paspausti Irano, kad šis sustabdytų husių išpuolius prieš komercinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Penktadienį ir šeštadienį Bankoke (Tailandas) vykusiuose susitikimuose su Kinijos užsienio reikalų ministru Vang I (王毅), JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas bandė įtikinti Pekiną imtis veiksmų.

Visgi, derybos baigėsi be jokių ženklų, kad Kinija yra pasirengusi pasinaudoti savo ekonomine įtaka Iranui, kuris finansuoja ir aprūpina Jemeno husius.

Nesiliaujančios husių teroristų atakos, be jokios abejonės, yra planuojamos, organizuojamos ir remiamos Irano bei Rusijos užsakovų. Abiejų šių tarpvalstybinį terorizmą puoselėjančių valstybių tikslas – ardyti pasaulines tiekimo grandines.

Kinija, kuri taip pat yra blogio ašies valstybė, tačiau skirtingai nuo pirmųjų, kelianti pasaulyje chaosą ne tiesiogiai, bet tiekdama paramą Rusijai bei naudodama ekonominius svertus, yra suinteresuota, kad Vakarai kuo ilgiau būtų įsitraukę į konfliktą su karo nusikaltėlių valdomos Maskvos pajėgomis.

Iš vienos pusės, Pekinas mato Irano fundamentalistų keliamą grėsmę jo paties užmačioms, jei teroristams Teherane ir Maskvoje pavyktų užkurti globalų džihadą, išeinantį už Izraelio – „Hamas“ karo ribų.

Tokiu atveju, konvencinio, įprastinio karo veiksmai, persikeltų į kaimynines valstybes – Libaną, Siriją, Jemeną, Iraką, tai, greičiausiai, paskatintų visų islamiškų teroristinių grupuočių aktyvumą ir įžiebtų daugybę asimetrinio karo ir išpuolių prieš civilius taškų visame pasaulyje.

Sukontroliuoti visuotinio chaoso nepajėgtų nei JAV, nei pati Kinija, ir todėl komunistų partijos begemotai vengia remti bet kokius veiksmus, kurie paskatintų tokį veiksmų eigos variantą.

Iš kitos pusės, kylančios kiniškų šūdniekių kainos dėl išaugusių laivybos kaštų yra – paradoksalu – į naudą Kinijai, nes ji, žinoma, siekdama, visų pirma, uždirbti iš Vakarų, taip pat nori juos silpninti, o augančios kainos ir vakariečių piniginių ploninimas yra viena priežasčių, dėl ko mažėja parama Ukrainai ir ginkluoti Rusijos driskiai fronto linijoje gali lengviau atsikvėpti.

Taigi, Kinija žaidžia dvigubą žaidimą – ji norėtų, kad išpuoliai Artimuosiuose Rytuose tęstųsi, taip priverčiant JAV ir didžiausias NATO šalis sutelkti dėmesį ir resursus eskalacijos stabdymui bei į antrą planą perkeliant Rusijos (ir Baltarusijos) karą Ukrainoje, tačiau iš kitos pusės, ji turi būti atsargi, kad verdantis katilas burbuliuotų tik tiek, kiek reikia, neužkuriant ugnies, kurios vėliau nebepavyks kontroliuoti.

Sunku pasakyti, kiek tokia trapi pusiausvyra bus išlaikoma ateityje. Aišku tik viena, kad jei besikaupiančios putos verdančio chaoso katilo pakraščiuose išsilies per kraštus, Pekinas gali nuspręsti, kad atėjo laikas veikti ir bandyti žaibiškai okupuoti Taivaną.

Tokio ėjimo pasekmes pasaulinio saugumo architektūrai itin sunku numatyti, bet akivaizdu, kad taikos ir stabilumo siekiančioms valstybėms tektų tokia didelė našta, kad vargu, ar pavyktų su ja greitu laiku susidoroti.

Būtent apie tai, arba labai panašiai, mūsų manymu, ir kalbėjosi JAV bei Kinijos atstovai pastarąsias dienas Tailande.

Reikšmingi postūmiai

Sekmadienį Kijevo karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija pradėjo dronų ir raketų atakas, nukreiptas prieš civilinę ir svarbią infrastruktūrą didelėse Ukrainos teritorijose.

Preliminariais duomenimis, per atakas aukų nebuvo. Orda atakavo centrinę Poltavos sritį dviem balistinėmis raketomis, paleistomis iš balistinių raketų sistemos „Iskander“, ir trimis raketomis žemė-oras virš Donecko srities rytuose.

Poltavos srities gubernatorius Filipas Proninas „Telegram“ rašė, kad smogta Kremenčuko miesto pramoniniam objektui, tai sukėlė gaisrą. Toliau į pietryčius esančios Zaporožės srities gubernatorius Jurijus Malaško sakė, kad per dronų ataką nukentėjo infrastruktūros objektas.

Ukrainos oro gynybos sistemos per naktį sunaikino keturis iš aštuonių Rusijos paleistų dronų.

Šaltiniai ant žemės praneša, kad driskiai galimai ruošiasi puolimui iš šiaurės. Stebimas tam tikras aktyvumas ir Baltarusijoje.

Vakar ryte diversinė driskių grupė Andrejevkos kaime Sumų srityje sušaudė civilius brolį ir seserį. Kaimas yra 5 km pasienio zonoje, o ukrainiečių pareigūnai ne kartą prašė gyventojų evakuotis iš pavojingos teritorijos.

Trumpai

Vakar Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad atskleidė korupcijos schemą, pagal kurią šalies kariuomenė pirko ginklų už maždaug 40 mln. dolerių. SBU teigimu Ukrainos Gynybos ministerijos pareigūnai ir ginklų tiekėjo „Lvovo arsenalo“ vadovai pirkdami šaudmenis, pasisavino beveik 1,5 mlrd. grivinų.

SBU pranešime teigiama, kad korupcinis nusikaltimas yra susijęs su 100 000 minosvaidžio sviedinių pirkimu kariuomenei. Šaudmenys taip ir nebuvo pateikti, o dalis lėšų vėliau buvo pervesta į sąskaitas užsienyje.

Deja, karas kažkam yra verslas, kažkam proga vogti, driskiams – žudyti ir prievartauti.

Dar labiau paaštrėjus Artimųjų Rytų krizei, husių teroristai ankstų šeštadienio rytą Adeno įlankoje apšaudė JAV karo laivą – tai pirmas kartas, kai Irano remiama grupuotė tiesiogiai nusitaikė į amerikiečių pajėgas nuo spalio mėnesio, kai pradėjo puldinėti laivybą.

Teroristai paleido raketą į JAV eskadrinį minininką „USS Carney“, teigiama JAV centrinės vadovybės pranešime. „Raketa buvo sėkmingai numušta“, – teigė JAV kariuomenė. „Pranešimų apie sužeistuosius ar padarytą žalą negauta“.

Nors ataka buvo nesėkminga, ji žymi suintensyvėjusią kovą tarp husių, kontroliuojančių didelę Jemeno dalį, ir JAV vadovaujamos jūrų operacijos, kuria siekiama apsaugoti komercinę laivybą viename svarbiausių pasaulio prekybos kelių.

Šė Korėja sekmadienį prie savo rytinės pakrantės paleido kelias sparnuotąsias raketas. Riebuilio valdomas Kinijos provincija-kalėjimas stiprina konfrontaciją su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkėmis, tačiau Vašingtono ir Seulo pareigūnai teigia nepastebėję jokių ženklų, kad Pchenjanas ketintų imtis neišvengiamų karinių veiksmų.

Žinoma, kad ne. Si šuo tik loja, kąsti gali tik gavęs tiesioginį nurodymą.

Po įtarimų, kad kai kurie JT pabėgėlių agentūros darbuotojai dalyvavo spalio 7 d. „Hamas“ išpuoliuose prieš Izraelį, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Šveicarija ir Suomija šeštadienį prisijungė prie Jungtinių Valstijų, Australijos ir Kanados, kurios sustabdė paramos agentūros, kuri yra labai svarbus pagalbos Gazos ruožo gyventojams šaltinis, finansavimą.

JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas sekmadienį pažadėjo patraukti atsakomybėn „visus JT darbuotojus, susijusius su teroro aktais“

„Bet kuris JT darbuotojas, susijęs su teroro aktais, bus traukiamas atsakomybėn, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą“, – sakoma JT vadovo pareiškime.

Guterešas pranešė, kad į „bjaurius įtariamus veiksmus“ buvo galimai įsitraukę 12 darbuotojų. Devyni jų buvo atleisti iš darbo, vienas mirė, o kitų dviejų tapatybės nustatinėjamos.

Lietuvoje

Įtakingas leidinys „Politico“ neseniai aprašė gynybos politikos įdomybes mūsų valstybėje.

Tuo metu, kai mūsų kariuomenės vadas tvirtina, kad Rusija nepuls NATO nei šiemet, nei kitąmet, politikai, ypač mūsų šalies užsienio reikalų ministras sako, kad turime būti pasiruošę, nes karas yra labai arti mūsų.

„Kai turime aptarti karinius patarimus su tais, kurie iš tikrųjų nėra kvalifikuoti teikti karinius patarimus, kyla tam tikra sumaištis. Būtų gerai, kad kiekvienas atliktų savo darbą visame sprendimų priėmimo procese“, – pabrėžia generolas.

Ir mes taip manome. Lietuvoje, skirtingai nuo driskyno ar Šė Korėjos, civiliai vis dar demokratiniu būdu valdo šalį ir priima strateginius sprendimus. Būtent jie ir nurodo, kokioms užduotims turi būti pasiruošus kariuomenė.

Ar jau ne?

Kaip ten bebūtų, nors mums niekas negresia, bet krašto apsaugos ministras su visa piaro mašina ruošiasi kontrpuolimui ir bando įtikinti, kad net ir pavienis tankas yra naudingas.

Tikrai taip, be jokios abejonės, tankas yra naudingas. Bet karas, netgi ir „kontrpuolime“, yra paremtas skaičiais bei paprasta efektyvumo formule.

Paskaičiuokime, broliai kurmiai, visiškai teoriškai, paprastumo dėlei neįtraukdami taktikos elementų.

Vienam, kad ir vokiškam tankui sunaikinti, užtenka dviejų rusiškų Lancet3. Jei „leopardas” mums kainuos tarp 7 – 10 mln. eurų, o driskių skraidyklė – apie 35 tūkstančius, neskaičiuojant įgulos, mūsų nuostoliai eurais bus 100 x didesni.

Ir atvirkščiai, jei paruošime specialiai apmokytas kontr-mobilumo ir šarvuotos technikos naikinimo grupes, net ir neįtraukiant sąjungininkų (ar pačių mūsų) paramos artilerija ir aviacija, neįtraukiant dronų, daugiausia dviem „Javelin“ galėsime sunaikinti vieną driskių tanką/šarvuotį.

Matot, klausimas juk čia ne tame, ar tankas (arba artilerija, naikintuvas, branduolinė bomba) yra galinga kovinė mašina. Be abejo, taip.

Klausimas yra visai kitas. Kaip kuo optimaliau panaudot turimus išteklius, kaip mūsų valstybę (ne tik kariuomenę) paruošt gynybai taip, kad driskiams būtų nepakeliama našta ją pult.

Bet kam tais skaičiavimais apsikraut? Artimiausiu metu konvencinio plataus masto karo NATO šalyse nebus, o tankas – labai gražiai atrodo, suteikia rinkėjui saugumo jausmą ir tūkstančius patiktukų soctinklo paskyroje.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti