Lapkričio 12 d. Italijos parlamento bibliotekoje „Nilde Iotti“ Romoje įvyko Lozoraičių metams paminėti skirtas renginys apie Lietuvos diplomatijos istoriją užsienyje.
Renginys subūrė daugiakultūrę diplomatų, istorikų, kultūros atstovų ir akademikų auditoriją, atkreipdamas dėmesį į svarbias Lietuvos diplomatijos akimirkas bei ypatingą Lietuvos ir Italijos ryšį puoselėjant ir skleidžiant šį istorinį paveldą.
Rengėjai
Renginį rengė Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.
Ypač su Signatarų namais, kurie pristatė išskirtinius Lozoraičių šeimos dovanotus muziejui eksponatus.
Taip pat parodė ištrauką iš parodai „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ sukurto atsiminimų apie Lozoraičius filmo „Lozoraičių Lietuva“, kurį sukūrė Donatas Puslys ir Augustinas Bėkšta.
Renginį atidarė Italijos parlamento vicepirmininko Džiordžio Mulio (Giorgio Mulé) kalba, kurioje politikas išreiškė pagarbą Lietuvos Seimo sprendimui 2024-uosius paskelbti Lozoraičių metais.
Jis pabrėžė šios šeimos indėlio į Lietuvos diplomatijos istoriją atminties išsaugojimo svarbą.
Vicepirmininkas taip pat teigė, kad šis istorinės atminties, jungiančios Lietuvą ir Italiją, puoselėjimas taps pagrindu dar stipresniems kultūriniams ir politiniams ryšiams tarp mūsų valstybių.
Jis pažymėjo, kad tai prisideda ir prie europietiškos tapatybės bei bendrų demokratinių vertybių stiprinimo.
Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė pabrėžė, kad Lozoraičių istorija primena, jog valstybingumas nėra tik juridinis faktas, tačiau ir kiekvieną dieną gintinas idealas.
Ambasadorė pažymėjo, kad Lozoraičiams skirti metai sustiprino Lietuvos ir Italijos ryšius, pagrįstus bendromis laisvės ir demokratijos vertybėmis:
„Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas šio renginio kontekste dar kartą patvirtino mūsų tautų kultūrinį artumą ir bendrą siekį išsaugoti bei dalintis istorine atmintimi.“
Ambasadorė taip pat paragino renginio dalyvius didžiuotis, kad esame dalimi bendruomenės, kuri tiki kiekvienos tautos orumu ir laisve.
Lietuvos kultūros atašė Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė pabrėžė bendradarbiavimo su Lietuvos nacionalinio muziejumi svarbą:
„Lietuvos nacionalinio muziejaus indėlis padėjo mums išplėsti parodos koncepciją ir suteikti šiam renginiui platesnį kontekstą.
Tikime, kad šis bendradarbiavimas su Italijos archyvais suteiks naujų galimybių mūsų šalių kultūriniams mainams bei sudomins Italijos auditoriją Lietuvos istorija.“
„Laisvos ir nepriklausomos Lietuvos siekis buvo esminė Lozoraičių šeimos veiklos ašis.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje, Signatarų namuose, šiais metais atidaryta paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“.
Ji kviečia lankytojus įsitikinti, kaip valstybei sudėtingais, kritiniais laikais savo veikla galima nulemti tautos likimą.
Iš Lozoraičių šeimos galima pasisemti įkvėpimo kurti savo šaliai
Šios šeimos gyvenimas – tai nepalenkiamo teigiamo nusiteikimo, kad Lietuva bus laisva, ir nuoseklaus šio laisvės siekio pavyzdys, kuris įpareigoja mus ir būsimas kartas.
Galimybė būtent Italijoje pristatyti diplomatų šeimos dovanotus muziejui daiktus ir filmą „Lozoraičių Lietuva“ – mums suteikia galimybę įprasminti jų atminimą tarptautiniu lygiu.
O su žinia apie Lozoraičius dar šiais metais žadame vykti į Niujorką bei Vašingtoną“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Renginio metu vyko diskusija
Diskusiją moderavo Italų žurnalistas Džiordžio Rutelio (Giorgi Rutelli);
diskutavo politologas, John Cabot Universiteto dėstytojas prof. Federigas Argentieris (Federigo Argentieri);
Kazio Lozoraičio dukra Daina Lozoraitis;
Margerita de Merodė (Marguerite de Merode), Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ kuratorė.
Puiku. Juolab, kad knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 21 p. yra įdėtas dėkingas Italijai paveikslas “Aukuras su Vestos mergelėmis Romoje”, o tos pačios knygos 66 p. yra įdėta nuotrauka iš Italijos su Vyčio bareljefu viršum paradinių durų Ankonos mieste Italijoje.