Dirbtiniu protu (DI) paremti sprendimai ugdymo procese švietimo bendruomenę skaldo į kelias stovyklas:
vieni įžvelgia šios technologijos neigiamą poveikį ir keliamą grėsmę, kiti DI įrankius sėkmingai pritaiko pamokų metu ir taip net sumažina mokytojų darbo krūvį.
Užsienio valstybėse DI yra vis plačiau įtraukiamas į ugdymo procesą, o ateityje kai kurios šalys žada jį įdiegti net ir į egzaminų sistemą.
Vokietijos moksleiviams – specialios DI pamokos
Vokietijos mokyklose DI įrankiai sėkmingai taikomi daugelyje sričių.
Pavyzdys
Pamokų metu DI padeda mokytojams analizuoti mokinių mokymosi ypatumus, nustatyti pagrindinius moksleivio taikomus mokymosi modelius ir įpročius. O tuomet pateikti patarimus tiek moksleiviams, tiek jų mokytojams.
Šalies mokytojai DI pasitelkia ir vertinant moksleivių atliktas užduotis – ši technologija padeda per trumpą laiką įvertinti didelį užduočių kiekį, todėl mokytojams nebereikia testų vertinti rankiniu būdu.
Automatinis vertinimas taip pat sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia mokinių pasiekimus vertinti tinkamiau bei nuosekliau.
Šiuo metu Vokietijos vidurinėse mokyklose 15-18 metų moksleiviams yra dėstoma ir DI pritaikymo programa „KI macht Schule“.
2019 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva siekiama supažindinti Vokietijos moksleivius su dirbtinio proto (DI) pagrindais ir jo etiniais, socialiniais bei techniniais bruožais.
Programa, kurią rengia daugiau kaip 60 jaunųjų mokslininkų, studentų ir žinovų grupė, siūlo interaktyvius praktinius mokymus.
Jie derinami su mokykliniais dalykais ir padeda suprasti, kokią naudą DI gali teikti pamokų metu.
Danija ruošiasi DI pritaikyti ir egzaminų metu
Danijoje daugėja vidurinių mokyklų, kuriose mokiniams yra leidžiama laisvai naudoti „ChatGPT“ platformą.
Šiuo metu dalis mokyklų taip pat aktyviai diskutuoja, kokie švietimo sistemos projektai padėtų nustatyti aiškias visuotines taisykles, kaip naudoti šį pokalbių robotą ugdymo metu.
Pamokų metu Danijoje DI įrankiai naudojami kaip papildoma priemonė, padedanti atlikti įvairias analitines užduotis.
Pavyzdys
Anglų kalbos pamokose mokiniai trumpą istoriją išanalizuoja patys, o po to naudojasi DI paremtu pokalbių robotu – taip siekiama mokinius supažinti ne tik su šios technologijos galimybėmis, bet ir ribotumu.
Šalyje jau yra pradėtas įgyvendinti dviejų metų projektas, kuriuo siekiama skatinti naudoti šią technologiją klasėse.
O Danijos švietimo ministerija sumanė procesus, kuriais siekiama leisti naudoti DI įrankius net egzaminų metu.
Švietimo sistemos atstovų manymu, leidimas naudotis DI įrankiais ir jų įdiegimas į bendrąsias ugdymo programas veiks kaip prevencinė priemonė. JI padės sumažinti sukčiavimų naudojant šiuos įrankius atvejų skaičių.
Lietuvoje DI įrankiai vis dar vertinami dvejopai, tačiau yra neišvengiami
Nors Lietuvos ugdymo procese DI įrankiai vis dar vertinami nevienareikšmiškai, šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas* Baltijos šalyse atskleidė, kad tarp Lietuvos paauglių DI ir jo įrankiai – itin paklausūs.
Kone kas antras moksleivis Lietuvoje naudoja DI ir jo įrankius namų darbams atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį protą pasitelkia kiek mažiau, 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų.
Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių.
Suprasdama DI įrankių žinomumo neišvengiamumą, „Samsung“ tvarių sumanymų varžytuvėse „Solve for Tomorrow“ moksleivius subūrė ieškoti sprendimų, kaip šią technologiją geriau pritaikyti mokymosi procese.
Daugiau nei 200 mokinių komandų iš trijų Baltijos šalių iki gruodžio mėnesio kurs originaliausias ir geriausiai pritaikomus sumanymus, kuriomis sieks užtikrinti sklandų DI ir jo įrankių įtraukimą švietime.
Trijų geriausių sumanymų autoriams atiteks 16 tūkst. eurų prizinis fondas.
*Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą 2024 m. rugpjūčio mėnesį internetu atliko „Norstat“.
Tyrimas pristato 14–19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 930 dalyvių.
