Trečiadienis, 21 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Greitu metu sulauksime mokyklų, kurios siūlys mokytis tik nuotoliniu būdu

Nerijus Žeronas, www.alkas.lt
2021-08-04 07:00:56
0
Parengti patarimai, kaip išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui

Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

„Greitu metu sulauksime mokyklų, kurios siūlys mokytis tik nuotoliniu būdu.

Bet, net ir mokantis per nuotolį, mokyklos svarbiausias uždavinys ir tikslas bus mokytojų ir mokinių bendravimas bei bendradarbiavimas, tik jis vyks ne sėdint mokyklos suole, klasėje, o virtualioje klasės aplinkoje“, – kalbėdamas apie artimiausius pokyčius, kurie palies šalies mokyklas, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantas, fizikos mokytojas Irmantas Adomaitis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantas, fizikos mokytojas Irmantas Adomaitis | Asmeninė nuotr.

Kalbėdamas apie mokyklos raidą, jis pastebi, kad per pastaruosius 100 metų mokykla mažai kuo keitėsi. Žinoma, neįskaitant pastarųjų – pandeminių metų.

Pasaulį supurtęs COVID-19 virusas galimai ir bus tas lūžis, po šimtmečio pakeisiantis mokyklą neatpažįstamai.

Pasak jo, gyvendami pandemijos akivaizdoje, turime toliau treniruotis bei gerinti nuotolinio mokymosi įrankius, tuomet kas beužkluptų – gripo epidemija, dar vienas naujas virusas, labai dideli karščiai ar šalčiai – būsime ramūs, kad vaikams mokantis iš namų užtikrinsime nenutrūkstamą ir kokybišką mokymo(si) procesą.

„Gal šiandien tai ir nuskambės kaip iš fantastikos srities, bet aš tikiu, kad po kelių dešimtmečių mūsų kasdieninis mokymasis vyks naudojant hologramas.

Tai bus kažkas panašaus, ką dabar regime užsidėję virtualios tikrovės akinius. Pavyzdžiui, mokydamiesi temą apie kalnus, virtualioje tikrovėje mokytojas ir mokinys susitiks virtualiame pasaulyje – kalnuose, nors tuo metu abu sėdės savo kambariuose.

Galbūt po kokių 50 metų atsiras technologijos, kurios leis mums palietus ekraną jausti bei užuosti.

Anksčiau tik filmuose matėme ar knygose skaitėme, kad gali egzistuoti dėžutė, per kurią galėtume matyti žmogaus veidą ir su juo tiesiogiai kalbėtis. Štai dabar turime virtualius skambučius kompiuteriuose bei telefonuose, ir tai yra mums įprasta kasdienybė.

Kaip ir skraidantys automobiliai ar kelionės į kosmosą. Technologijos ir pandemijos atnešti iššūkiai neabejotinai pakeis ir švietimo sistemą – mokyklas, ugdymo programas ir nuotolinio mokymosi įrankius.

Svajonės virsta tikrove, nes kažkas svajoja, o kažkas kuria“, – sako I. Adomaitis.

Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.
Tik du klausimai: ar myli vaikus ir tėvynę?

Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykloje ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje šiuo metu fizikos mokytoju dirbantis Irmantas studijuoja doktorantūrą VDU Švietimo akademijoje – vykdo mokslinę veiklą bei atlieka įvairius tyrimus apie virtualią mokymosi aplinką, bendravimą ir bendradarbiavimą, problemomis grindžiamą mokymą(si).

Svarstymai nerti į mokslinę veiklą ir siekti mokslininko karjeros neatėjo staiga – įvairius „už“ ir „prieš“ Irmantas svarstė kone penkerius metus po to, kai pabaigė magistrantūros mokytojavimo studijas.

O štai kad taps mokytoju, jis svajojo jau nuo tų laikų, kai dar mokėsi mokykloje. Jo profesinio įkvėpimo šaltiniu tapo klasės auklėtoja, kuri ir suteikė paskatą domėtis mokytojavimu bei užsibrėžti tikslą siekti šios karjeros aukštumų.

Mokydamasis nedidelėje Radviliškio mokykloje, kur mokytojų ir mokinių bendravimas visada buvo šiltas, betarpiškas ir globėjiškas, Irmantas kasmet labiausiai džiaugdavosi Mokytojo diena, kurios metu mokiniai turėdavo galimybę perimti mokytojo vaidmenį ir savo klasės draugams pravesti pamokas.

Ir tai reiškia, kad tekdavo ne tik pastovėti prieš klasę prie lentos ir išdėstyti vadovėlio medžiagą, bet ir padirbėti uoliau – ugdymo medžiagą pateikti pagal to meto pasaulio ar šalies naujienas, sugalvoti įvairių žaidimų ar kūrybiškų užduočių.

Iš tiesų Irmantas labiausiai norėjo tapti matematikos mokytoju. Todėl apsidžiaugė pamatęs, kad Šiaulių universitete galima rinktis dvigubą specialybę – matematikos ir informatikos arba matematikos ir fizikos.

Pasirinkęs pastarąją ir gavęs fizikos mokytojo bakalauro diplomą, išvyko į Vilnių studijuoti magistrantūros ir tuo pačiu įsidarbino vienoje iš Vilniaus rajono mokyklų.

„Atėjus į darbo pokalbį mokyklos direktorius uždavė tik du klausimus: ar myli vaikus ir ar myli tėvynę? Tai buvo taip stipru, kad tie klausimai man iki šiol skamba galvoje.

Šiandien jau randu į juos atsakymus ir, jei būčiau mokyklos vadovas, pats rinkdamasis mokytojus juos užduočiau.

Jei ugdymas bus paremtas tik tuo, kad aš, kaip mokytojas, daviau užduotį, o mokinys išmoko, atsiskaitė, gavo įvertinimą ir tuo mūsų santykis baigtas, mūsų, kaip mokyklos bendruomenės, nebus.

Mokykloje esminis dalykas yra meilė vaikui – noras jį suprasti, užmegzti draugystę, bendradarbiauti, būti jam atrama.

Mano tikslas yra išmokyti ne fizikos, nors tai irgi labai svarbu, o savęs vertinimo, empatijos, refleksijos, laiko planavimo, problemos sprendimo, viso to, ko vaikui prireiks gyvenime ir pabaigus mokyklą.

Mokomasis dalykas yra tik įrankis moksleivio vertybėms ir nuostatoms ugdyti“, – įsitikinęs I. Adomaitis.

Mokykla | pixabay.com nuotr.
Bendradarbiauti, o ne valdyti ir pirštu rodyti

„Šiandien švietimas yra įstrigęs fizikiniame vakuume“, – neabejoja pašnekovas. Anot jo, reta mokykla moko mokinius to, ką ir turi duoti mokykla, t. y. skatinti kūrybiškumą, ugdyti kritinį mąstymą, mokyti spręsti problemas.

Testai ir egzaminai vis dar yra nukreipti į žinių patikrinimą, todėl dauguma mokytojų telkiasi tik į jų išlaikymą, tai yra akademines žinias.

„Švietimas yra labai intertiškas ir konservatyvus, jį sunku išjudinti iš vietos. Net jei bus naujos ugdymo programos, mokytojai vis viena dirbs tais pačiais būdais. Jei viskas ir toliau bus sutelkta tik į egzamino pažymį, pagrindinis tikslas bus tas, kad mokiniai jį išlaikytų ir gautų kuo geresnį įvertinimą.

Kas išspręstų problemą? Tai, kad mokiniai, vos pradėję lankyti mokyklą iki pat jos baigimo, kauptų savo portfolio – projektinius darbus, kūrybines užduotis su mokytojų vertinimais bei kokybiniais aprašais, iš kurių matytųsi, kokius gebėjimus vaikas įgijo, kur jo stiprybės ir talentas, kokios jo vertybės ir kritinis mąstymas, – neabejoja I. Adomaitis.

– Ne 2-3 valandos, per kurias laikomas baigiamasis egzaminas, turi apspręsti vaiko likimą. Mokymasis yra procesas, o ne rezultatas, nes mokytis reiks visą gyvenimą.

Matydami tą portfolio, o ne vien baigiamojo egzamino pažymį, universitetai taip pat galėtų tikslingiau vaikui padėti pasirinkti tai, kas jam yra tinkamiausia. Mokiniams reikia ne valdymo, o mūsų palydėjimo, pagalbos ir bendradarbiavimo. Pažymys – tai valdymas.

Bet ateina laikas, kai mokiniams pažymys nieko nebereikš. Jau dabar yra mokinių, kurių pažymys nemotyvuoja. Yra ir tokių, kurie net gave 9 ar 10, ateina su klausimais, diskusija ir noru sužinoti daugiau – nes jiems rūpi suprasti, o ne dienyne turėti atitinkamą pažymį“.

Vienas svarbiausių dalykų, pasak I. Adomaičio, norint mokytojui užmegzti bendradarbiavimu ir pasitikėjimu grįstą santykį su mokiniais, yra nebijojimas klysti ar pasakyti, kad kažko nežinai. Jei vaikas suras kitokias, mokytojui dar nežinomas žinias, svarbu pasakyti: šito dar nežinau, ačiū, pasidomėsiu.

Tai, anot pašnekovo, yra esminis santykio su mokiniu branduolys. Vaikas turi jausti ir matyti, kad mokytojas nėra visažinis, stovintis prieš klasę ir dėstantis savo vienintelę tiesą. Šianiden kaip niekad svarbu bendradarbiauti, o ne valdyti ir pirštu rodyti.

„Kaip pandemijos metu atrodė nuotolinis ugdymas mūsų mokyklose? Mokytojas kaip prievaizdas stebėjo ekrane vaikus lyg sėdinčius celėse. Mokiniams būtinai reikėjo įsijungti kameras, kad mokytojas galėtų juos matyti, ką jie veikia savo kambarėliuose.

Nenuostabu, kad vaikai ilgainiui pradėjo to vengti – gedo kameros, mikrofonai, kompiuteriai išsikraudinėjo. Nuotolinis mokymas visų pirma turi būti įdomus – paremtas žaidimu, interaktyvumu, įtraukiančiomis užduotimis. Neužtenka tik į dienyną parašyti, kokį vadovėlį reikia atsiversti ir kurią užduotį sąsiuvinyje atlikti.

Įvairūs žaidimai, tarkime, tokie kaip lobio paieškos ar žaidimai, įtraukiant socialinius tinklus, mokymąsi gali paversti smagiu procesu, o rezultatas pranoks lūkesčius. Labai tikiuosi, kad uoliai dirbdami šią sistemą pakeisime, kad ir mažas žingsnis po žingsnelio. Svarbiausia judėti reikiama kryptimi“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
  2. 5-12 klasių mokiniai mokysis tik nuotoliniu būdu, ilginamos pradinukų atostogos
  3. Mokiniai vieną savaitę atostogaus, kitą – mokysis nuotoliniu būdu
  4. Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas
  5. Savivaldybių atstovai ir mokyklų vadovai dalijosi patirtimi, kaip valdyti Covid-19 švietimo įstaigose
  6. Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
  7. Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
  8. Nuo riterių kovų iki universitetų vadovų susitikimų – „Portalas“ atvėrė naujas bendravimo galimybes (video)
  9. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  10. Smegenų veiklą analizuojantys prietaisai – ateities pagalba mokykloms
  11. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  12. Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiška betvarkė
  13. Visuotinio nuotolinio mokymo kol kas įvesti neketinama, atostogų laikas nesikeis
  14. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  15. Ministrė ragina bent trumpam sugrįžti į mokyklas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dirbtinio intelekto gamykla
Lietuvoje

Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai

2025 05 21
Pasienis
Lietuvoje

Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą

2025 05 21
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Galutiniai sprendimai dėl poligonų – tik išklausius vietos gyventojus

2025 05 21
Pinigai
Lietuvoje

„Sodra“ ragina laiku kreiptis dėl skolų – vėliau jos bus išieškomos

2025 05 21
Daugiabučiai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė NT mokesčio pakeitimams

2025 05 21
Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.
Lietuvoje

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Vištiena
Lietuvoje

Neaiškumų dėl maitinimo paslaugų licencijavimo nebeliko

2025 05 21
K. Budrys ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje
Naujienos

K. Budrys: Turime ryžtingai stiprinti Ukrainos pozicijas

2025 05 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Rimvydas apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Rimvydas apie D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?
  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai
  • Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Galutiniai sprendimai dėl poligonų – tik išklausius vietos gyventojus
  • „Sodra“ ragina laiku kreiptis dėl skolų – vėliau jos bus išieškomos

Kiti Straipsniai

Dirbtinio intelekto gamykla

Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai

2025 05 21
Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Tamsioji medunešė bitė

Saugokime bites – tiek namines, tiek laukines

2025 05 21
Išmanieji įrenginiai

Nauji reikalavimai išmaniesiems telefonams, belaidžiams telefonams ir planšetiniams kompiuteriams be klaviatūros

2025 05 21
Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai | Rengėjų nuotr.

Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai

2025 05 21
LJA išlydėjimas į „EXPO 2025“ | T. Juknevičiaus nuotr.

Pažangiausi Lietuvos moksleiviai išvyko į pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Aptikta virš 3,5 tonų gamintojo UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus | vmvt.lrv.lt nuotr.

Aptikta virš 3,5 tonų gamintojo UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus

2025 05 20
Mėnuo „EXPO 2025 Osaka“: į Lietuvos ir Latvijos paviljoną plūsta ramybės ir gamtos ištroškę lankytojai | voruta.lt nuotr.

Mėnuo „EXPO 2025 Osaka“: į Lietuvos ir Latvijos paviljoną plūsta ramybės ir gamtos ištroškę lankytojai

2025 05 20
VDU mokslininkė dr. V. Vančugovienė pelnė aukščiausią „Marsh“ apdovanojimą už švietimo pamokas botanikos soduose | Asmeninė nuotr.

VDU mokslininkė pelnė aukščiausią „Marsh“ apdovanojimą už švietimo pamokas botanikos soduose

2025 05 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Rimvydas apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Rimvydas apie D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?
  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • +++ apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kernavėje vyksiantys kompleksiniai tyrimai papasakos apie pirmuosius valstybės šimtmečius

Kernavėje vyksiantys kompleksiniai tyrimai papasakos apie pirmuosius valstybės šimtmečius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai