Skaičiuojama, jog vėjo ir saulės jėgainių parkuose pagaminama daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingos elektros energijos, ir ateityje šis skaičius augs. Dar viena Lietuvos ambicija – tapti regioniniu jūrinės vėjo energijos centru Baltijos jūroje ir šalimi, kuri gamina ir eksportuoja žaliąjį vandenilį.
Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su partneriais Vokietijoje, jau ne vienerius metus atlieka tyrimus ir vysto žaliojo vandenilio gamybos technologiją. Jų tikslas – padidinti jos efektyvumą, sumažinti kainą ir paskatinti verslą aktyviau atsigręžti į šią perspektyvią, aplinkai nekenksmingą technologiją.
Sprendimas – ateities energetikai
Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininko dr. Andriaus Tamošiūno, energetikos srities mokslininkų bendruomenė pastaruoju metu bene daugiausia diskutuoja apie žaliąjį vandenilį, kuris išgaunamas aplinkai nekenksmingu vandens elektrolizės būdu, pasitelkus vėjo ar saulės energiją. Neabejojama, jog ateityje žaliasis vandenilis galėtų tapti alternatyva iškastiniam kurui chemijos, naftos perdirbimo, stiklo ar cemento pramonėje.
„Lietuva tampa vis reikšmingesniu žaidėju Europos energetikos inovacijų srityje, aktyviai investuodama į atsinaujinančios energijos technologijas ir sprendimus. Mūsų siekis – ir toliau aktyviai remti mokslinius tyrimus, naujų technologijų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kūrimą ir diegimą pramonėje“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Lapkričio 4-ąją Berlyne startuojančioje mokslo renginių savaitėje inovacijų kūrėjai, mokslo ir pramonės atstovai dalysis pasiekimais energetikos technologijų srityje, keisis ekspertinėmis žiniomis bei megs naujas partnerystes, ieškodami novatoriškų būdų, kaip kartu spręsti Europai aktualius iššūkius energetikos srityje.
Pasak dr. G. Valinčiaus, Berlyne vyksiantis renginys, kurioje dalyvaus Lietuvos mokslininkų ir verslo atstovų delegacija, puiki galimybė Lietuvos ir Vokietijos tyrėjams, inovacijų kūrėjams ir verslo atstovams aptarti bendradarbiavimo galimybes, visų pirma, buriant naujus konsorciumus pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus, ir drauge formuojant Europos energetikos ateitį.
Prireiks laiko įvertinti naudą
Šiuo metu 98 proc. pasaulio pramonėje naudojamo vandenilio išgaunama dviem būdais – naudojant gamtines dujas arba anglį. Tik maždaug 2 proc. vandenilio pasaulyje išgaunama neteršiant aplinkos, pasitelkus vandens elektrolizės metodą.
„Elektrolizės būdu išgautas vandenilis kol kas – gerokai brangesnis nei pilkasis, gaminamas iš metano dujų riformigo būdu, mat procese naudojami įvairūs metalai, tarp kurių – ir brangieji, tokie kaip platina ir iridis. Mokslininkai nuolat ieško galimybių žaliąjį vandenilį aktyviau naudoti pramonėje, transporto sektoriuje, tokiu būdu ne tik sumažinant iškastinio kuro naudojimą, bet ir CO2 išmetimus.
Kol kas bene daugiausia iššūkių kelia atsinaujinančios energijos nepastovumas bei jos saugojimo galimybės, būdai vasarą pagamintą ir sukauptą energiją perkelti į žiemą bei, žinoma, kaina“, – paaiškino dr. A. Tamošiūnas.
Skaičiuojama, jog Europoje, norint pasiekti Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje iškeltus tikslus, per metus reikėtų įdiegti bent 120 GW galios elektrolizerių, tuomet iki 2030 metų būtų įmanoma pagaminti 10 mln. tonų vandenilio.
„Prognozuojame, jog po 10–15 metų naudojamo žaliojo vandenilio kiekis gerokai išaugs. Žinoma, kiekviena šalis renkasi skirtingas technologijas, Lietuva ir Vokietija pasirinko elektrolizės metodą – diegti elektrolizerius, o žaliojo vandenilio gamybai panaudoti atsinaujinančią saulės ir vėjo energiją.
Neabejoju, jog verslai, norėdami išlikti konkurencingi rinkoje, aktyviau naudos žaliąjį vandenilį, o mes, mokslininkai, savo žiniomis ir moksliniais tyrimais prisidedame, kad ši technologija kuo greičiau taptų prieinama skirtingose srityse“, – komentavo dr. A. Tamošiūnas.
Pristatys projektą, aktualų stiklo pramonei
LEI ir Kauno technologijos universitetas dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, ypač programos „Europos horizontas“ kontekste.
Dr. A. Tamošiūnas Berlyne vyksiančioje mokslo renginių savaitėje, partnerių paieškos renginyje „Germany-Lithuania Energy Synergy Day“, kurį organizuoja LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos partneriais, pristatys sėkmės istoriją – bendradarbiaujant su Miuncheno technikos universitetu ir kitais partneriais 2023 metais pradėtą įgyvendinti projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT), kuriuo siekiama sukurti novatorišką degiklį, galintį veikti naudojant keturias skirtingas kuro rūšis: biomasę, žaliąją elektrą, vandenilį ir gamtines dujas.
LEI mokslininkų pranašumas šiame projekte – daugiau nei 50 metų kuriamos ir diegiamos plazminės technologijos. Lietuvos mokslininkai sukaupta patirtimi dalijasi su kolegomis iš Vokietijos. Šis projektas – ypač aktualus didžiausiam stiklo gamintojui Baltijos šalyse – „Panevėžio stiklui“, taip pat partneriui Vokietijoje – stiklo gamintojui SCHOTT AG.
Renginyje bus pristatytas ir Berlyno Helmholco centro projektas „Tandeminių perovskito-silicio modulių gamybos pramoniniu mastu bandomoji linija“ (PEPPERONI), kuriame dalyvauja ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai.
