Ketvirtadienis, 1 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kad sportas nesukeltų grėsmės sveikatai

www.alkas.lt
2024-11-03 09:00:00
29
PERŽIŪROS
0
Darbdavių nuomone, sportuojantys darbuotojai – efektyvesni

hihealth.com nuotr.

Ne paslaptis, kad sportas teikia daug naudos širdies ir kraujagyslių sistemai – sportuojant mažėja arterinis kraujospūdis, cholesterolis, krenta svoris, gerinama inkstų funkcija bei geriau reguliuojama gliukozės koncentracija kraujyje. Be to, yra žinoma, jog sportas mažina ir sergamumą kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, onkologiniais susirgimais ar demencija.

Visgi, Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Kristijonas Česas atkreipia dėmesį, kad norint pasiekti šias naudas, į fizinį aktyvumą svarbu žiūrėti atsakingai, nes netinkamai pasirinktas fizinio krūvio intensyvumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

„Moksliniai tyrimai rodo, jog asmenims, kurie gyvena sėslų gyvenimo būdą ir beveik neturi fizinio pasiruošimo, neįprastas, didelio intensyvumo krūvis gali sukelti ūmines širdies problemas, pavyzdžiui, gyvybei pavojingas aritmijas ar miokardo infarktą“, – pasakoja K. Česas.

Jis taip pat priduria, kad klaidinga manyti, jog sportuojantis žmogus automatiškai yra apsaugotas nuo visų širdies ir kraujagyslių ligų. Deja, tiek profesionalių, tiek mėgėjų sportininkų staigios mirtys varžybų metu rodo, jog net ir fiziškai aktyviems žmonėms, kurie turi nenustatytų ligų ar rizikos veiksnių, sportas gali būti pavojingas.

Kaip sportuoti teisingai?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Europos ir Amerikos kardiologų draugijomis per savaitę pataria užsiimti bent 150–300 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, sparčiu vaikščiojimu, važiavimu dviračiu, sodininkyste, pramoginiais šokiais ar vandens aerobika. Kitas variantas – bent 75–150 min. per savaitę skirti didelio intensyvumo fizinei veiklai – plaukimui, tenisui, bėgimui, krepšiniui ar futbolui.

„Kiekviena papildoma minutė vidutinio ar didelio intensyvumo treniruočių kūnui teikia dar daugiau naudos, tačiau galima pradėti ir nuo nedidelio krūvio bei trukmės ją pamažu didinant, nes bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio. Taip pat reikėtų nepamiršti prieš sportuojant apšilti, o po sporto skirti laiko atsigauti bei treniruojantis atsižvelgti į oro temperatūrą“, – sako gydytojas kardiologas.

Sportuojant taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pulsą. Tiesa, jis yra labai individualus, priklauso nuo žmogaus anatominių ypatybių, širdies dydžio, lyties, vartojamų vaistų, išgeriamo skysčių kiekio bei fizinio pasirengimo.

„Paprasta formulė, kaip apskaičiuoti savo maksimalų širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) yra 220 – amžius. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis svyruoja tarp 50–70 proc. nuo apskaičiuoto maksimalaus ŠSD,  o didelio intensyvumo krūvis siekia 70–85 proc. Neturint prietaiso, galinčio matuoti ŠSD, krūvio intensyvumą galima vertinti kalbėjimo testu – fizinis krūvis, kurio metu galima palaikyti pokalbį, vertinamas kaip vidutinio intensyvumo, o kai pavyksta kalbėti tik pavieniais žodžiais – didelio intensyvumo“, – pažymi K. Česas.

Taip pat, prieš pradedant sportuoti, svarbu įsivertinti turimas ūmines bei lėtines ligas ir traumas. Stebėti, ar didesnio krūvio metu nepasireiškia neįprastas dusulys, skausmas krūtinėje, neritmiška ar neįprastai dažna širdies veikla, galvos svaigimas, sąmonės praradimas arba sumažėja fizinio krūvio tolerancija (trūksta jėgų, iškeliama mažiau svorių, sulėtėja tempas). Esant vienam ar keliems iš išvardintų požymių, gydytojas kardiologas, šeimos ar sporto medicinos gydytojas  galėtų įvertinti ir diagnozuoti galimus pakitimus ar ligas.

Kas labiausiai didina riziką?

Pagrindines ligas, keliančias grėsmę sportuojant, galima suskirstyti pagal amžiaus kategorijas – jaunesnių ir vyresnių nei 35 m. pacientų:

  • iki 35 m. asmenys dažniausiai susiduria su įgimtomis aritmijomis, širdies laidžiosios sistemos pakitimais, kardiomiopatijomis (širdies raumens patologijomis), miokarditu (širdies raumens uždegimu) bei širdį maitinančių kraujagyslių anomalijomis.

  • Tarp vyresnių žmonių dominuojanti pavojinga būklė yra koronarinė širdies liga – širdį maitinančių kraujagyslių užsikimšimas.

„Deja, daugumos šių ligų pirmasis pasireiškimas būna staigus širdies veiklos sutrikimas arba net mirtis, tačiau dažnai jas galima įtarti arba nustatyti atlikus kardiologinį ištyrimą. Be to, didesnę grėsmę sportuojant kelia tam tikri rizikos veiksniai: padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, rūkymas, viršsvoris, cukrinis diabetas, buvęs sąmonės praradimas bei šeimoje pasitaikiusios staigios širdinės mirtys ar širdies ir kraujagyslių ligos“, – pažymi gydytojas kardiologas.

Net nustačius ligas, galima parinkti tinkamą fizinę veiklą

Įvertinus sportuojančio žmogaus rizikos faktorius, požymius ir ligas, galima pasiūlyti, koks fizinis krūvis yra tinkamiausias ir kokio reikėtų vengti. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems yra nustatyta aritmogeninė kardiomiopatija – širdies raumens liga, pasireiškianti gyvybei pavojingomis aritmijomis, bet kokia didesnė nei mažo intensyvumo sporto šaka gali lemti ligos progresavimą. Be to, asmenims, kuriems nustatytas aortos prasiplėtimas, reikėtų vengti labai didelio intensyvumo krūvio ar sunkumų kilnojimo dėl kraujagyslės plyšimo rizikos.

„Visgi, šiais laikais net ir nustačius širdies ar kraujagyslių ligas galima parinkti sporto rūšį bei intensyvumą, kuris nekelia reikšmingos rizikos. Pati paprasčiausia ir lengviausia sporto šaka, tinkanti bet kokia širdies liga sergantiems žmonėms, yra vaikščiojimas bent 30–60 min. kasdien, o bet kuri kita sporto šaka ir jos intensyvumas gali būti parenkamas individualiai tik pilnai įvertinus žmogaus riziką“, – pasakoja K. Česas.

Kas vyksta profilaktinio ištyrimo metu?

Česas pasakoja, kad apsilankius pas gydytoją kardiologą, pirmiausia vyksta ligonio apklausa – išsiaiškinama, kokių nusiskundimų turi žmogus, koks yra jo ramybės pulsas ir kraujospūdis, ar turi nustatytų lėtinių ligų, traumų bei žalingų įpročių. Taip pat ar šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis ir ar giminėje yra buvę staigių mirčių. Svarbu, ir kokius vaistus ar papildus vartoja bei, žinoma, ką sportuoja ir kokiu intensyvumu tai daro.

„Dažniausiai vizito metu atliekama elektrokardiograma, kuri parodo žmogaus širdies elektrinę veiklą ar jos sutrikimus bei aritmijas. Taip pat labai svarbus širdies ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima įvertinti širdies struktūrinius pakitimus, funkciją bei įtarti širdies raumens ir vožtuvų patologiją. Sportuojantiems žmonėms naudingas ir fizinio krūvio testas (bėgtakio arba dviračio testas), kuris atliekamas kartu su dujų analize arba be jos.

Šio tyrimo metu įvertinamas žmogaus fizinis pajėgumas, kaip dėl krūvio pasikeičia kraujospūdis ir pulsas, ar išprovokuojami simptomai, ritmo sutrikimai bei parenkamas tinkamiausias sportavimo pulsas“, – atkreipia dėmesį gydytojas kardiologas.

Norint patikslinti diagnozę, papildomai gali būti atliekamas elektrokardiogramos monitoravimas (Holterio tyrimas), kurio metu vertinamas aritmijų pasireiškimas per vieną ar daugiau parų. Taip pat galima atlikti detalesnius instrumentinius tyrimus, tokius kaip širdies kraujagyslių kompiuterinę tomografiją ar širdies magnetinio rezonanso tyrimą, kurie tiksliau parodo širdies kraujagyslių bei širdies audinio būklę ir pakitimus.

„Apskritai profilaktinis kardiologinis ištyrimas yra naudingas visiems, kurie nori sportuoti ir tai daryti saugiai, ypač jei jie niekada nebuvo tirti kardiologo ar susiduria su minėtais simptomais, ligomis bei rizikos veiksniais. Visa tai įvertinus profilaktinių patikrinimų dažnis parenkamas individualiai – jei žmogus neturi jokių nerimą keliančių požymių ar rizikos veiksnių, kitas ištyrimas galimas prieš didesnio intensyvumo varžybas, atsiradus naujiems skundams arba kas kelerius metus“, – teigia „Kardiolitos klinikų“ gydytojas kardiologas K. Česas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sportas šaltame ore: kada sveikatai kyla pavojus
  2. Kad sportas šaltame ore nepakenktų sveikatai
  3. Ar visada sportas – sveikata?
  4. Gydytojas: kad sportas neštų naudą
  5. Staigios orų permainos daro įtaką sveikatai
  6. Tradicinis kiniškas masažas: poveikis ir nauda sveikatai
  7. Olimpinės rinktinės gydytojas: sportas turi ne imti, o padėti
  8. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  9. Paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės
  10. Šiluma – ne tik jaukumui, bet ir sveikatai
  11. Vandens poveikis žmogaus sveikatai
  12. Valgymo sutrikimai – pavojus ne tik sveikatai
  13. I. Bakėjus: 20 proc. rezultato duoda sportas, 80 proc. – mityba
  14. Nebylioji grėsmė moters sveikatai: ŽPV infekcija
  15. Vasariški orai, sportas ir mityba

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Miškas
Lietuvoje

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?
Lietuvoje

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01
Taupyklė
Lietuvoje

3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus

2025 12 31
Būstas
Lietuvoje

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Mikabalis apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • +++ apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • Mikabalis apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos
  • Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių
  • Kokių kelionių kainų tikėtis 2026 m.?
  • Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Kiti Straipsniai

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

2026 01 01
Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01
Būstas

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

2025 12 31
Šventinis sveikinimas

Pristatomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos 30-mečiui skirtas leidinys „Kai kalba įvykiai“

2025 12 31
Nacionalinė žemės tarnyba

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai. Galima peržiūrėti jau dabar

2025 12 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Mikabalis apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • +++ apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • Mikabalis apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vandentvarkos įmonė | am.lrv.lt nuotr.

Siūloma stiprinti vandens tiekėjų infrastruktūros apsaugą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai