Kauną sudrebino naujiena, miesto administracija nusprendė „įveiklinti“ Kauno pilies prieigas. „Išskirtinėje Kauno senamiesčio vietoje prie pilies ir Neries pakrantės numatomas inovatyvus reprezentacinis administracinis savivaldybės įstaigos pastatas“ <…> „Pagrindinė pastato paskirtis skirta viešojo administravimo veiklos vykdymui, komercinės patalpos (pvz. maitinimo ir prekybos) būtų skirtos aptarnauti tiek pagrindinei pastato paskirčiai, tiek kitiems subjektams. Komercinės patalpos planuojamos 1-ame aukšte. Rūsyje planuojama automobilių saugykla – požeminis garažas, skirtas pastato poreikiams“.
Vietoje dabartinės mašinų stovėjimo aikštelės numatoma padaryti žaliąją zoną, po kuria būtų požeminis parkingas.
Sarkastiškai skamba šios dienos savivaldybės soc. tinkluose užduotas klausimas, ar kauniečiai pritartų tokiai idėjai. Atsakymas ar diskusijos šia tema savivaldybės nedomina, jau yra paskelbtas architektūrinės idėjos ir projektavimo paslaugų pirkimo konkursas.
Planuojamas pastatas įvardintas „inovatyviu“. Vadinasi, tai bus modernus statinys, pastatytas pačioje seniausioje Kauno vietoje. Ar išties moderniam pastatui vieta istorinėje miesto širdyje? Modernumas pastaruoju metu suprantamas kaip dar vienas, niekuo neišsiskiriantis stiklainis. Ar tokio reikia šioje vietoje?Tikrai ne.
Visi didmiesčiai stengiasi sumažinti transporto srautus per miesto seniausias dalis. Prieš porą mėnesių Kauno senamiestis buvo paskelbtas sumažintos taršos zona, o pravažiavimas -apmokestintas. Naujas administracinis+komercinės paskirties pastatatas generuos papildomus nemažus ne tik savivaldybės darbuotojų, bet ir miestiečių srautus. Logika? Jokios logikos.
O jeigu pastato poreikiai bus didesni, nei garažas po juo, lankytojai statys mašinas planuojamoje viešoje požeminėje aikštelėje. Tokiu būdu prie pilies atvykusiems miestiečiams vietų parkingui sumažės.
Šalimais stovi nenaudojamas Lituanica batų fabrikas. Jo vietoje atsiradęs naujas pastatas sulauktų mažesnio kauniečių pasipiktinimo, o galbūt net ir dėkingumo už eliminuotą akies seniai nebedžiuginantį monstrą. Bet savivaldybės planuose to nėra. Kodėl?
Per toli nuo pilies, ir meras negalės „reprezentaciniais“ tikslais jos „demonstruoti“ pro pastato langus?
Tiesa, greta pilies randasi ir avarinės būklės žydų ligoninė. Pro jos langus pilies bokštas beveik pasiekiamas ranka. Tačiau ir ši lokacija merui nėra tinkama. Geriau tankinti senamiestį užimant naują plotą statyboms.
Žaliai pažymėtoje zonoje numatomas žaliasis plotas+požeminis garažas, geltonai – naujas savivaldybės administracinis pastatas.
TSKPistinis Matijošaitis niekada nesitarė su kauniečiais, kaip turi atrodyti Kaunas. Nei kirsdamas medžius ir gausindamas asfaltu dengtą plotą Draugystės parke, nei siaurindamas miesto centre esančios Kęstučio gatvės (ir kitų) važiuojamąją dalį, nei labai didelę dalį šaligatvių atimdamas iš pėsčiųjų ir atiduodamas važiuotiems.
Nepritariu naujų pastatų statybai Kauno centre, net nesusitvarkius su senais “vaiduokliais”. Miestas gražėja ne tada kai pastatai naują namą (naujieji man dažniausiai atrodo baisūs), bet tada kai tvarkai tai kas nesutvarkyta: tai žydų ligoninė, betoninis monstras Kęstučio g. pavadinimu “neprisikiškiakopūsteliaujantiesiems”, mūrinė lūšnelė (su labai gražiu užrašu LAISVĖ) dilgėm apaugusiam plote Miško gatvėje arti Centro poliklinikos; du žiurkių pilni pastatai vaiduokliai kurių langai žiūri į Gertrūdos gatvėje esantį fontaną; Vytauto/Čiurlionio kampinis namas priešais Geležinkelio stotį… ir t.t.
Beje – visai neaišku kelių aukštų pastatą ketina meras statyti prie Kauno pilies. Tai labai svarbu. Ar tai bus stiklinis 7 aukštų monstras?
Tai, kad menka ta Kauno pilis, tai gal geriau ją ir užgošti, kad Kaunui didybės nemenkintų.
Čia tik tau atrodo, kad menka. Jei ir Kaunui taip atrodytų – būtų neremontavę ir leidę nugriūti.
O gal ji remontuota, pasinaudojant tik kaip lėšų įsisavinimo galimybe.
O kaip dėl lėšų vis griūvančiam Gedimino kalnui įsisavinimo?
Šiaip, tai pilių objektai nelyginti – Vilniaus senamiestis yra Junesko paveldas, taigi saugotinas.
Ne apie UNESCO kalba, o apie Lietuvos biudžeto lėšų įsisavinimą. Skaičiau, kad Gedimino kalno sutvirtinimui skiriami milijonai iš Lietuvos biudžeto , kalnas sutvirtinamas, bet vis tiek slenka? Amžinas Gedimino kalno sutvirtinimo verslas?
Gedimino kalno irimas gali būti klimato pasikeitimo (sausrėjimo) objektyvi pasekmė, tad jo nuolatinei priežiūrai skiriamas lėšas laikyti galimu jų įsisavinimo būdu vargiai išeina. Juk Gedimino kalną Vilniuje išsaugoti būtina, o gal manote – tegul kalnas su pilimi Vilniuje griūva…
Mano nuomone, galimai menkindamas Kauno istoriją, menkini Lietuvos valstybės istoriją.
Jeigu tuo ir menkinčiau Lietuvos istoriją, tai ji, matyt, ne daug sumenktų…
Matyt, tamstos Lietuvos istorijos žinios yra galimai menkos. Mokykitės, švieskitės, skaitykite istorinius šaltinius.
Ko gero esate lenkiškos Lietuvos istorijos žinių prisikrovę…
“Mikabalis 4 val ago
Jeigu tuo ir menkinčiau Lietuvos istoriją, tai ji, matyt, ne daug sumenktų…”
–
Va čia žmogus objektyviai įvertino savo įtaką Kauno istorijai.. :)))