Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais.
Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad psichinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.
Nors sportas ir kita veikla gali padėti sumažinti psichinę įtampą, niekas neprilygsta palengvėjimui ir palaikymui, kurį suteikia nuoširdus pokalbis.
„Volfas Engelman“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko apklausą, siekdama geriau suprasti lietuvių santykius su draugais. 2024 m. vasarį rinkti duomenys atskleidė, kad tik kas ketvirtam (24,5 proc.) 56 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui yra lengva dalintis išgyvenimais ir atvirai kalbėtis su draugais, o 18–25 metų jaunuoliams tai daryti yra lengviau (37,4 proc.).
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius svarsto, kad turbūt visi jau girdėjome apie tarptautinį tyrimą, kuris parodė, jog Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje.
Deja, to negalime pasakyti apie vyresnio amžiaus lietuvius. Sumanymo „Gero žodžio galia“ apklausa parodė ir vieną svarbių šio reiškinio priežasčių: kuo vyresni žmonės, tuo su draugais bei artimaisiais jiems sudėtingiau dalintis asmeniniais rūpesčiais ir kitomis privačiomis temomis.
„Nereikia būti psichikos sveikatos žinovu, kad žinotume apie šį fenomeną. Lietuvių liaudies išmintis sako: „Jeigu pasidalinsi su draugu nešuliu, tau palengvės, bet draugui pasunkės; jeigu pasidalinsi rūpesčiu, tau palengvės, o draugui nepasunkės.“
Dažnai to atgarsius girdime ir mene, literatūroje – „pasipasakojau ir kaip akmuo nuo širdies nusirito“, – liaudiškus posakius prisimena psichiatras.
Ir čia pat priduria, kad visuose posakiuose yra tiesos, tačiau tam yra ir mokslinis paaiškinimas.
„Mūsų jausmai, tiek teigiami, o ypač neigiami, kaupiasi mumyse. Ir juos būtina išlieti, kitaip jie pradeda „graužti“ mus iš vidaus ir dažnai visai netikėtai prasiveržia panikos atakomis, nemiga, nerimu, o ilgai užsitęsus galima sulaukti ir rimtos depresijos.
Bene dažniau nei psichikos problemomis šie neišreikšti jausmai pasireiškia vadinamaisiais psichosomatiniais sutrikimais – fizinio negalavimo požymiais: tachikardija, širdies permušimais, skausmu širdies plote, blogu virškinimu, skausmu „po duobute“, migreninio tipo galvos skausmais.
Ilgai kaupiami jausmai gali mums „padovanoti“ ir rimtų lėtinių psichosomatinių ligų: arterinę hipertenziją, skrandžio opaligę, bronchinę astmą ir kita“, – perspėja M. Marcinkevičius.
Psichikos sveikatos centro vadovas pataria, kad „sudeginti“ susikaupusius jausmus padeda sportas, dainavimas, kita aktyvi veikla. Bet, jo manymu, kol kas niekas neišrado geresnio būdo, kaip paprastas pokalbis su draugais, artimaisiais, o kartais tiesiog atsitiktiniais žmonėmis.
„Pokalbio metu mes ne tik paprasčiausiai išliejame susikaupusius blogus ar gerus jausmus, bet ir gauname supratimą, palaikymą, dažnai vadinamą „atspindėjimą“, kad ir kiti yra susidūrę su panašiomis problemomis, išgyvenę panašias padėtis.
Pabendravus ne tik atsiranda lengvumo jausmas, jautiesi atsikratęs susikaupusių jausmų ar liūdnų minčių, bet ir nebelieka vienišumo pojūčio tokioje padėtyje: supranti, kad esi išgirstas ir turintis į ką atsiremti ištikus bėdai.
Moksliniai tyrimai tai įrodo ir hormonų bei neuromediatorių lygmeniu: po nuoširdaus pokalbio žmogaus kūne sumažėja streso hormonų (adrenalino, noradrenalino ir pan.) ir padaugėja vadinamųjų laimės hormonų (oksitocino, dopamino ir pan.) kiekis“, – raktu į geresnę savijautą dalijasi pašnekovas.
Grįždamas prie tyrimo, gydytojas psichiatras išskiria, jog tai, kad jaunesni žmonės bendrauja lengviau, jo nestebina – priežasčių tam mato daug.
„Mūsų šalyje, žinoma, labai svarbus kultūrinis, auklėjimo kontekstas – vyresnės kartos auklėtos griežčiau, buvome mokomi viešai nerodyti jausmų, o vyrai juk neverkia.
Kitas dalykas – jaunimo problemomis lengviau dalintis, dažnai jos nėra tokios rimtos ir asmeniškos nei vyresnių žmonių, kurie dažnai susiduria su sveikatos problemomis, netekties skausmu.
Na, ir vėlgi milžiniška mūsų visuomenės problema – vyresnių žmonių vienišumas. Tam, kad galėtume dalintis mintimis, rūpesčiais, bendrauti, reikia turėti su kuo“, – problemą kelią žinovas.
Pokalbio pabaigoje psichiatras pateikia paskutinę pastabą, kuri ypač svarbi šiais laikais.
„Žinoma, bet koks bendravimas ir jo forma yra gerai. Tačiau jokios technologijos, jokie socialiniai tinklai negali pakeisti gyvo dviejų žmonių ryšio. Tad bendraukime – pokalbiai ir geri žodžiai mums juk nieko nekainuoja, o tiek daug duoda“, – skatina M. Marcinkevičius.
