Pensijai Lietuvoje kaupia daugybė žmonių – 2023 metais antroje pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln., trečioje – 118 tūkst. gyventojų, rodo Lietuvos banko duomenys, tačiau didelė dalis žmonių, įtraukiamų į pensijų kaupimą, atsisako jame dalyvauti. Kodėl taip yra, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Mano, kad infliacija sumažins pinigų vertę
Net 35 proc. iš pensijai papildomai nekaupiančių Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad kol pasieks pensinį amžių, infliacija sumažins jų sukauptų pinigų vertę.
„Pastaruosius porą metų dalis Lietuvos ir didelė dalis Europos patyrė infliaciją bei neigiamus jos padarinius. Tačiau laikini infliacijos šuoliai ekonominiuose cikluose yra normalūs, o vidutinė metinė infliacija, net ir įtraukus minėtus šuolius į skaičiavimą, svyruoja tarp 2,5–3 proc.“, – sako ekspertė.
Tačiau vidutinė akcijų grąža, anot žinovės, per visus buvusius finansų rinkų nuosmukius pastaraisiais 30 metų siekdavo apie 7 proc. Todėl vidutiniškai pensijų ir kiti ilgalaikio investavimo fondai infliaciją ne tik siekia, bet ir lenkia.
Teigia nesulauksiantys pensinio amžiaus
Dar 26 proc. pensijai papildomai nekaupiančių Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad pensinio amžiaus nesulauks.
„Verta pastebėti, kad tokiu požiūriu mūsų šalies gyventojai stipriai skiriasi nuo kaimynų Latvijoje ir Estijoje. Šiose šalyse taip mano po 8 proc. žmonių. Bet, žinoma, tokių didelių gyvenimo trukmės ir kokybės skirtumų tarp mūsų ir kaimynų nėra, tad veikiausiai mūsų šalies gyventojai tiesiog yra stebėtinai pesimistiški“, – sako ekspertė.
Lietuvoje 2022-aisiais metais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekė 76 metus, Latvijoje – 74,8, Estijoje – 78,2 metų, rodo naujausi Valstybės duomenų agentūros ir statistikos portalo „Statista“ duomenys.
„Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 80 metų, o vyrai – 71,3 metus. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ne tik grįžo į priešpandeminį lygį, bet ir jį aplenkė bei vėl palaipsniui kyla. Be to, tikėtina, kad tobulėjant sveikatos priežiūrai ir gerėjant bendrai gyvenimo kokybei, gyvensime vis ilgiau ir ilgiau“, – priduria L. Načajienė.
Tikisi, kad pakankamą pensiją užtikrins valstybė
9 proc. Lietuvos gyventojų pensijai nekaupia, nes mano, kad senatvėje valstybinė pensija užtikrins pakankamai pragyventi reikalingų pajamų.
„Kol kas realybė yra kitokia – šiuo metu vidutinė pensija sudaro 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Valstybinės pensijos auga, tačiau gana lėtai, todėl tikėtis, kad jos staiga smarkiai pakils, neverta“, – sako ekspertė.
Taip pat, anot L. Načajienės, reikėtų prisiminti, kad Lietuvoje visuomenė sensta – ateityje pensininkų gausės, o darbingo amžiaus žmonių mažės, tad valstybei bus vis sunkiau iš dirbančių žmonių sumokamų mokesčių išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Todėl tikėtina, kad vien valstybinė „Sodros“ pensija oraus gyvenimo senatvėje gali ir neužtikrinti.
Dar 27 proc. respondentų atsakė, kad apie tai, kodėl nekaupia senatvės pensijai, niekada negalvojo. 11 proc. nurodė kitas priežastis. Tad nors į pensijų fondus investuoja nemažai lietuvių, dalis šalies gyventojų oria savo pensija rūpintis neskuba.
Prognozuojama, kad „Sodros“ pensija galimai užtikrins 30–40 proc. buvusių pajamų, o kaupiantys antroje pakopoje gali tikėtis gauti maždaug 50 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją. Taip pat kaupiantiems ir trečioje pakopoje gali būti prognozuojama 70–80 proc. buvusios algos dydžio siekianti pensija. Tai yra tiek, kiek pataria asmeninių finansų specialistai.
