Lietuvių finansinės žinios pablogėjo beveik 20 proc., atsiliekame nuo kitų 39 šalių vidurkio. Tai atskleidė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų parengtą metodiką. Paskutinį kartą Lietuva tokiame tarptautiniame tyrime dalyvavo 2015 m.

Iš viso tyrime buvo apskaičiuoti trys indeksai: finansinio raštingumo, finansinės gerovės ir pirmą kartą – skaitmeninio finansinio raštingumo.

„Finansinio raštingumo žinios – itin svarbios šių dienų žmogui. Deja, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis prastėja jau keletą metų iš eilės. Ypač kelia nerimą prastas skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas. Minimalų bazinį skaitmeninio finansinio raštingumo lygį pasiekė vos 16 proc. respondentų“, – sako dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

Finansinio raštingumo indekso reikšmė nesiekia 39 šalių vidurkio

Lyginant tyrimo rezultatus su 2015 m. tyrimo rezultatais, finansinio raštingumo indekso reikšmė mūsų šalyje pablogėjo nuo 62 iki 56 balų. Lietuvoje minimalų bazinį žinių lygį pasiekusiais (surinkusiais ne mažiau kaip 70 balų iš 100) galime laikyti tik penktadalį – 23 proc. apklaustųjų. Prastesnį finansinį raštingumą rodo žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys. Taip pat vis dar esama nežymaus skirtumo tarp vyrų ir moterų: pastarųjų raštingumo lygis žemesnis.

Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis 39 šalimis, pagal finansinio raštingumo balą Lietuva yra 31 vietoje. Nesiekiame bendro šalių finansinio raštingumo indekso reikšmės vidurkio, kuris yra 60 balų. Iš tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos šalių lenkiame tik Kiprą, Rumuniją ir Italiją. Latvijos (59) ir Estijos (67) gyventojų rezultatai taip pat buvo geresni nei lietuvių. Didžiausias finansinio raštingumo indeksas apskaičiuotas Vokietijoje – 76.

Skaitmeninis finansinis raštingumas – prastesnis nei Latvijoje ir Estijoje

Lietuvoje skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas siekia 45 balus. Tyrime dalyvavusiose šalyse vidutinė skaitmeninio finansinio raštingumo indekso reikšmė yra aukštesnė – 53 balai. Mus lenkia Latvija (46 balai) ir Estija (64 balai).

„Atsilikimas nuo technologinių naujovių gali ne tik apriboti galimybę kokybiškai naudotis finansinėmis ar kitomis paslaugomis, bet ir sumažinti atsparumą sukčių atakoms. Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių būtent lietuviai labiausiai linkę dalytis savo banko sąskaitos slaptažodžiais ir PIN kodais su savo artimais draugais“, – sako dr. V. Dičpinigaitienė.

Finansinės gerovės indeksas: pirmaujame tarp trijų Baltijos šalių

O štai finansinės gerovės indeksas Lietuvoje (44) yra aukštesnis už bendrą kitų tyrime dalyvavusių šalių vidurkį (42). Taip pat lenkiame Latviją (43) ir Estiją (41). Tačiau mūsų finansinės gerovės indeksas yra žemesnis už tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkį, kuris yra 47 balai. Aukščiausią balą surinko Vokietija – 73.