Beveik pusė lietuvių per pastaruosius metus skolinosi pinigų: dažniausiai skolinamasi iš šeimos narių, finansinių institucijų, kiek rečiau – iš draugų. Įprastai skolinamasi būsto gerinimui, kasdienėms bei neplanuotoms išlaidoms, taip pat automobiliui pirkti, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa.
Apsisprendžiant, ar verta skolintis, pagrindiniais veiksniais lietuviams tampa kreditorių siūloma palūkanų norma, galutinė paskolos kaina, mėnesio įmokos dydis.
„Įvairiais kampais tyrimus apie žmonių finansinį raštingumą kasmet atlieka visi komerciniai Lietuvos bankai, gyvybės draudimo, investicijų valdymo įmonės. Be abejo, daugelis jų yra suinteresuoti šia tema kalbėti labai nuosaikiai, mat visi nori, kad iš jų skolintųsi, kad pirktų draudimą, kad naudotųsi kitomis paslaugomis, tad tyrimai gana paviršutiniški. Mes nusprendėme giliau pažiūrėti, kam žmonės skolinasi, kaip elgiasi skirtingo finansinio raštingumo, amžiaus grupės“, – sako Tomas Bataitis, tyrimą užsakiusios „IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, vadovas.
Tyrimas parodė, kad bent pusė lietuvių kas mėnesį sugeba atsidėti šiek tiek pinigų, dalis ir gana reikšmingą sumą.
Svarbiausi veiksniai – palūkanų norma ir mėnesio įmokos dydis
Pastaraisiais metais daugiau nei pusė respondentų nesiskolino pinigų, o didžiausia tokių asmenų dalis buvo 55–65 metų amžiaus grupėje.
„Natūralu, kad daugiausia skolinasi jauni žmonės, kuriems pinigų reikia kuriant savo gyvenimo pamatus: perkant būstą, automobilį, būstą gerinant, prireikus buitinės technikos ir pan. Iš tyrimo matosi, kad žmonės vis dėlto skolinimo niuansus apgalvoja: paskolos teikėją renkasi pagal palūkanų normą, mėnesio įmoką, bendrą kainą. Galima pasidžiaugti, kad nėra skolinamasi aklai, svarbios sąlygos vertinamos“, – sako „IPF Digital Lietuva“ vadovas.
Palūkanų normos dydžio svarbą skolinantis pabrėžė beveik 42 proc. apklaustųjų, 39 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems svarbi galutinė per visą laikotarpį sumokamos paslaugos kaina, 38 proc. kaip svarbų kriterijų išskyrė mėnesinę įmoką. Maždaug ketvirtadaliui rūpėjo paskolos grąžinimo terminas ir palūkanų mokėjimo tipas – kintamos ar fiksuotos.
Moterys kur kas dažniau pabrėžia mėnesinės įmokos dydį, jis joms yra beveik toks pat reikšmingas kaip ir palūkanų norma.
Jaunesnės amžiaus grupės, nuo 18 iki 34 metų, imdamos paskolą labiau atsižvelgia į patogumą, galimybes gauti paskolą.
Apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių, parodė, kad vyrai dažniau nei moterys skolinasi iš bankų, tuo tarpu moterims dažnesnis skolinimosi šaltinis yra šeimos nariai. Apskritai, jaunesni suaugusieji (18–34 m.) yra labiau linkę skolintis pinigų iš savo tėvų, vyresni – iš finansinių įstaigų.
Pasitiki savo finansų valdymo sugebėjimais
Vertinant lietuvių finansų valdymo įgūdžius reikėtų pasidžiaugti tuo, kad 40 proc. respondentų mano, kad praradus pajamų šaltinį, santaupų jiems užtektų šešiems mėnesiams. Tai yra laikotarpis, kuriam santaupų turėti rekomenduoja daugelis asmeninių finansų valdymo ekspertų.
Tuo tarpu vienas iš penkių respondentų mano, kad pinigų praradus pajamų šaltinį užtektų mažiau nei trims mėnesiams.
Kita vertus, tyrimas parodė, kad tik 4 iš 100 apklaustųjų mano, kad mėnesio pabaigoje gali sutaupyti didelę pinigų sumą. Tačiau maždaug penktadalis gyventojų gali atidėti nedidelę sumą. Tai yra labiausiai paplitęs respondentų teiginys. Tiesa, kas ketvirtas žmogus iš viso nesugeba sutaupyti pinigų.
Žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nepaėmė paskolos, nesvarbu, ar ji buvo iš finansų įstaigos, ar iš kito šaltinio, kiekvieną mėnesį sutaupo daug daugiau pinigų nei tie, kurie paskolą turi.
Iš finansinių institucijų pinigus besiskolinantys žmonės įprastai turi didesnes santaupas, netekę pajamų šaltinio su turimais pinigais gali gyventi ilgiau. Daugiau nei trečdalis respondentų teigia, kad per pastaruosius metus kas mėnesį arba beveik kiekvieną mėnesį galėjo sutaupyti pinigų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingo amžiaus ir lyties respondentų nepastebime.
„Neretai galvojama, kad pinigus skolinasi tie, kurie nesugeba susitvarkyti su savo asmeniniais finansais. Ir mūsų atliktas tyrimas rodo, kad tai – mitas. Kaip tik tie, kurie skolinasi, pakankamai pasitiki savo finansų valdymo gebėjimais. Tokių yra apie pusė. Penktadalis besiskolinusių apklaustųjų mano, kad yra labai raštingi finansiškai. Be abejo, nesiskolinantys dažniausiai sutaupo daugiau, daugiau atsideda. Juk skolinamės dažniausiai didesniems pirkiniams, kuriems reiktų ilgai taupyti, tad ir mėnesinės išlaidos pasiskolinus padidėja. Tačiau pasiskolinus taupyti taip pat būtina, kitaip paskolą grąžinti bus sunkiau“, – pastebi T. Bataitis.
Nereikėtų stebėtis, kad tie, kurie nesiskolino pinigų per pastaruosius 12 mėnesių, kur kas geriau sugeba kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą pinigų sumą.
Verta pastebėti, kad nebankinės finansų institucijos tarp lietuvių turi silpną reputaciją. Tik 4 iš 10 respondentų tvirtai tiki, kad šios organizacijos padeda asmenims, kurių neaptarnauja bankai – tai yra tvirčiausia iš visų apklaustų nuomonių. Respondentai rečiausiai sutiko, kad nebankinės finansų institucijos yra gyvybiškai svarbios šalies ekonomikai ir yra saugi alternatyva skolinantis.
Pastebėtina ir tai, kad žmonės, kuriems kas mėnesį po atlyginimo lieka pinigų, labiau linkę skolintis iš finansinių institucijų, o ne kitų žmonių. Kita vertus, vos 15 proc. apklaustųjų apsispręsdami dėl paskolos ėmimo dėmesį pirmiausia kreipia į skolintojo reputaciją.
Dauguma žmonių yra patenkinti savo žinių lygiu apie finansinius produktus ir paslaugas. Tie, kurie kiekvieną mėnesį gali sutaupyti pinigų, labiau pasitiki savo finansinėmis žiniomis.
