Penktadienis, 16 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Valatka. Ar bus milijonas apgautųjų?

Jonas Valatka, www.alkas.lt
2013-03-07 20:14:26
3
Jonas Valatka | asmneinė nuotr.

Jonas Valatka | asmeninė nuotr.

Jonas Valatka | Asmneinė nuotr.
Jonas Valatka | asmneinė nuotr.

Daugiau nei milijonas. Tiek oficialiais duomenimis būsimų pensininkų savanoriškai pasirinko kaupimą antros pakopos pensijų fonduose. Tų fondų sumanytojai, tuometinei valdžiai palaimingai tylint ir skubiai ruošiant reikalingus teisės aktus, išvystė agresyvią  kampaniją, reklamuojant antros pakopos pensijų fondus kaip tikrą panacėją kaupiant lėšas pensijai, mat čia savarankiškai nieko mokėti nereikia, reikiamas įmokas daro valstybė. Suprantama – pervestas lėšas labai efektyviai investuoja patyrę fondų valdytojų menedžeriai, o pinigai tik dauginasi, tik dauginasi… Rezultatas – soti porytdiena. Milijonas patikėjo ir apsukriems bankinės sistemos veikėjams prasidėjo soti šiandiena. Valstybė „Sodros“  sąskaita pradėjo pervedinėti fondų valdytojams milijardus taip reikalingų ir svarbiausia gana brangiai  skolintų lėšų. Procesas tapo labai panašus į tokį, kada vertybinių popierių dauginimosi metu, kai kurie Lietuvoje žinomi asmenys, pasiskolinę ženklias sumas tuose pačiuose bankuose, bandė laimę investuodami į investicinius fondus. Nudegė smarkiai. Dar ir dabar teisiasi su bankais bandydami įrodyti savo nekompetenciją investavimo srityje ir nors kiek kompensuoti patirtus nuostolius.

Nesileidžiant į didelius apmąstymus investavimo klausimais, darytina išvada, kad priešingai negu teigia tokio investavimo propaguotojai vis tik  laimėti galima tik trumpalaikėje stadijoje, laiku jaučiant finansinio ciklo pakilimo maksimumą.  Ilgalaikiu periodu investavimo išdavoje beveik garantuoti nuostoliai, ką ir parodė paskutinė krizė. Jos pasekoje įvardijami pasauliniai fondų nuostoliai viršija keturis trilijonus dolerių. Norintiems pagilinti savo žinias investavimo klausimais rekomenduotina neseniai išleista lietuvių kalba Maiklo Maloneijo (Michael Maloney) knyga „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“. Amerikiečių autorius paprasta kalba aiškina kieno „nematoma ranka“ valdo pasaulio finansus ir kaip lengvai prarandami bankų sukurti „oro“ pinigai.

Nieko naujo  ir jokių pasiekimų neatnešė ir lietuviškas antros pakopos pensijų fondų investavimas. Fondų veikla tikėtinų pajamų neatnešė, o šiuo metu išeinantys į pensiją prarado gana didelę „Sodros“ pensijos dalį.

Galima paanalizuoti vieną realų pavyzdį. Iki 2011 m. į antros pakopos fondą nuo fondų veiklos pradžios buvo pervesta 30000 Lt įmokų. Fondas per septynerius metus nieko neuždirbo, išskyrus sumą, kurią pravalgė pats. Šią sumą laikant indėlio pavidalu buvo galima gauti bent kažkokias tai palūkanas. Fondas minėtą  sumą pervedė draudimo bendrovei, kuri nustatyta tvarka kas mėnesį mokės po 137 litus. Tarp kitko, negalima gauti iš karto visos sukauptos sumos, nes ji viršija norminiais aktais nustatytą  atgautiną minimaliąją. Ji tuo laiku buvo 26000 Lt.

Buvo būtina sudaryti sutartį su minėta bendrove, įsigyjant taip vadinamą anuitetą. Beje, tai privati bendrovė, kuri gali bankrutuoti ir visi anuitetai gali nuplaukti šuniui ant uodegos. Kodėl nepasirinkta „Sodra“, matyt, atsakyti gali tik šias procedūras reglamentuojančių aktų kūrėjai. Skaičiuojant „Sodros“ pensiją, pensijos papildomos dalies dydis, kuris ir lemia visos pensijos dydį, tiesiogiai priklauso nuo draudžiamųjų pajamų koeficiento, kuris negali būti didesnis negu 5. Draudžiamųjų pajamų koeficientas gaunamas asmens draudžiamųjų pajamų metinę sumą dalijant iš einamųjų metų nustatytų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu tai 1488 Lt. Dalyvaujant antros pakopos pensijų fonduose šis koeficientas ir nukenčia labiausiai. Jis mažinamas dar kitu koeficientu, kuris tiesiogiai priklauso nuo tais metais pervedamų lėšų procento.

Pavyzdžiui, 2004 metais pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientas mažinamas koeficientu 0,7619, 2005 m. – 0,6698, 2006 m. – 0,5714, 2007 m. – 0,4444, 2008 m. – 0,4086. Nagrinėjamu atveju dėl dalyvavimo antros pakopos fonduose buvo prarasta apie 150 Lt  mėnesinės pensijos dalis. Reikia vertinti ir tai, kad šiuo atveju asmens draudžiamosios pajamos keletą kartų viršijo Lietuvos vidurkį. Taigi, išvadas turi daryti visi būsimi pensininkai. Ypatingai šiuo metu.

Senoji konservatorių ir liberalų valdžia išeidama paliko rebusą vadinamą pensijų reforma. Vienintelė tikrai gera priimtų sprendimų  nuostata – galimybė apsispręsti ar toliau dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose. Visa kita – tik kompromisas ir  duoklė garsiai šaukiantiems fondų valdytojams bei jų rėmėjams.

Socialdemokratų sąjunga buvusias  valdžias ir visuomenę savo pareiškimais ne kartą įspėjo dėl antros pakopos fondų žalos tiek valstybei, tiek būsimiems pensininkams. Deja, valdžios klausė tik LLRI ekspertų. Vis dėlto mes dar kartą bandysime išdėstyti savo nuostatas šiuo visai valstybei labai svarbiu klausimu.

Investavimo patirtis rodo, kad ilgalaikiu laikotarpiu realių pinigų „popieriniais“ investavimo būdais uždirbti neįmanoma, todėl investavimas į bet kokius investicinius fondus, šiuo metu valstybei gana brangiai  skolinantis, absoliučiai netoleruotinas, todėl „Sodros“  pinigų pervedimai į privačius fondus turi būti nutraukti, kaip tai padarė vengrai.

Būsimiems pensininkams, kurie tiki šviesia pensijinių fondų ateitimi, būtina palikti savanoriško dalyvavimo fonduose galimybę. Matomai tam tiktų ir trečios pakopos fondai.

Jeigu dabartinė valdžia vis dėlto nutartų palikti konservatorių ir liberalų pensijų „reformą“ ir dabartinę pensijų dydžio skaičiavimo metodiką, būtina užtikrinti realią galimybę bet kuriuo metu pasitraukti iš antros pakopos fondų.

Būtina užtikrinti valstybinės socialinio draudimo sistemos, kaip socialinio garanto, tolimesnį pilnateisį išlikimą ir funkcionavimą visų Lietuvos gyventojų labui.

Išeidama konservatorių ir liberalų valdžia paliko dar vieną  „bombelę“ socialinio draudimo įmokų mažinimui – Mažųjų bendrijų įstatymą. Praktiškai bet kokios formos įmonė gali persiregistruoti į mažają bendriją ir visiškai nemokėti įmokų „Sodrai“ arba mokėti tik simboliškas. Gal dabartinė valdžia susiprotės? Juk „Sodros“ pinigai – visų pinigai.

Autorius yra ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Valatka. Kas bijo valstybinio komercinio banko?
  2. Kiaulę taupyklę sudaužius
  3. Sausio 1 d. įsigalioja nauja socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka
  4. Apribota Ūkio banko veikla, paskirtas banko laikinasis administratorius ir pradėtas ikiteisminis tyrimas
  5. Lietuvos bankas pritarė Ūkio banką siūlyti perimti Šiaulių bankui
  6. P.Gylys. Lietuviai – tauta, kuriai valstybės nereikia?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. hm says:
    12 metų ago

    ” Šią sumą laikant indėlio pavidalu buvo galima gauti bent kažkokias tai palūkanas” – mažytis niuansas, palūkanos teoriškai buvo galima gauti, bet vistiek laikyti reikėtų ne Sodroj. T.y. pasirinkimo nėra – arba jie prapuola visiškai (Sodros surinkti pinigai vistiek yra iš karto išdlainami kitiem ir dar pasiskolinama – ilgai taip vistiek netrauks, dar gal 10 metų max) arba turi bent jau kažką teoriškai apčiuopiamo. Jei kažkokia Sodros atskira dalis imituotų to “pensijinio fondo” darbą ir suneštus pinigus investuotų tiesiog į paprasčiausias valstybines obligacijas (t.y. skolintų biudžetui) ir teiktų ataskaitas kiek jau “sukaupei”, bei ta paslauga brangiai nekainuotų niekas į jokius bankelių “fondus” net nežiūrėtų.

    Atsakyti
  2. Birutė says:
    12 metų ago

    Gal dar kas tikisi gauti pensiją po 10-20-ies metų, aš tai tuo abejoju. Norėdami pratęsti netikusios struktūros gyvavimą, valdžios atstovai patys visiškai susipainiojo ir Sodra grimzta į skolas kaip Titanikas. Protingiau būtų patiems pasirūpinti pragyvenimu senatvėje, tam yra daugybė būdų. Va tik Sodrai atiduotų bei prašvilptų pinigų gaila… 🙁

    Atsakyti
  3. Carlososmindiaz says:
    11 metų ago

    Me ha encantado el video, es super dirietvdo! Que9 bueno que te este1s divirtiendo y que este1s conociendo a tanta gente de tantos lugares diferentes! Yo no he recorrido tantos bares en una noche, o no recuerdo jajaja, pero seguro que encontraste muchas sorpresas!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaistai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

2025 05 16
VKI viršininkas, dr. Audrius Valotka | LKI nuotr.
Lietuvoje

Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos

2025 05 16
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vartotojams – daugiau duomenų ir aiškumo apie prekes

2025 05 16
Mildos šventė
Etninė kultūra

Romuva kviečia į pavasario sambarius ir Mildos šventę Margionyse

2025 05 16
Vėjo jegainės | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui

2025 05 16
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Hibridinių parkų statybos pradžia
Energetika

Pasvalio rajone – trijų saulės ir vėjo hibridinių parkų statybos

2025 05 16
Elektros kaupimo įrenginiai
Energetika

Kodėl verta įsirengti elektros energijos kaupiklius?

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija
  • Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų
  • Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pinigai, monetos

Trys dažniausi klausimai įsigaliojus kainų apvalinimui

2025 05 16
Pinigai

LIPFA: Pensijų sistemos pertvarka nelems didesnių pensijų

2025 05 15
Tilto atnaujinimas | „Via Lietuva“ nuotr.

„Via Lietuva“ pristato tiltų tvarkymo darbus

2025 05 14
Liberalai

Liberalai prieštarauja pensijų kaupimo sistemos ardymui

2025 05 13
Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: Pensijų augimo tempą privalome išlaikyti

2025 05 13
Priedanga | am.lrv.lt nuotr.

Priedangų atnaujinimui papildomi – 4 mln. eurų

2025 05 12
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.

Indėlių palūkanos mažėja: kada verta rinktis šį taupymo būdą?

2025 05 11
Sukčiavimas

Sukčiai naudojasi naujuoju „Artea“ banko pavadinimu

2025 05 09
Daugiabučiai

Daugiabučių savininkai turės kaupti lėšas namų atnaujinimui

2025 05 09
Pinigai

Pirmąjį metų ketvirtį sukčiams pavyko išvilioti 4 mln. Eur

2025 05 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
  • -.-.- apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Merkinės lankytojų centre atidaroma paroda „Langas į gamtą“

Merkinės lankytojų centre atidaroma paroda „Langas į gamtą“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai