Vyriausybė trečiadienį patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ ruožo nuo Jiesios (Kauno) iki sienos su Lenkija infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
„Rail Balticos“ jungtis su Lenkija yra viena svarbiausių šio projekto atkarpų – planuojama, kad būtent Lenkijos kryptimi startuos pirmi greitieji traukiniai naujai nutiestu geležinkeliu. Moderni ir kokybiška transporto infrastruktūra užtikrins naujo, aukštesnio standarto greitojo geležinkelio susisiekimą su Vakarų Europa. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste – tai kertinė sąlyga viso regiono ekonominiam augimui ir nacionaliniam saugumui“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Greitojo geležinkelio „Rail Balticos“ linija sutrumpins kelionės laiką nuo Kauno iki Lenkijos. Ji taip pat svarbi tuo, kad patvirtinus specialųjį planą leis turėti dvikelį – ilgalaikėje perspektyvoje tai garantuos didesnį transporto pralaidumą ir efektyvumą“, – teigia AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Naujas europinės vėžės geležinkelio dvikelis nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos bus tiesiamas pagal trumpiausią ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolusią vadinamąją 6A alternatyvą, kuri po intensyvių diskusijų su visuomene patvirtinta 2022 metais.
Geležinkelio liniją numatoma tiesti naujomis teritorijomis nuo Jiesios stoties aplenkiant Marijampolę ir Kalvariją, nutolus nuo Kazlų Rūdos ir, kur leidžia techninės galimybės, panaudojant esamo europinio geležinkelio ruožus. Šis ruožas ir toliau bus eksploatuojamas regioniniam keleivių susisiekimui ir karinio mobilumo reikmėms. Jau dabar juo kursuoja krovininiai traukiniai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos.
Planuojama, kad ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bus pastatyta apie 115 naujų statinių, reikalingų būsimai geležinkelio infrastruktūrai – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.
Marijampolėje, Šeštokuose ir Kazlų Rūdoje planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ linijas Lietuvoje ir Lenkijoje planuojama sujungti 2028 m.
Akivaizdu, kad “Rail Baltica” Baltijoms šalims tegali būti reikšminga susisiekimui tarp Vilniaus- Rygos- Talino, vėliau ir Helsinkio, o Lietuvos žmonėms dar ir susisiekimui, jeigu greitoji linija eitų per Šiaulius, ir su pajūriu. Baltijos šalių ir jų gyventojų interesai Lenkijoje yra menki, o norint pasiekti Vakarus, – tektų traukiniu važiuoti 1000 km. per Lenkiją, kurioje, beje, didžiausias greitis yra 160 km/val., todėl, suprantama, į Vakarus ir iš jų į Baltijos šalių sostines, keliaujant, tebus naudojamasi oro susisiekimu. Iš kur artimiausioje perspektyvoje galėtų rastis didesnis krovinių srautas iš Lenkijos į Baltijos šalis ar iš jų į Lenkiją – artimiausioje perspektyvoje taip pat nesimato. Tokiu atveju visų pirma yra svarbu “Rail Baltica” susijungti ne su Lenkija, o Baltijos šalims 249 km/val greičio linija – sujungti savo sostines. Juolab, kad “Rail Baltica” linija nuo Kauno iki Lenkijos sienos yra įrengta jau 2016 metais, išleista kone 400 mln. ES lėšų, bet naudos iš to kaip ir nėra, nėra ir atsakingų už be naudos išleistas lėšas.Tai, ar Vyriausybė savo nepaaiškinamais planais ir tikslais vėl nekurpia naujų ES išlaidų? .