Ūkyje šalia Kazlų rūdos gyvena mažutis ketverių metų berniukas, vardu Ąžuolas. Jis puikiai sutaria su keliomis dešimtimis ūkyje laikomų gyvūnų ir turi daug pareigų – gano viščiukus, renka kiaušinius, šeria ožkas ir avis, prižiūri ponį.
Pasakojimas apie mažo berniuko gyvenimą ūkyje tapo Evos Mili (toks Evos Miliūnienės ūrybinis vardas) tapybos objektu. Dailininkė šia tema sukūrė 21 paveikslą. Tapė juos ketverius metus. Per šį laiką berniukas užaugo, o jo vaikystė liko įamžinta ne tik nuotraukose, bet ir nutapyta ant drobių.
Šiltas, švelnus dažų sluoksnis saugo vaikystės prisiminimą. Tačiau ne mažiau įdomus ir pačios autorės pasirinkimas istoriją įamžinti tapybos priemonėmis.
Tapyba kaip meno rūšis daugiau kaip šimtmetį yra ginčų akiratyje. XIX a. pradžioje atsiradus fotografijai buvo kalbama apie tapybos pabaigą. Bet impresionistai, puantilistai, kiti XIX a. pabaigos modernaus meno atstovai įrodė, kad fotografija ir tapyba gali gyventi kartu.
XX a. tapytojai šią meno rūšį įtvirtino storu dažų sluoksniu. Ekspresionistinė, kelių sluoksnių, netgi faktūrinė tapyba tapo Lietuvos nacionalinės tapybos mokyklos pagrindu. XXI a. vėl stebime tapybos technikos įvairovę nuo viensluoksnės iki daugiasluoksnės koliažinės.
E. Mili pabrėžia, kad tapo aliejiniais dažais ant drobės, viensluoksnės tapybos (wet on wet) technika. Pirmieji serijos paveikslai tapyti teptukais, vėliau teptukus pakeitė tapymo mentelėmis.
Kodėl taip svarbu pabrėžti tapymo techniką? Ogi todėl, kad dailininkė E. Mili tapybos mokėsi savarankiškai. Pati ieškojo jai priimtiniausios technikos. Ji neatstovauja jokiai Lietuvos tapybos mokyklai, neturi tiesioginio mokytojo.
E. Mili įvaldė viensluoksnę tapybos techniką, kuria kuriant reikia tikslumo, greičio ir improvizacijos vienu metu. Įprastai tapytojų mėgiamos lesiruotės ar storas dažų sluoksnis leidžia ilgiau kurti, tobulinti paveikslą. Naujas aliejinių dažų sluoksnis tepamas tik po to, kai ankstesnis sluoksnis visiškai išdžiūna.
Džiuvimas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo dažų storio. E. Mili pasirinkta tapymo technika paveikslai kuriami kol dažai dar šlapi. Panašiai kaip akvarelėje, kurios potėpis yra nepataisomas.
Tik E, Mili paveikslus kuria aliejiniais dažais. Tokia tapymo technika yra sudėtinga, tapytojų retai naudojama. Nors būtent ja buvo sukurti tapybos šedevrai dar XVI a.
Kokius šedevrus kuria ir kokia yra dailininkė E. Mili? Šiuo metu jos paroda „Ąžuolo ūkis“ veikia Birštono Kurhauzo galerijoje (2024 balandžio 27 – gegužės 27).
Parodos pristatyme rašoma: „Iš toli ,mano paveikslai atrodo gana realistiškai, tarsi sukuriantys gyvą vaizdą. Tačiau priėjus arčiau atsiveria kita perspektyva, viskas tampa iliuzija, išryškėja tik grubūs potėpiai“.
Tai ir yra paradoksus slepiantis E. Mili tapybos žavesys. Šviesūs, saulėti vaizdai užburia. Verčia prieiti arčiau ir įtraukia. Ranka siekia paglostyti berniuko galvą, kai akys ima nagrinėti potėpius.
Tikrovė įgauna naujus jutiminius sluoksnius. Ir tai lemia ne tik tapybos technika, bet ir autorės gebėjimai.
E. Mili kelias į tapybą ėjo per informacines, kompiuterines technologijas, kitas meno rūšis. Eva buvo programuotoja. 2007 m. ėmėsi profesionalios fotografės darbo.
Po dešimties metų šviesos raštą nutarė pakeisti į teptuko ir dažų kuriamus paveikslus. E, Mili fotografavimo įgūdžiai, tiksliųjų mokslų, technologinis mąstymas padėjo atsirasti naujai, nepakartojamai tapybai.
Šviesūs paveikslų tonai – tarsi šviesos raštų atspindžiai, o kartu ir savitas E. Mili pasaulio matymas. Tikslumas, tvarka ir – švelnumas, lengvumas vienu metu. Nuo pat pirmųjų paveikslų E. Mili atsiskleidė, kaip neeilinių gabumų kūrėja, pagavi pojūčio, nuotaikos, jausmų išraiškai kūrinyje.
Pradėjusi tapyti 2017 m. E. Mili jau spėjo surengti penkias įsimintinas parodas: „Portretai“, „Vaikiškos istorijos“, „Šuniškas gyvenimas. Katino dienos“, „Baleto pamoka“, „Ąžuolo ūkis“.
Jau ir ankstesnėse parodose E. Mili atsiskleidė kaip puiki portretuotoja, sugebanti ne tik taisyklingai perteikti figūrą, bet pagauti nuotaiką ir jausmus.
Šioje parodoje, kur E Mili susitelkusiį vieno berniuko Ąžuolo gyvenimo motyvus, dailininkė atsiskleidžia, kaip puiki pasakotoja – jos kūriniai iškalbingi, įtraukiantys, kuriantys romantiškai šviesią nuotaiką.
Gražūs paveikslai.