Iki mokslo metų pabaigos liko vos keli mėnesiai, o tai reiškia, kad moksleiviams artėja atsiskaitymų ir egzaminų metas, kuris daugumai jaunuolių kelią didelį stresą. Daugybė atliktų tyrimų rezultatų parodė, kad su padidėjusia įtampa kovoti galima užsiimant fizine veikla, o atsipalaiduoti padeda net ir paprasčiausias vaikščiojimas. Vis tik, duomenys rodo, kad moksleiviai kasdien juda mažiau nei patariama.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo siūlymuose nurodo, kad žmogus per dieną turėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių, o mokyklinio amžiaus vaikai per savaitę fiziniam aktyvumui vidutiniškai turėtų skirti apie 7 valandas. Vis dėlto, vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje šiuos siūlymus vykdo vos 10 proc. moksleivių.
Kodėl vaikščioti – naudinga?
Profesoriaus Alberto Skurvydo teigimu, vaikai uždarose patalpose praleidžia net apie 90 proc. laiko – šiuolaikinis vaikas netenka beveik visos naudos, kurią suteikia laiko judėjimas gryname ore.
Jis priduria: „Daugybė tyrimų rodo, kad vaikų pilnaverčiam subrendimui reikia ir fizinio aktyvumo, ir emocijų, protinės veiklos, pasaulio pajautimo bei daugybės kitų patirčių, kurios slypi ne kambaryje, o atvėrus duris į lauką.“
Sveikatos specialistai sutinka, kad fizinis aktyvumas, pirmiausia, vaikščiojimas – pagerina nuotaiką ir skatina kūrybiškumą. Vaikščiojimo metu smegenys aprūpinamos svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, todėl pagerėja dėmesio koncentracija ir padidėja produktyvumas. Be to, fizinė veikla skatina endorfinų išsiskyrimą, pagerina nuotaiką ir mažina stresą bei nerimą, kuris gali kankinti egzaminų ir atsiskaitymų laikotarpiu.
Taip pat, net trumpas pasivaikščiojimas pertraukų metu gali padidinti energijos lygį ir sumažinti mieguistumą, o bendrai, fizinis aktyvumas, įskaitant vaikščiojimą, gali pagerinti miego kokybę – padėti greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti.
„Be visų išvardintų naudų fizinei bei emocinei sveikatai vaikščiojimas gali pagerinti fizinę būklę ir kiek netikėtais aspektais, pavyzdžiui, stimuliuoti gerųjų bakterijų aktyvumą žarnyne ir taip pagerinti virškinamojo trakto veiklą. Be to, neseniai atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog fizinis aktyvumas slopina uždegiminius procesus organizme, pagreitina žaizdų gijimą, stimuliuoja neuronų atsinaujinimą ar net apsaugo organizmo ląsteles nuo išankstinės mirties“, – teigia A. Skurvydas.
Tad profesorius pabrėžia, jog labai svarbu nepamiršti kasdienių pasivaikščiojimų – tai neturi būti varginanti, sunki fizinė veikla – puikiai tinka vaikščioti ir lėtu ar vidutiniu tempu.
„Nuo 6 iki 11 metų amžiaus berniukams patariama nueiti nuo 13 iki 15 tūkstančių žingsnių, o tokio amžiaus mergaitėms – keliais tūkstančiais žingsnių mažiau. Tuo tarpu paaugliams nuo 12 iki 14 metų amžiaus rekomenduojama nueiti nuo 10 iki 12 tūkstančių žingsnių per dieną“, – sako profesorius.