Artėjantis ruduo reiškia ir naujų mokslo metų pradžią. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos susiduria su iššūkiais, norėdamos ne tik suruošti atžalas į mokyklą, bet ir tinkamai juos motyvuoti bei paruošti naujiems mokslo metams. Po vasaros atostogų sugrįžimas į disciplinuotą kasdienę rutiną, pamokų ruošą ir mokslą neretai tampa tikru iššūkiu. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė tikina, kad streso dėl naujų mokslo metų pradžios galima išvengti, jei paisoma paprastų patarimų.
Kad pirmoji klasė neišgąsdintų – svarbu kalbėtis
Rugsėjo pirmoji – didelis iššūkis būsimam pirmokui ir jo tėvams. Nauja pradžia, nežinomybė ir jaudina, ir kelia nerimą, o kai kurie susiduria ir su didele baime. Prof. R. Bilbokaitė pataria nebandyti ugdymo įstaigos apibūdinti kaip svajonių erdvės.
„Labai svarbu po truputį nuteikti vaiką, kad reikės lankyti mokyklą, dalyvauti pamokose, laikytis tam tikrų taisyklių. Manau, kad tėvai tai daro intuityviai. Patarčiau atkreipti dėmesį, kad nereikia visko pavaizduoti tik rožine spalva. Nepasakoti vaikui, kad mokykloje bus vien tik nuostabu ir ten vyks tik žaidimai su draugais. Reikia akcentuoti, kad mokykla tikrai gali suteikti daug džiaugsmo, kad mokymasis tikrai gali būti labai įdomus procesas, bet teks išmokti, jog ne visada viskas pavyks, o ir sunkių dienų gali pasitaikyti“, – sako profesorė.
Be to, itin svarbu pripratinti vaikus prie disciplinos ir būsimos rutinos. Vaikai turėtų suprasti, kad mokykloje bus laikomasi taisyklių, vyks pamokos, nustatytu metu bus pertraukos. Galima mažuosius pratinti laiku eiti miegoti, ryte anksčiau keltis, kad įsibėgėjus mokslo metams būtų lengviau. Be viso to, tikina profesorė, būtina skatinti susitelkti į gebėjimo mokytis formavimą: „Svarbu yra ieškoti būdų, kaip geriau ir greičiau išmokti, nebijoti klausti, nes kvailų klausimų nebūna, nebijoti išbandyti, dalyvauti ir kurti.“
Anot mokslininkės, tėvams labai svarbu parodyti mažiesiems, kad, iškilus sunkumams, visada būtina pasipasakoti suaugusiems, nes jie gali padėti susidoroti su sunkumais. Atviras, pasitikėjimu grįstas bendravimas su vaiku kurs ryšį. Tėvai turėtų kasdien pasidomėti, kaip vaikui sekėsi mokykloje, o sužinoję apie sunkumus ir problemas – padėti, patarti, galbūt kreiptis pagalbos į pedagogą.
Vyresniųjų klasių mokiniams būtina iš anksto grįžti į rutiną
Nauji mokslo metai yra permainų metas ne tik būsimiems pirmokams, bet ir tiems, kurie jau lankė mokyklą. Po kelių mėnesių atostogų ir nerūpestingų dienų gali būti sunku sugrįžti į griežtą dienotvarkę. Jei jaučiama vaiko apatija ar net antipatija mokymo įstaigai, vertėtų atvirai pasikalbėti, išklausyti, išgirsti visus kamuojančius klausimus. Galbūt vaikas nesutaria su mokytoja ar auklėtoja, o gal jam sunku sugrįžti prie griežtos dienotvarkės. Kartais gali kamuoti abi problemos.
„Mokytojas tikrai yra svarbus asmuo, kuris kasdien dirba su vaiku, formuoja jo požiūrį, ugdo, lavina. Tačiau vertėtų mokyti vaikus susikoncentruoti ne į asmenis, o į mokomuosius dalykus. Su nemėgstamais žmonėms mes susiduriame visą gyvenimą – gali nepatikti mokytojas, vėliau – bendradarbis ar vadovas. Svarbu paaiškinti vaikui, kad mokykloje svarbiausia yra ugdymas ir mokytis dirbti su visokiais žmonėmis“, – pataria VU Šiaulių akademijos direktorė.
Pasak ekspertės, svarbu, kad vaikas vyresnėse klasėse jaustų atsakomybę ir suprastų, kad mokytis – jo pareiga. Brandi asmenybė turi išmokti prisiimti atsakomybę ir rasti motyvaciją įgyvendinti savo pareigas.
„Rugsėjo 1-ąją būtina švęsti. Leiskite patirti, kad tai vis dėlto yra džiugus momentas. Kartais mokslą priimame kaip savaime suprantamą dalyką, tačiau verta pasidžiaugti ir vaikams priminti, kokia laimė yra galimybė tobulėti ir mokytis“, – tikina prof. R. Bilbokaitė.
Paaugliai ir mokykla – kaip suteikti motyvacijos?
Kai kurie paaugliai gali nelaukti naujų mokslo metų, maištauti prieš mokyklos taisykles. Profesorė teigia, kad šiuo amžiaus tarpsniu, kai žmogui tampa svarbu jaustis suaugusiam, reikėtų užmegzti ryšį ir daug kalbėtis. Būtent atviras pokalbis gali padėti sugrąžinti motyvaciją mokytis.
„Atviras ir pasitikėjimu grįstas dialogas – vienas iš būdų, kuris suartina. Juk paauglystėje vaikas atitolsta nuo tėvų. Jam atsiranda kitų autoritetų, tad galbūt verta atkreipti dėmesį į tai, kas jais tapo. Pokalbis su tėvais gali padėti suprasti realybę, mūsų pasaulio taisykles ir tai, kad ne visada gyvenime tenka daryti tik džiugius ir malonius dalykus. Juk kartais tenka daug ir sunkiai dirbti, kad kažką pasiektume. Būtent tai reikėtų ir akcentuoti paaugliams, pasitelkti realių pavydžių. Tik jokiu būdu nereikia lyginti vaikų tarpusavyje, tad palyginimų su gerai besimokančia kaimynų dukra ar sūnumi reikėtų vengti. Tam geriau rinktis daug pasiekusias, žinomas asmenybes“, – pataria profesorė.
Prof. R. Bilbokaitė sako, kad tėvai visada yra suinteresuoti, kad jų vaikams sektųsi mokykloje. Tačiau svarbiausia tinkamai juos paskatinti, kurti atvirumu grįstus santykius, ištiesti pagalbos ranką, kai to labiausiai reikia. Ugdymo procesas pirmiausia turi būti įdomus ir įtraukiantis, kad vaikas galėtų visavertiškai semtis žinių.
