Lietuvos kariuomenė šių metų balandžio – gegužės mėnesiais rengia didžiausias nuo Nepriklausomybės atgavimo pratybas „Perkūno griausmas 2024“. Pratybų, apimsiančių Lietuvos Strateginės vadavietės veiklą, Jungtinės ginkluotųjų pajėgų vadavietės, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadavietes, karo komendantūras ir savivaldos institucijas, kontekste bus vykdomos ir didelės mobilizacinės pratybos. Šaukimus atlikti tarnybą gaus per 10 tūkstančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Planuojama, kad daugiau nei 2500 jų atvyks į karinius vienetus atnaujinti įgūdžius, o dar su daugiau nei 2000 bus sutikrinami duomenys, praneša Lietuvos kariuomenė.
Pratybų „Perkūno griausmas 2024“ tikslas – treniruoti Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadavietę (JGPV) ir ginkluotųjų pajėgų gebėjimą vykdyti pasirengimą gynybai daugiadėmenių operacijų (angl. Multi Domain Operations) kontekste, testuojant valstybės ginkluotos gynybos operacinius planus kartu su sąjungininkais. Siekiant strateginių tikslų JGPV ir kariuomenės pajėgų vadavietės bus perkeltos į atsarginius rajonus, kuriuose ruošis valstybės gynybos operacijoms.
Šios nacionalinės pratybos bus išskirtinės dėl savo kompleksiškumo, masiškumo ir realistiškumo. Kartu treniruosis Strateginė vadavietė, Jungtinė ginkluotųjų pajėgų vadavietė, į kurią įeina Lietuvos kariuomenės, VSAT, VST ir VAT atstovai ir taktinės vadavietės – divizijos ir brigadų valdymo elementai. Taip pat šios pratybos vyks NATO pratybų kontekste kartu su sąjungininkų iš Lenkijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgomis. Pratybų metu bus treniruojamasi visos valstybės gynyba, atsižvelgiant į egzistuojančius gynybos planus, jose dalyvaus virš 4000 Lietuvos kariuomenės karių, taip pat šaulių sąjungos ir savivaldos atstovai.
Nacionalinių pratybų scenarijus apims nekonvencinės grėsmės atvejį, į kurį bus pasitelktos Lietuvos ir Lenkijos pajėgos, kurios vykdys grėsmės neutralizavimo veiksmus „Suvalkų koridoriaus“ apylinkėse, vėliau bus imituojamas kylantis grėsmės lygis ir vykdomi su tuo susiję veiksmai bei priimami sprendimai – pajėgų štabų perdislokavimas iš nuolatinių išsidėstymo vietų į atsarginius rajonus, Valstybės gynimo tarybos susirinkimų organizavimas ir mobilizacinių procedūrų testavimą bei nacionalinių greitojo reagavimo pajėgų aktyvavimą.
Be viso to valstybės masto sprendimų priėmimas – dėl mobilizacijos ir karo padėties paskelbimo. Tuo pat metu JGPV atliks gynybos planų atnaujinimą ir perdavimą pajėgoms, o pratybų „Perkūno griausmas 2024“ kontekste vyksiančių pratybų „Perkūno bastionas 2024“ metu bus įgalinti ir karo komendantai dviejose didžiausiose Kauno ir Vilniaus savivaldybėse. Papildomai pratybose JGPV vykdys atvyksiančių sąjungininkų pajėgų koordinavimą, pratybose bus užtikrinama priimančiosios šalies parama atvyksiančioms sąjungininkų pajėgoms.
Sąjungininkų pajėgos į Lietuvą atvyks keliais etapais, kurie visi bus vykdomi didžiausių po šaltojo karo pabaigos NATO pratybų „Steadfast Defender 2024“ kontekste. Taigi, be Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir strateginės vadaviečių, valstybės teritorijoje įvairiais laikotarpiais veiks nuo kelių šimtų iki beveik 5 tūkst. sąjungininkų karių, neskaitant tų, kurie vykdo rotacijas ir treniruojasi regioninei gynybai nuolatos.
Vienos svarbiausių Lietuvai kontekstinių pratybų bus Vokietijos kariuomenės pajėgų perdislokavimo pratybos „Grand Quadriga 2024“, kurių metu iš Vokietijos į Lietuvos teritoriją bus perdislokuota daugiau kaip 4,5 tūkst. karių bei apie 200 kovinės technikos vienetų, tarp kurių tankai „Leopard 2“, naujausios Vokietijos pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“. Operacijos metu bus ne tik tikrinami Lietuvos gebėjimai priimti atvykstančias pajėgas, tačiau vyks ir bendros karinių veiksmų treniruotės, kurių metu bus tikrinami sąveikumo, integralumo ir operacinio planavimo pajėgumai.
Siekdama užpildyti karo meto struktūrą, Lietuvos kariuomenė pratybų metu vykdys mobilizaciją ir taip iki 100% užpildys pagrindines Lietuvos kariuomenės manevrines „Geležinio Vilko“ ir „Žemaitijos“ brigadas, rezervinę „Aukštaitijos“ brigadą papildys daugiau kaip 700 aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Aktyviojo rezervo kariais bus užpildomi ir kai kurie remiantys vienetai.
Pratybų „Perkūno bastionas 2024“ metu bus siekiama sudaryti sąlygas treniruoti daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių personalą ir į šias savivaldybes numatytas komendantūras. Vilniaus ir Kauno miestuose ketinama aktyvuoti ne tik karo komendantą ir pavaduotoją, tačiau ir komendantūrų štabams ir komendantiniams vienetams priskirtą profesinės karo tarnybos personalą, Lietuvos šaulių sąjungos Komendantinių ginkluotojo pasipriešinimo vienetų šaulius, bei KASP karius savanorius. Šiomis pratybomis siekiama treniruoti karo komendantūrų veiklą, sąveiką su savivaldybių administracija, rekvizavimo organizavimą ir vykdymą, komendanto valandos įgyvendinimą.
Numatoma treniruoti ginkluotųjų pajėgų ir valstybės bei savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų gebėjimą vykdyti sąveiką ir keistis informacija vykdant gynybos operacijų planavimą ir vykdymą mobilizacijos ir karo padėties metu. Pratybų formatas leis nustatyti Vilniaus ir Kauno regiono valstybės bei savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų pasirengimą vykdyti mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis.
Taip pat numatoma treniruotis koordinuoti pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų srautus, palaikyti sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis, valstybės bei savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, testuoti komendantūrų ryšio palaikymo galimybes ir metodus su ginkluotųjų pajėgų vadaviete bei padalinio viduje.
„Perkūno griausmas 2024“ pratybos vykdomos siekiant sukoordinuoti kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldos ir, iš dalies, Valstybės gynybai neabejingų piliečių pastangas ir nukreipti jas tinkama kryptimi. Mobilizacija, karo prievolininkų šaukimas, karo komendantūrų įkūrimas, Strateginės vadavietės išskleidimas ir kiti pratybose planuojami treniruoti veiksmai veda į vieną tikslą – valstybės mastu pasiruošti valstybės ginkluotai gynybai.
