Lietuva šiuo metu gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Didėjantis gynybos biudžetas, kuris per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 1 030 mln. eurų 2020 m. iki 2 092 mln. eurų šiemet – leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.

Ginkluotė įsigyjama ne tik pagal kariuomenės ilgalaikius pajėgumų plėtros planus, bet ir sparčiai reaguojama į tai, ko reikalauja kasdien besikeičianti saugumo situacija regione, taip pat yra mokomasi iš Ukrainos pamokų.

Šiais metais baigiama ir toliau sėkmingai tęsiama dešimtys kariuomenei svarbių ginkluotės bei technikos įsigijimo projektų, kurių įgyvendinimas reikšmingai sustiprins kariuomenės kovinę galią, karių apsaugą, manevrą sausumoje, oro erdvės gynybą, žvalgybą ir logistinius gebėjimus.

Atsižvelgiant į tai, ko reikia NATO reikalavimus atitinkančiai Lietuvos kariuomenei, yra įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotos transporto priemonės, prieštankinė ginkluotė, įvairios paskirties dronai, antidronai, lengvoji ginkluotė, vystomos mūšio valdymo informacinės ir simuliacinės sistemos, perkamos artilerinės sistemos ir kita karinė įranga bei ginkluotė.

Šiemet planuojama užbaigti tokių svarbių įsigijimų projektų, kaip priešmininio bei paieškos ir gelbėjimo laivo, patrulinių laivų radarų, nešarvuotų visureigių įgyvendinimą. Taip pat bus baigta įsigyti atkuriamam Lietuvos kariuomenės Rūdninkų poligonui ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei reikalinga įvairios paskirties inžinerinė įranga ir technika, priimančiosios šalies paramai skirta įvairios paskirties įranga.

Nuo dronų iki moderniausių gynybos sistemų

Dar šiais metais kariuomenės ginkluotės arsenalą turėtų papildyti ir koviniai dronai. Karas Ukrainoje, o ir ankstesnės prognozės rodo, kad dronų sistemos vaidina itin svarbų vaidmenį. Be kovinių dronų įsigyjamos ir žvalgybos funkcijų atlikimui skirtos bepiločių orlaivių sistemos, antidroniniai prietaisai, tokie kaip mobilios ir nešiojamos bepiločių orlaivių užkardymo priemonės, bepiločių orlaivių aptikimo sistemos, bepiločių orlaivių visakryptės užkardymo priemonės.

Sėkmingai tęsiami ir kiti anksčiau pradėti krašto apsaugos sistemai svarbūs ginkluotės ir technikos įsigijimų projektai: iki šiol Lietuvos kariuomenės neturėtų reaktyvinių salvinių sistemų, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų antro etapo, šarvuotų visureigių JLTV antro etapo, 155 mm haubicų antro etapo, vidutinio siekio mobilių radarų, artilerinių radarų, universalių sraigtasparnių platformos, elektroninės kovos įrangos.

Jau pradėtos įsigyti ir mobilios ant šarvuotų visureigių JLTV montuojamas oro gynybos sistemos, leisiančios sėkmingai užtikrinti oro gynybą, greitai ir efektyviai sunaikinti priešo pajėgų dronus.

Be dėmesio nelieka ir karių bei rezervo karių aprūpinimas. Perkama individuali kario ginkluotė, ekipuotė ir individualios cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos priemonės.

Skyrus papildomų asignavimų gynybai, būtų paankstintas ir dar šiais metais pradėtas pėstininkų kovos mašinų antro etapo įsigijimas, taip pat vyksta diskusijos dėl sunkiosios technikos įsigijimo iniciavimo, kuri būtų reikalinga nacionalinei divizijai.

Ginkluotės įsigijimo projektų įgyvendinimas derinamas kartu su amunicijos įsigijimais ir reikalingos infrastruktūros plėtra. Pagal šiemet vykdomus projektus įsigyjama ginkluotė Lietuvos kariuomenę etapais turėtų pasiekti per artimiausius kelis metus.

2024 m. Lietuvos kariuomenės modernizacijai ketinama skirti daugiau kaip 45 proc. gynybos biudžeto arba beveik 1 mlrd. eurų. Pagal galimybes siekiama įsigijimus vykdyti ir iš Lietuvos gamintojų, todėl nemaža dalis lėšų lieka Lietuvos ekonomikoje, tai taip pat leidžia sutrumpinti ir tiekimo grandines.