Šeštadienis, 23 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Vydūnas. Mūsų raštija: kokie yra žmonės iš tikrųjų?

Vydūnas, www.alkas.lt
2024-02-25 08:00:38
183
PERŽIŪROS
2
Vydūnas savo darbo kambary Tilžėje | Vydūno draugijos nuotr.

Vydūnas savo darbo kambary Tilžėje |

Pasitaiko kartais, žinoma, kad labai nuobodu klausytis, ką kitas praneša. Priežastis yra ta, kad jis neįžiebia mūsų sąmoningumo, o jį temdina, gal ir migdo arba tiesiog, jam viso to nenumanant, marina. Taip veikia klausytoją menko žmoniškumo kalbėtojas, kurs gal yra sveiko, stipraus kūno ir gyvos nuotaikos, bet be esmiškos šviesos.

Bet dar keistesnis yra skirtumas tarp to, kaip vyksta kalbėjimas ir rašymas. Kalbėdami jaučiame, kad mąstymas ir jo apsireiškimas vyksta suglaustai, vienoje vietoje. Širdis, galva ir burna santykiuoja lyg susiėję. Galvojimas išduoda čia pat ir kalbėjimą. Viskas vyksta visai savaimingai. Pamanai ir pasakai. Klausytojui pateikiama, ir jis pagauna.

O rašant mąstymas tūlus kartus kūlversčiais toli nusikelia. Mintys veržiasi vingiuotais takais per visokius gyvumo laipsnius. Todėl, norint rašyti, reikalingas visai kitoks susikaupimas ir visai kitoks sąmoningumas, kita dvasios laikysena. Žmogaus sąmoningumas turi būti sušvitęs, tarsi jis degte degtų. Tade rašte gali būti ir gyvo prasmingumo.

Žinoma, gana dažnai rašomi, kaip ir suplepami, visokie niekai.

Neužtenka to, kad grožinė raštija atvaizduoja kaip nors pasitaikiusį lietuvišką gyvenimą ir taip savo turiniu mano įrodanti lietuviškumą. Labai daug reiškia, ar vien jo tamsumai, menkumai, niekingumai, ar ir jo dorybės, vertybės vaizduojamos. Nepagrįsta teisintis tuo, kad gyvenimas parodomas, koks jis yra. Kiekvienas žmogus mato jo tik mažą skritulį, kuris negali būti visos tautos atvaizdu. Dar kiekvienas ir mato visa savaip. surūgusiam viskas rūgsta.

Ir pasitaiko dažnai taip, kad tūli rašytojai, gal to nė nujausdami, šmeižia savo tautą.

Tiesa, mūsų laikais apgailėtinu būdu visoj žmonijoj dvasinė žmonių šviesa, jų sąmoningumas yra visai ypatingai apsiniaukę. O šūkiai apie pažangą primena vaikus, kurie miške rėkauja jeib iš savo baimės iškiltų.

***

Žmogus kažką nori reikšti gyvenime, nori būti pastebimas, nori išgarsėti ir rašo. Toks noras yra didžiausiojo rašytojų skaičiaus akstinas dirbti.

Bet yra ir tokių rašytojų, kurie rašo, kadangi jų vidus yra sklidinas gyvumo. Jų darbas yra jų esmės atspindys, yra jos šiluma ir šviesa.

Tikras menininkas kuria būdamas sklidinas vidaus, būtent dvasios-sielos, gyvumo. Tasai jo gyvumas veržiasi į šį pasaulį, jeib čia spręstų savo uždavinį, eitų savo pareigas.

Kurs pats yra vargšas, nieko negalės kitam suteikti. Kurs pats tuščias, negalės nieko pildyti. Iš jo nekils didžio turinio veikalas. Todėl tūli vien niekų prirašo.

***

Kartais apie vieną antrą rašytoją sakoma, kad jis savo apysakose arba dramose parodąs, kokie žmonės yra iš tikrųjų. Bet ar jis tai daro? Ar ir galima tai daryti? Pagalvokime!

Laikraščiai dažnai praneša visokių žinių. Apie ką jie rašo? Žinoma, apie žmones. Ir ne visuomet pameluota, kas čia surašoma. Bet dažniausiai rašoma tiktai apie nelaimes ir žmonių nelabumus, jų nedorybes, piktybes. Imki kokį laikraštį tik nori – labai nuobodu visą tą bjaurumą skaityti.

Bet tūli žmonės jį tik ir ryja kiek galėdami. O laikraščio neskaito, kad jis bjaurių dalykų nepraneša.

Keista! Rodos, žmonės nevalgo dvėsenos ir panašių dalykų. Bet žinių apie būtus ir nebūtus tikriausio nesveikumo vyksnius – to jie nori. Ir nejaučia, kad visiškai apsinuodija.

Gal sako: nori žinoti, kas pasaulyje darosi, nori teisybę – tikrovę patirti. Bet ar skelbiamieji vyksniai yra iš tikrųjų visa tai, kas pasaulyje atsitinka? Man atrodo, kad tai tik dalis. O gal net labai maža dalis. Kas pasaulyje iš tikrųjų darosi, to ta dalis neleidžia suprasti. Priešingai, ji suklaidina žmones. Toks, kaip jis laikraščiuose rodomas, pasaulis nėra.

O laikraščiai ne vien klaidina žmones, jie juos ir purvina, ir nuodija.

***

O dabar vėl pažiūrėkime į tuos rašytojus, kurie parodo, kokie žmonės yra iš tikrųjų.

Manau, niekas to padaryti negali. Žmonės niekuomet nėra tie patys, bet nuolatai virsta kitokie. Amžinas jausmų-geidulių-aistrų pakitimas pastebimas. Kas žmogui buvo svarbu prieš dešimt metų, šiandien jam nieko nereiškia. Kuo jis džiaugėsi jaunas būdamas, tą jis peikia pribrendęs ir t. t.

O žiūrėkime į tautos, žmonijos amžių! Tai dar daugiau aiškėja, kad žmogus ir žmonių gyvenimas yra amžina srovė. O toj srovėje veikia įvairiausios jėgos. Viena yra šviesi – spindinti, kita yra tamsi – juoda, nešvari, destis, koks yra dangus virš jos.

Kas gali parodyti, kokie žmonės yra iš tikrųjų?

Bet pasižiūrėkime, ką tie rodo, apie kuriuos taip sakoma. Jųjų parodomi žmonės yra dažniausiai menko arba net menkiausio žmoniškumo paveikslai.

Teisybė, didžiausioji žmonių dalis nėra dar kilnaus, žymesnio žmoniškumo. Bet ir iš menkiausio žmogaus jis kartais sušvinta. O toliau ir menkiausias žmogus gyvai ilgisi pilnesnio, tauresnio žmoniškumo.

O kiek yra tikro žmogaus garbingumo žmonių? Apie juos nerašoma. Gerieji jų darbai nėra įdomūs. Kam juos minėti? O tada tūli ir sako: „Nėra gerų, kilnių žmonių.“ Bet teisybė ta, kad taip sakantieji nėra geri. O tačiau ir juose yra kartais gerų norų, gyvo tikrojo kilnaus žmoniškumo ilgesio.

Todėl kilnus žmoniškumas yra tai, kas sudaro žmonių esmę. Ir tas parašys, kokie žmonės yra iš tikrųjų, kurs atvaizduos esmingąjį žmogaus gyvenimą, o ne tas, kaip tūli laikraščiai, sukraus vien tik žmonių veikimus.

Ne tas yra realistas, kurs visa ko parodo, bet pirmiausia – ko giliausias žmonių ilgesys trokšta. Tuo jis tad ir žadina žmonėms tikrąjį žmoniškumą. Ir jis tai rašydamas parodo, kokie žmonės yra iš tikrųjų.

******************

Ištraukos iš straipsnių „Tautinės raštijos reikšmė ir uždavinys“ (1938), „Rašytojai menininkai“ (1926) ir vos patrumpintas straipsnis „Kokie yra žmonės iš tikrųjų“ (1928). Parengta pagal: Vydūnas, Žvilgis į gyvenimo gelmes, II: Kultūra – gyvenimo kūrimo tęsinys. Sudarytoja Rima Palijanskaitė. Klaipėda–Radviliškis: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008, p. 139–142, 146–147, 255–257.

Parengė Dainius Razauskas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vydūnas. Mūsų uždavinys (III)
  2. Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas
  3. Vydūnas. Lietuvių kalba
  4. Vydūnas. Mūsų uždavinys (I)
  5. Vydūnas. Mūsų uždavinys (II)
  6. Vydūnas. Mūsų uždavinys (IV)
  7. Vydūnas. Lietuvių kalba
  8. R. Baranauskas. Kam naudinga sunaikinti lietuvių kalbą ir raštiją?
  9. Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome
  10. V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės
  11. Vydūnas. Kas yra kultūra
  12. Vydūnas. Didis darbas
  13. Vydūnas. Peikimai ir gyrimai
  14. Vydūnas. Kada kūryba tautinė
  15. Vydūnas. Naujoji senoji kultūra

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    “Surūgusiam viskas rūgsta… Ir dažnai pasitaiko taip, kad tūli rašytojai, gal to nė nujausdami, šmeižia savo tautą”. Auksiniai šie tavo žodžiai, Vydūnai. Nes tokių tūlų rašytojų matome ir šiandien, kurie, surūgusių desovietizacijos šūkių vedami šmeižia Justiną Marcinkevičių, Vilniaus Salomėjos Neries gimnaziją pasišauna pervadinti į šv. Kotrynos gimnaziją arba į lietuvių kalbos raštiją įvedinėja lenkų raidyno raides. Surūgus esi ir tu, Dobrowolska, pro sukąstus dantis švogždama “Vilno naše”. Atsirūgs tau šitas tavo surūgimas, Dobrovolska, Oi kaip atsirūgs gyvenime dar.

    Atsakyti
  2. Tomas Tikuišis says:
    2 metai ago

    Keista, bet lengviau skaityti šitą Vydūno tekstą negu kokį kitą dabartinių žurnalistų tekstą su daugybe tarptautinių žodžių. Turbūt esmei pasakyti ar parašyti kartais užtenka savų lietuviškų žodžių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus
Lietuvoje

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
RRT
Lietuvoje

RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

2026 05 23
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Autorė Viktorija Chorna
Kultūra

Ukrainos karo veterano ir menininko darbuose vietoje drobės – sugriautų namų durys

2026 05 23
Varšuva
Kultūra

Kviečia M. K. Čiurlionio įamžinimo vietos Markose šalia Varšuvos atidarymo iškilmės

2026 05 23
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Seimas po pateikimo pritarė „skolų atostogų“ netaikyti vaikų išlaikymo išieškojimui

2026 05 23
Neabejingi Lietuvos gyventojai susirinko pagerbti sovietų aukų atminimą
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Kaminskas. Kaune prisiminta masinių tremčių „Vesna“ istorija

2026 05 23
„Sidabrinės gervės‘26“ studentų filmai
Kultūra

Iš arti: „Sidabrinės gervės‘26“ studentų filmai

2026 05 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Lietuva ragins ES imtis skubių sprendimų dėl pieno sektoriaus trąšų krizės

2026 05 22
Mokykla
Lietuvoje

Perkūnkiemyje iškils bendruomenės itin laukta progimnazija

2026 05 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • P.Skutas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • klaustukas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas
  • Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries
  • RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

Kiti Straipsniai

„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
Darius Kuolys, Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo ženklas Vilniuje

D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

2026 05 23
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22
S. Buškevičius prie Krašto apsaugos ministerijos pastato niūriame karinės įtampos fone

S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

2026 05 21
Vilniaus rotušėje pristatytos Sąvadą papildžiusios tradicijos.

Vilniaus rotušėje pristatytos Gyvojo paveldo sąvadą papildžiusios tradicijos

2026 05 21
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Šeima

Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

2026 05 19
Okupuotas Vilniaus kraštas

V. Šiaudinis. Lietuvių tautos kovos už Lietuvos nepriklausomybę

2026 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • P.Skutas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • klaustukas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Medžių genėjimas

Tvarkyti medžius galite iki kovo vidurio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai