Sekmadienis, 17 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Įmonės norėtų skatinti mokinių praktiką

www.alkas.lt
2023-12-18 10:00:30
60
PERŽIŪROS
1
Profesinis mokymas | smsm.lrv.lt nuotr.

Profesinis mokymas | smsm.lrv.lt nuotr.

Darbo rinkoje trūkstant specialistų, dažnai darbdaviai pradeda jų „medžioklę“ dar bestudijuojant, siūlo praktikos ir kitas galimybes, leidžiančias ne tik studentams susipažinti su įmonės veikla, bet ir įmonei atrasti potencialius darbuotojus. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta verslo atstovų apklausa parodė, kad įmonės norėtų aktyviau bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, skatinant mokinių praktiką ir pameistrystę įmonėse.

Rudenį surengta apklausa parodė, kad beveik pusė, arba 48 proc. įmonių atstovų norėtų platesnių profesinio mokymo įstaigų mokinių praktikos galimybių, 38 proc. pasisakė už mokinių įdarbinimą baigus mokymo programas, o beveik trečdalis (30 proc.) išskyrė pameistrystės svarbą.

„Šiuo metu jaučiamas itin didelis tam tikrų profesijų atstovų trūkumas: vairuotojų, aviacijos inžinierių, operatorių, kitų inžinerinių specialybių. Tad vis didesnis verslo dėmesys krypsta į profesines mokyklas. Tokių mokyklų mokinių praktika įmonėse jau yra gana įprasta bendradarbiavimo forma, o štai pameistrystė, nors po truputį populiarėja, tačiau dar yra toli nuo kitų Europos šalių situacijos. Siekiant pameistrystės plėtros, reikėtų aiškių finansinių paskatų, ir ne tik įmonėms, bet taip pat profesinio mokymo įstaigoms, studentams“, – komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė.

Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) direktorius Mindaugas Černius pritaria, kad pameistrystė, kitaip nei praktika, dar nėra pakankamai žinoma įmonių ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo forma Lietuvoje.

„Toks mokymosi būdas dar nėra įprastas, tačiau juntamas vis didesnis susidomėjimas tiek ir iš siekiančių kvalifikacijos, tiek iš darbdavių pusės. Neabejojame, jog įmonės taps dar aktyvesnės, kai Lietuvoje nebebus kaitaliojamos ir nusistovės pameistrystės finansavimo sąlygos. Taip pat svarbus ir mokymo programų lankstumas pritaikant jas darbo vietai, sudarant mokymo planus. Šiame procese reikalingas ir įmonių įsitraukimas planuojant organizacijoje pameistrių mokymą, kartu su ugdymo įstaigomis ruošiant pameistrystės planus“, – komentuoja M. Černius.

Pameistrystė tinka norintiems greičiau įsidarbinti

TECHIN studentų, tampančių pameistriais, skaičius kasmet auga: 2022 m. jų buvo 70, 2023 m. beveik 150. Pasak pašnekovės, pameistrystės mokymosi forma labai tinka mokiniams, norintiems kuo greičiau įsidarbinti, nes visi centro studentai, kurie mokosi pameistrystės forma, ir po mokslų baigimo tęsia darbą įmonėse, o atvejų, kad po pameistrystės mokinys taptų bedarbiu, nepasitaikė.

„Turime daug sėkmingos pameistrystės pavyzdžių, kai stabiliai veikiančiose įmonėse įsidarbina elektriko, programinės įrangos testuotojo, programuotojo, mechatroniko specialybių siekiantys studentai. Yra ir tokių istorijų, kai į profesinį mokymą ateina jau specialybę turintys, bet norintys ją pakeisti žmonės, pavyzdžiui, vienas mūsų studentas anksčiau įgytą išsilavinimą agronomijos srityje iškeitė į santechniko profesiją ir sėkmingai dirba“, – vardija M. Černius.

Jis aiškina, kad mokinys, pasirinkęs mokytis pameistrystės forma, yra įdarbinamas įmonėje, gauna darbo užmokestį, vadovaujamas mentoriaus įgyja darbe reikalingus gebėjimus, juos tobulina, įgyja bendradarbiavimo ir komunikavimo darbe patirties. Mokymo įstaigoje jis kaupia žinias ir gebėjimus, reikalingus darbinei veiklai. Svarbu, kad pameistrys kuo anksčiau pradėtų kurti pridėtinę vertę darbdaviui, nes gebėjimas tai daryti parodo mokymo kokybę ir pameistriui teikia pasitenkinimą rezultatu bei savo gebėjimais.

„Pameistrystė naudinga įmonėms, nes leidžia pasikviesti motyvuotus, aktyvius žmones tokioms darbo pozicijoms, kuriose nereikia aukštos kvalifikacijos. Taip pat pameistrystė gali prisidėti ir prie mažesnės darbuotojų kaitos: pastebima, kad pameistriai yra labiau lojalūs darbdaviui, kuris prisidėjo prie jų mokymo“, – teigia M. Černius.

Apklausos duomenimis, pameistrystė yra aktualiausia gamybos (42,9 proc.) ir prekybos (34,9 proc.) sektoriuose veikiančioms įmonėms.

LVK direktorės pavaduotojas E. Ruželė mano, kad pameistrystės mokymo forma turi nemenkas galimybes populiarėti, nes įmonės, apmokydamos pameistrius, gali „užsiauginti“ jų poreikius atitinkančių specialistų: „Nereikia papildomai investuoti į darbuotojų paieškas ir įvadinius mokymus „naujokams“, galima kartu su švietimo įstaigomis formuoti mokymų turinį. Tačiau labai svarbu, kad būtų suinteresuotų asmenų, kuriuos domintų patirtinis mokymasis ir kurie vertintų  praktinio darbo įgūdžių, atitinkančių konkrečios darbo vietos reikalavimus, naudą“.

Proga „pasimatuoti“ darbo vietą

Profesinių mokyklų mokinių priėmimą praktikai kaip aktualiausią bendradarbiavimo formą dažniau nurodė apklausoje dalyvavusios gamybos (54,8 proc.) ir intelektinių paslaugų (51,2 proc.) įmonės. Pasak M. Černiaus, TECHIN mokiniai dažniausiai praktikuojasi energetikos, inžinerinės pramonės ir IT sektoriuose.

„Turime daug įmonių partnerių, kuriose mokiniai gali atlikti praktiką, be to, jie gali ir patys ieškotis jiems patinkančios ir tinkančios vietos praktikai. Plėtodami ryšius su darbdaviais, organizuojame pažintines ir edukacines išvykas į įmones, kad besimokantieji galėtų geriau pažinti įmonės procesus, „pasimatuoti“ darbo vietą. Baigiamąją praktiką įmonėse atlieka bemaž visi mūsų absolventai – tik iki 2 proc. jų lieka praktiką atlikti sektoriniuose praktinio mokymo centruose“, – sako jis.

TECHIN vadovo teigimu, nors praktika yra populiaresnė už pameistrystę, tačiau vienu aspektu ji pralaimi – savo trukme. Baigiamoji praktika paprastai trunka vos kelias savaites, kai pameistrystės atveju net 70 proc. programos skiriama mokymuisi įmonėje.

„Suprantama, kad per trumpesnį praktikos laiką mokiniai įgyja žymiai mažiau patirties, o įmonė neturi galimybės gerai pažinti visus jų, kaip potencialių darbuotojų, gebėjimus. Baigiamosios praktikos trukmė kai kuriose programose turėtų trukti gerokai ilgiau, tačiau tam įgyvendinti turėtų būti keičiamos mokymo programos. Vis tik tai leistų dar labiau suaktyvinti praktikos procesą“, – komentuoja M. Černius.

Savo ruožtu E. Ruželė atkreipia dėmesį ir į mokinių motyvacijos siekti gerų rezultatų svarbą.

„Dažnai darbdaviai skundžiasi, kad atėję į praktiką mokiniai atrodo nesuprantantys, jog atėjo dirbti, ir nerodo jokio noro tobulėti. Ko gero, tai ir būtų esminis lūkestis – didesnė mokinių motyvacija ir noras kuo daugiau visko išmokti. Kartu bendradarbiaudami, verslas ir mokymo įstaigos turėtų ieškoti priemonių, kurios padėtų to siekti“, – sako jis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Socialiniuose tinkluose įmonės ieško ir pirkėjų ir darbuotojų
  2. Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“?
  3. Kodėl studentų praktika yra geriausias būdas surasti gabių darbuotojų
  4. Vilniečiai norėtų daugiau žalumos
  5. „Taupyklę“ senatvei norėtų turėti 74 proc. žmonių
  6. Gyventojai norėtų, kad kompensuojamųjų vaistų receptai būtų pratęsiami vaistinėje
  7. Tyrimas: darbuotojai rinktųsi nuotolinį darbą, darbdaviai su tuo nesutinka
  8. Keturi iš dešimties darbuotojų teigia, kad darbdaviai nepakankamai rūpinasi jų gerove
  9. Švietimo įstaigų darbuotojams tirtis dėl koronaviruso bus privaloma
  10. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija – prieš privalomąjį skiepijimą
  11. Nuo Naujųjų alga – tik į banko sąskaitą
  12. Ko gyventojai tikisi iš darbdavių?
  13. Pirmą kartą Lietuvoje renkamas „Metų pameistrys“
  14. Tyrimas atskleidė požiūrį į šalies žemdirbius
  15. Gyventojai nesijaučia saugūs dėl darbo vietos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. „Proga „pasimatuoti“ darbo vietą“ says:
    2 metai ago

    Štai, kaip lietuviškai, kaip logiškai parašyta: примерить трусики! Štai, koks „lygis“. Ir ne gėda?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Linas Jonauskas
Lietuvoje

L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą

2026 05 17
Kavinė
Lietuvoje

Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

2026 05 17
Žemė
Lietuvoje

Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

2026 05 17
Sūriai
Kultūra

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Sveikata
Gamta ir žmogus

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstučiui K.Urbai apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • nieko naujo apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Kęstutis K.Urba apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Švietimo kursai apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą
  • Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai
  • Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

Kiti Straipsniai

Sūriai

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Kiek sveria miestas?

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
R. Kaunas ir Kara K. Makdonald

Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo

2026 05 15
Laisvalaikio erdvė

Neries pakrantėse – naujos erdvės patogesniam laisvalaikiui

2026 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstučiui K.Urbai apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • nieko naujo apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Kęstutis K.Urba apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Švietimo kursai apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • Rimgaudas apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
VšĮ Domeikavos vienybė įkūrėja Dalia Grakulskytė ir Teisingumo ministrė E.Dobrovolska laidoje | VšĮ Domeikavos vienybė, TV laidos ekrano nuotr.

Teisingumo ministerija klimpsta toliau: spjovė į prokuroro įspėjimus ir Prezidento kritiką dėl pusiaukelės namų Domeikavoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai