Lietuvoje išlieka aukštas sąmoningumas, jog finansiškai ruoštis senatvei reikėtų iš anksto. 74 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių gyventojų pasisakė už tai, kad yra svarbu iš anksto taupyti savo pensijai – tai 1 punktu daugiau nei prieš metus.
Jau trečius metus visuomenės nuomonės atsiklausiančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad panašus nuotaikų lygis laikosi visą šį laikotarpį.
„2019 metai mums yra tam tikras atskaitos taškas, nes tuomet įvyko II pensijų pakopos reforma, o pensijų santaupas valdančios įmonės perėjo prie gyvenimo ciklo fondų sistemos, kuri investicijų strategiją pritaiko prie kaupiančiojo amžius.
Tais metais su teiginiu, jog yra svarbu taupyti pensijai iš anksto, sutiko 75 proc. apklaustųjų, po metų – 73 proc. Šių metų apklausoje atsidūrėme per vidurį, tačiau akivaizdu, kad judame iš esmės statistinės paklaidos ribose, o bendras sąmoningumo lygis išlieka išties aukštas ir tai yra puiki žinia“, – teigia T. Gudaitis.
Jo vertinimu, stebint visuomenės nuomonės dinamiką, ne mažiau svarbi yra ir kraštutinių nuomonių „už“ ir „prieš“ dinamika.
2019 metais 27 proc. apklausos dalyvių visiškai sutiko su tuo, kad taupyklę pensijai svarbu pildyti iš anksto. Užpernai taip galvojo 31 proc., o pernai – 30 proc. apklaustųjų. Tokiai pozicijai kategoriškai prieštaravo atitinkamai 6, 5 ir 6 proc. respondentų.
Pasak T. Gudaičio, ypač palankiai taupymo klausimu nusiteikusios visuomenės dalis 30 proc. ribą peržengė būtent po pirmųjų reformos metų, kai kaupiantieji aiškiai pajuto įvykusių pokyčių efektyvumą.
„2019 metais Lietuvos pensijų fondai uždirbo +16,6 proc. realią grąžą ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reitinge užėmė istorinę pirmąją vietą pasaulyje. Tačiau ir paskesniais metais grąža buvo tikrai gera, todėl visiškai nenuostabu, kad II pensijų pakopos simpatikų dalis po reformos išaugo“, – sako asociacijos vadovas.
Vertinant tik dirbančiuosius, kurie šiuo metu gali nedidelę savo pajamų dalį kaupti pensijai II pakopoje arba yra apsisprendę to nedaryti, 31 proc. jų labai palaiko idėją, jog pensijai taupyti reikia iš anksto. Tradiciškai palankiausiai santaupų kaupimo pensijai atžvilgiu nusiteikę aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai. Tuo tarpu skeptikų dalis atitinka bendrą visuomenės pjūvį ir sudaro 6 proc.
Pasak T. Gudaičio, šiais metais visuomenės nuomonės apklausa yra ypatinga, nes į jos atlikimo laiką pateko ir dvi Rusijos vasario 24 dieną pradėto karo Ukrainoje dienos.
„Karas yra visapusiškas šokas mums, kaip visuomenei, ir, žinoma, ekonomikai. Tokie dideli sukrėtimai paprastai užaštrina dvejones dėl ateities, verčia priimti ribinius sprendimus ir arba labai smarkiai taupyti, arba atvirkščiai – leisti pinigus, kvestionuoti iki šiol taikytas asmeninių finansų valdymo priemones. Todėl nors karo faktorius atsirado pačioje apklausos pabaigoje, tačiau tai, kad visuomenės palaikymas išliko toks aukštas, tokioje situacijoje laikau labai dideliu pasiekimu“, – teigia investavimo ekspertas.
Apie II pakopą galima smulkiau? Įskaitant apie išmoką, kai žmogus išeina į pensiją. Tai kokia staigmena čia gali būti? Vajetau, vajetau… Lietuviai sako sukrėtimas, o ne šokas.