Seimas 2023 metų Laisvės premiją nusprendė paskirti Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Laisvės premija P. Plumpai skirta už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį integracijoje į ES. Laisvės premiją laureatams numatoma įteikti Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
P. Plumpa 1954 m. įsitraukė į moksleivių antisovietinės organizacijos veiklą, su kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės balsas“, platino atsišaukimus. 1958 m. vasario 16-ąją ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos vėliavą, vėliau su kitais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“. Už antisovietinę veiklą KGB suimtas. 1958–1965 ir 1973–1981 metais kalintas Mordovijos, Permės sričių lageriuose, Čistopolio kalėjime.
P. Plumpa 1969–1973 metais leido ir platino A. Maceinos, J. Girniaus, S. Ylos knygas, Molotovo–Ribentropo pakto medžiagą, iš Maskvos disidentų gaunamą literatūrą. 1972–1973 metais su S. Tamkevičiumi leido Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką. Laureatas yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
„Prisiminkime tuos laikus, kai institucinis žodis apie sovietų okupaciją buvo retenybė. Europos Parlamente dar 1983 m. priimta rezoliucija, kurioje pasmerkta Sovietų sąjungos Baltijos valstybių okupacija. Kitais metais minėsime šios rezoliucijos 40-metį. Tai parodo, kad Europos Parlamentas visada buvo institucija, kuri yra už laisvą tautų apsisprendimą. 1990 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje pirmą kartą apsilankė Europos Parlamento delegacija. Jaunoms demokratijoms labai svarbus pasaulio palaikymas, ir mes tokio palaikymo sulaukėme. Po tragiškų 1991 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė sovietų kariuomenės agresiją. Svarbu, kad tokį požiūrį Europos Parlamentas išlaiko iki šių dienų, visapusiškai remiant Ukrainą, Moldovą“, − pažymi Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
