Lietuvoje įsidarbinusių užsieniečių „integracija stringa “, nes jie nemokomi lietuvių kalbos, nes valstybėje vis dar trūksta sisteminio požiūrio, teigė Ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata, susitikęs su Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos, platformos „Bolt“ vadovais ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.
R. Lopatos pastebėjimu, nors naujuoju Seime rengiamu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu įtvirtinamas visiems, teikiantiems tiesiogines (kontaktines) viešąsias paslaugas, reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, viešasis sektorius tokiai reguliavimo permainai ruošiasi per vangiai.
„Niekas nemato bendro paveikslo, kokie yra dirbančių pabėgėlių ir kitų užsieniečių lūkesčiai ir kuo jiems galima padėti.
Integracija vyksta fragmentiškai, nes atsakingos institucijos nederina veiksmų tarpusavyje, taip pat nėra vieno problemos šeimininko, lyderio.
Maža to, integracija kliūva jau pirmame žingsnyje, kai atsakingos institucijos nesugeba rengti lietuvių kalbos mokymų užsieniečiams.
Nors pinigų mokyti lietuvių kalbos skiriama nemažai, jie neįdarbinami ir grįžta atgal į biudžetą“, – stebisi Seimo narys.
Valstybės kontrolė paskelbė, kad pernai savivaldybės nepanaudojo 311 tūkst. eurų iš 790 tūkst. eurų, skirtų ukrainiečių pabėgėlius mokyti lietuvių kalbos.
55 proc. apklaustų prieglobsčio gavėjų, lankiusių lietuvių kalbos mokymus, nurodė, kad tai jiems nepadėjo integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Tiesa, pernai pusė Lietuvoje užregistravusių ukrainiečių rado darbą.
R. Lopata tikisi, kad sklandesnės integracijos ledus išjudins sumanymas rengti lietuvių kalbos mokymus užsieniečiams pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį.
Be to, spalį Seimą turėtų pasiekti naujasis Kelių transporto kodeksas, kuriuo bus kartu sureguliuojamos ir pavežėjais dirbančių užsieniečių sąlygos.
Pasak R. Lopatos liberalų sąjūdis savo rinkimų į Seimą programoje buvo išsikėlęs tikslą skatinti „lietuvių kalbos mokymąsi, kad visi turėtų vienodas galimybes integruotis į valstybės gyvenimą, gauti aukštesnes pajamas, suprasti Lietuvos gyventojams skirtos žinios“.
Alkas.lt primena, kad Liberalų sąjūdžio partneriai valdančioje koalicijoje – Laisvės partija savo rinkimų į Seimą programoje yra išsikėlęs tikslą panaikinti Valstybinę kalbos inspekciją.
Nepanaudoti 311 tūkst. eurų iš 790 tūkst. eurų, skirtų ukrainiečių pabėgėlius mokyti lietuvių kalbos atrodo tik nereikšminga suma palyginus su 35 milijonais eurų Europos Komisijos (EK) skirtų Lietuvai nepanaudojimu.
Būtent liberalioji laisvietė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau 20 mėnesių vilkina 35 mln. eurų, 23 parengtiems lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose projektams, panaudojimą.
Šias lėšas EK paskyrė Lietuvai kurti lietuvių kalbos išteklius elektroninėje erdvėje, tame tarpe ir dirbtinio intelekto sprendimams, pagal 2021 m. patvirtintą „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Daugiau apie valdančiųjų nesirūpinimą valstybine kalba galima pasiskaityti čia:
Būtent todėl ir kyla įvairios spėlionės, kad galimai vykdomas nuožmus rusifikavimas. Jei taip, tada tai ypatingai naudinga kremliui.
Jau anksčiau siūliau raštu kreiptis į Europos Komisiją ir jai pranešti, kad EK skirtos milijoninės lėšos Lietuvoje nenaudojomos „jau 20 mėnesių“! Ar buvo išsiųstas tokio pobūdžio raštas? Rašyti gali akademinės bendruomenės atstovai (jei ten yra žmonių, kuriems dar rūpi lietuvių k.), partijų, kurioms rūpi lietuvių k. (yra tokios, kurios ne tik plepa?) pirmininkai ir pan. Rašykite anglų k., nes vertimas Briuselyje iš lietuvių k. į anglų k. užims kažkiek laiko. Pagaliau yra EK atstovybė Lietuvoje (Gedimino pr. 16, Vilnius). Apsilankykite, paprašykite patarimo. Nuneškite raštą ir ten. Pykite nepykite, bet tik straipsnių skelbimas internete nieko nepakeis. Veikti reikia.
Puiku, kad yra straipsnis, nes taip plačiau supažindinama visuomenė. Tačiau pritariu, jog reikia kelti ant kojų visas tarptautines organizacijas, kurių pareiga saugoti ir senąsias tautas kalbas, ir lygias tautų galimybes. Mums reikalingi politikai, dirbantys, o ne kenkiantys LIETUVAI, nes klapčiukaujantys kitiems!
Kai atsirado internetas, nežinau, ar skubėjo, ir kiek nuveikė kitos šalys (ne visada jų kalba rasdavau, ko ieškodavau), tačiau Kremlius tiesiog žaibiškai internete patalpino visus žodynus, žinynus, enciklopedijas – nuo seniausių iki naujausių. Tuo tarpu mes tartum specialiai neskubėjome… Kai reikėdavo išsiaiškinti kokio svetimo žodžio reikšmę, ilgus metus vienintelis kelias buvo rusų (o kiek vėliau – ir lenkų) kalba, o tada jau rusų-lietuvių žodynuose ieškai, kol susirandi, kaip lietuviškai tai skamba. O juk atrodė – tik apmokėk už elektrą, ir atsiras savanorių, kurie padėtų bibliotekoms, muziejams, archyvams įkelti jų turtus į internetą.
Taip, taip, taip, tik reikia suprasti pagaliau, kad straipsniais, youtube ir pan. nieko nepasieksi, nes tiems, kurie elgiasi galimai net nusikalstamai, nusispjauti, atsiprašau, ant straipsnių, transliacijų ir ne tik.
Taip ,taip. Jau kažkur girdėta:
Caras geras ,tik mūsų bojarinai blogi.
EK skyrė lėšas, ir tai yra gerai. Lėšos nenaudojamos 20 mėn., ir tai yra blogai. Bet tau pernelyg sunku suvokti.
NEVEIKIA:
Daugiau apie valdančiųjų nesirūpinimą valstybine kalba galima pasiskaityti ČIA :
“EŽTT pripažįsta, kad rusakalbiai nebuvo diskriminuojami pereinant prie mokymosi latvių kalba.
Ketvirtadienį, rugsėjo 14 d., Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė nuosprendį byloje prieš Latviją, pripažindamas, kad 2018 metais priimti įstatymų pakeitimai dėl laipsniško perėjimo prie mokymo latvių kalba mažumų ugdymo įstaigose nepažeidžia. Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTT) nustatytos teisės į mokslą ir diskriminacijos draudimo (google vert.)”-delfi.lv/193/politics/55943232/krievvalodigos-nav-diskriminejusi-pareja-uz-macibam-latviski-atzist-ect
Manau,kad laipsniškas perįjimas prie mokymo lietuvių kalba mažumų ugdymo įstaigose taip pat nepažeistų EŽTT nustatytos teisės į mokslą ir diskriminacijos draudimo.
Būtent. Juk ir ŽTD reikalauja VISIEMS valstybės piliečiams ir gyventojams suteikti VIDURINĮ išsilavinimą VALSTYBINE kalba. O dėl TM – valstybėms REKOMENDUOJAMA (ne liepiama, o tik patariama!) netrukdyti steigti sekmadienines mokyklėles. Kas dėl pagalbos išlaikyti tas mokyklėles, patariama atsižvelgti ne tik į valstybės galimybes, bet ir į santykių su ta kaimyne istoriją (t.y., ar ji tik kaimynė, ar buv. ir vis dar nenurimstanti okupantė).
Nes broliai latviai paviešino kgbistes ir kgbistus. Lai dzīvo Latvija!
„integracija kliūva jau pirmame žingsnyje“ – kurioje valstybėje integracija pavyko? Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, JK, Švedijoje, Vokietijoje? Kur? O kiek lėšų jie tam skyrė? Tai kam išvis kalbėti apie tai, kas visame pasaulyje praktiškai neįgyvendinama su pavienėmis išimtimis (atskiri individai)?
Neaišku, kodėl ją toleruoja Vyriausybė. Nors iš dalies aišku. Ministrė pirmininkė kaip svarbiausius darbus išskyrė tautinėms mažumoms palankius sprendimus. Be to, jos gimtoji kalba – ne lietuvių. Užtat ir ministrės, priešiškai nusiteikusios pireš lietuvių kalbą, Šimonytei labai priimtinos. Nusikaltėlių brigada.
Bet juk Nausėdos žinioje yra STT, kuri tokiu atveju pagal įstatymą privalėtų atlikti Armonaitės veiksmų galimos korupcijos analitinę žvalgyba, bet iš Prezidento pusės tyla, tyli ir LRT žurnalistiniai tyrimai.
Valstybė šiuo atveju – palikusi be valdymo. Ir ką tu žmogus padarysi.