Kol kas įminta tik mažiau nei trečdalis faraoniškojo Egipto paslapčių, todėl nauji atradimai – priešakyje, vakar Vilniuje teigė vienintelę viešą paskaitą sostinėje skaitęs, legendinis egiptologas dr. Zachis Havasas (زاهي حواس).
Per milijoną sekėjų socialiniuose tinkluose turinčios archeologijos garsenybės teigimu, mumijų prakeiksmas neegzistuoja, tad tyrinėtojai įmins vis daugiau senovės Egipto valdovų paslapčių.
76-erių charizmatiškasis egiptologas intrigavo, kad jau artimiausiu metu jis pats pristatys naujausią tyrimą apie viena išvaizdžiausių moterų žmonijos istorijoje, daugiau nei prieš 3 tūkstančius metų gyvenusią Egipto karalienę Nefertitę.
Archeologijos garsenybė dr. Z. Havasas atpažįstamas iš į visas jo archeologines ekspedicijas tebelydinčios odinės plačiabrylės skrybėlės, dėl kurios jis visame pasaulyje yra vadinamas egiptietiškuoju Indiana Džonsu (Indiana Jones).
Deja, tačiau šios skrybėlės, mokslininkas į vienintelę paskaitą Lietuvoje, sostinės Vaidilos teatre, nepasiėmė, tačiau klausytojus įtraukė savo nepaprastais pasakojimais.
Jau nuo pat pirmų paskaitos minučių, šiuolaikinės egiptologijos legenda, susirinkusiuosius „panardino” į faraonų, mumijų ir jas iki šiol tebelydinčių paslapčių pasaulį.
Savo pasakojimą ekspertas iliustravo liepą „Netflix“ platformoje pradėtu rodyti dokumentiniu filmu apie naujausius jo tyrinėjimus Sacharos dykumoje – „Prarastoji piramidė“ („Unknown: The Lost Pyramid“).
Renginyje dalijosi įspūdingiausiais atradimais, tarp jų – Nefertitės mumija
Lygiai prieš metus Z. Havasas sukrėtė pasaulį pareikšdamas, kad tyrinėdamas faraono Tutanchamono kapavietę Luksore, tikėtina atrado, ko gero garsiausios pasaulyje karalienės Nefertitės mumiją.
Nefertitės gyvenimas ir mirtis tebekelia ne vieną klausimą. Iki šiol nėra tiksliai žinoma jos kilmė. Svarstyta, kad po savo sutuoktinio faraono Echnatono mirties ji, trumpam apsimetusi vyru, galėjo perimti jo sostą. Vilniuje mokslininkas pareiškė, jog yra tikras, kad egiptietė nebuvo vien tik grožio etalonu, bet ir po vyro mirties iš tiesų valdė karalystę.
„Už mėnesio pradėsiu 30 naujai atrastų mumijų DNR analizę. Esu įsitikinęs, kad viena iš jų, tikrai priklauso karalienei Nefertitei. Plačiau apie šį tyrimą ir tai ką mums pavyko sužinoti, tikiuosi paskelbti artimiausiu metu, tačiau visi tyrimai ir rasti įrodymai byloja, jog po vyro mirties Nefertitė iš tiesų valdė Egipto karalystę”, – sostinės Vaidilos teatre susirinkusiems sakė vienas garsiausių senovės Egipto paslapčių tyrinėtojų Z. Havasas.
Tai, kad šio egiptologo atradimai keičia ilgamečius įsitikinimus, rodo vien tokia detalė, jog mokslininkui pavyko įrodyti, kad kita garsi Egipto valdovė Kleopatra buvo ne afroamerikietė, kaip ilgai buvo manyta iki tol, o makedonietė ir aibė diskusijų, kilusi dėl šio jo atradimo.
Ar mumijos baudžia faraonų kapavietes atradusius tyrinėtojus?
Dešimtmečiais faraonų paveldą tyrinėjantis mokslininkas taip pat aiškino, jog įvairūs nuotykiniai filmai sukūrė ir kitą, itin gajų, bet klaidingą įsitikinimą, jog neva įžengusieji į faraonų kapus, sulaukia mumijų prakeiksmo.
„Taip, tikrai nėra. Aš esu gyvas to įrodymas. Apskritai Egiptas yra saugi šalis ir tyrinėjimams, ir nuotykiams. O atrasti tikrai dar yra ką: kol kas mes sugebėjome „iššifruoti” tik 30 proc. visos senovės Egipto istorijos, tad likę 70 proc. – dar laukia savo valandos”, – teigė 76-erių senovės Egipto paslapčių tyrinėtojas, energijos ir įkvėpimo besisemiantis iš aistros archeologijai.
Per savo daugiau nei pusę amžiaus trukusią archeologinių kasinėjimų karjerą Z. Havasas padarė daugybę reikšmingų atradimų. Tarp jų, 2005 metais nuskenavo faraono Tutanchamono mumiją, kas mokslininkams atskleidė daug naujų faktų apie šio, 18-mečio faraono sveikatą, gyvenimo būdą ir galimas mirties priežastis.
Pavyzdžiui, ilgai manyta, kad faraonas buvo nužudytas dėl atrastos skylės jo galvoje. Tačiau nuodugnus tyrinėjimas parodė, kad skylė buvo padaryta jau po faraono mirties ir naudota kaip anga balzamavimui. Tuo tarpu sulaužyti šonkauliai ir frakcijos rodo, kad prieš mirtį jis patyrė sužalojimus, tad galima teigti, jog Tutanchamonas mirė dėl nelaimingo atsitikimo.
2007 metais, Z. Havasas padarė trimačius kompiuterinės tomografijos atvaizdus ir susiejęs vienos mumijos individualius fizinius bruožus su jos protėvių bruožais, atrado ilgai ieškotos, vienos įtakingiausių senovės monarchių, Egipto faraonės Hačepsutos mumiją.
Šiuolaikinė archeologija tapo mokslu, kuriame naudojama aibė šiuolaikinių įrenginių, robotu, X-ray, ultragarsą, skenavimo įrenginių, leidžiančių pažvelgti į sarkofago vidų nepažeidžiant mumijos, nustatyti gyvenimo aplinkybės, ligas, kultūrinius aspektus. – čia jo citatą galėtų būti.
Z. Havaso apsilankymas Vilniuje – kultūrinių mainų dovana Lietuvai
Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorės Olgos Gončarovos, vieno populiariausių pasaulyje egiptologo vizitas Lietuvoje prisideda prie šalių bendravimo ir pažinimo horizontų plėtimo.
„Z. Havasas yra išskirtinis Egipto kultūros ambasadorius, todėl tokie „kultūriniai mainai” ženkliai praplečia mūsų pažinimo horizontus. Suteikia galimybę prie tūkstantmetės kultūros prisiliesti gyvai, į ją pažvelgti kur kas giliau, palikti paviršutiniškumą už nugaros”, – įsitikinusi „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.
O. Gončarova neabejoja, kad iš tokio tarpkultūrinio bendradarbiavimo laimi abi pusės: ir Lietuva, ir Egiptas.
„Apskritai, tokios pasaulinės įžymybės atvykimas į Lietuvą, atkreipia dėmesį ir į mūsų šalį – parodo, kad pasauliui taip pat esame svarbūs ir įdomūs”, – mano O. Gončarova.
pagr-naujienaJai antrina ir per milijoną sekėjų socialiniuose tinkluose turinčią archeologijos garsenybę į Baltijos šalis pakvietusi, kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Olga Belova. Jos teigimu, į nemokamus susitikimus su mokslininku Baltijos šalyse atėjo iš tiesų nemažai besidominančių senovės Egiptu.
„Esu labai dėkinga Egipto turizmo valdybai, Egipto ambasadoms Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje už suteiktą, ko gero tik kartą per gyvenimą pasitaikančią galimybę, savo ausimis išgirsti įtraukiančius ir intriguojančius žmogaus-legendos pasakojimus apie senovės Egiptą.
Savo autentiškomis istorijomis dr. Havasas su kaupu įrodė, kad Egiptas – tai ne tik kelios piramidės kažkur toli nuo viešbučio, bet milžiniška paslapčių visata, po kruopelytę atsiverianti tik patiems atkakliausiems ir aistringiausiems”, – sako „Coral Travel“ rinkodaros vadovė ir renginio organizatorė Olga.
Tai taip išeina, kad su lietuviais Egipto jis niekuo ir nesusiejo…