Šviesuomenės atstovai paragino Igną Vėgėlę dalyvauti Prezidento rinkimuose ir pasiūlė pagalbą

Daugiau kaip trys dešimtys Lietuvos šviesuomenės atstovų, mokslininkų, signatarų, visuomenės veikėjų viešu laišku kreipėsi į advokatą Igną Vėgėlę ragindami jį paskelbti apie kandidatavimą į prezidentus.

„Gerbiamas Ignai Vėgėle, patvirtinkite sprendimą kandidatuoti iki galo ir perimkite „Vilties Prezidento“ kilnų vaidmenį bei misiją. /…/ Sutelkite plačią idėjinių bendražygių koaliciją, įvardykite atnaujintos valstybės viziją ir politinių reformų programą. Inicijuokite veržlią, orią ir nuoširdžią rinkimų kampaniją. Nemaža dalis Lietuvos žmonių šito laukiame ir mes Jums padėsime“, – rašoma laiške.

Tarp pasirašiusiųjų laišką: Kovo 11-osios Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Leonas Milčius ir Algimantas Norvilas, pirmosios Vyriausybės ministras Albertas Sinevičius, smuikininkas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis, restauratorė paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė, advokatas Rimas Andrikis, disidentė Nijolė Sadūnaitė, buvęs Seimo narys, rašytojas Vytautas Čepas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatai muziejininkas Jonas Vaiškūnas ir mitologas Dainius Razauskas bei kiti.

Pasak laiško autorių, valstybėje vyksta „negeri procesai, kurie kelia daugelio patriotiškai ir demokratiškai nusiteikusių piliečių nerimą bei nuoširdų lūkestį, kad padėtis būtų keičiama“.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Lietuva tapusi Europos Sąjungos bei NATO nare prarado nacionalinės valstybės kūrimo viziją bei strateginius tikslus. Lietuvos valdžia, pasak kreipimosi autorių, palaipsniui tampa teritorine administracija, o piliečių bendruomenė praranda politinį subjektiškumą, vyksta „lietuvių kalbos ir lietuvybės apskritai apsaugos likučių išmontavimas“.

„Asmenys, nesutinkantys su narcisizmu ir egoizmu apsinuodijusio elito nuomone bei pasaulėžiūra, šiandien ujami, marginalizuojami, stumiami į užribį. Žmonės, žiūrintys į lyčių vaidmenis ir šeimos paskirtį per tradicinės kultūros ir krikščioniškosios antropologijos prizmę, niekinami, apdalijami „vatnikų“ ir „putinistų“ etiketėmis. Vėl kėsinamasi į sąžinės laivę“, – rašoma kreipimesi.

„Atstovaujamoji demokratija apirusi, parlamentinės partijos neatstovauja jokiai politinei pasaulėžiūrai ar ideologijai. Išimtį sudaro nebent „Laisvės partija“, kuri, deja, diegia ydingą, moraliai deformuotą pasaulėžiūrą. Seimo opozicija nugalinta ir nusigalinusi. Užsienio politika atskiruose savo ruožuose akivaizdžiai kertasi su nacionaliniais interesais, ypač ūkio, kultūriniais interesais.

Viešajame sektoriuje įsigali deintelektualizacija, chaotiška teisėkūra, diegiamos skubotos ar netgi akivaizdžiai destruktyvios reformos. Šalyje sunkoka aptikti sritį, kurioje matytųsi neginčijamas pozityvus proveržis. Ypač iškalbingas rodiklis yra beviltiškas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Mums gresia prūsų likimas“, – rašoma kreipimesi.

„Aš labai dėkingas profesoriams, žinomiems visuomenės atstovams, ryškioms asmenybėms, kurie skatina keisti Lietuvos politinę sistemą. Iš tiesų iki 2004 metų Lietuva turėjo labai aiškią viziją tapti Europos Sąjungos nare, tapti NATO nare, ir toks įspūdis, kad po to, deja, ta vizija sustojo. Mes, užuot judėję į priekį, kūrę ateities Lietuvą, judame tik priešpriešos linkme. Nuo vienos temos, kuri supriešina, iki kitos temos, kuri supriešina, bet nekuriame“, – BNS sakė I. Vėgėlė sulaukęs šviesuomenės kreipimosi.

Savo apsisprendimą jis pažadėjo paskelbti rudenį: „Kalbant apie konkrečias datas, manau, kad baigsis vasara, ateis ruduo ir esu užsiminęs, kad rudenį tikrai paskelbsiu sprendimą, ką aš toliau ketinu daryti ir ar ketinu eiti į politiką“.

Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad advokatas I. Vėgėlė tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus užima vieną aukščiausių vietų reitingų lentelėje. 

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų gegužę.

MOKSLININKŲ, KŪRĖJŲ, VISUOMENĖS VEIKĖJŲ VIEŠAS KREIPIMASIS Į PROF. IGNĄ VĖGĖLĘ DĖL DALYVAVIMO LR PREZIDENTO RINKIMUOSE

2023 liepos 29 d. 

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos mokslininkai ir kūrėjai, kurių  dauguma nepartiniai, kreipiamės viešu laišku į profesorių Igną Vėgėlę. Tikslas -  pareikšti  pritarimą ir palaikymą minėto asmens politinei aspiracijai - dalyvauti LR Prezidento rinkimuose. Kreipimąsi grindžiame konkrečioms aplinkybėmis ir argumentais.

Pirma, profesorius pats yra viešai pareiškęs: „nebematau galimybių nekandidatuoti“. Antra, valstybėje objektyviai vyksta negeri procesai, kurie kelia daugelio patriotiškai ir demokratiškai nusiteikusių piliečių nerimą bei nuoširdų lūkestį, kad padėtis būtų keičiama. Modernybės ir demokratijos sąlygomis nederėtų sureikšminti pavienės asmenybės vaidmens ir galimybių. Visgi yra nemažai piliečių, kurie pozityvių pokyčių ir politinių reformų moderavimo valstybėje galimybę sieja su moraline ir politine I. Vėgėlės lyderyste. Viltingas žvilgsnis į naują politinę asmenybę kartu yra akivaizdaus nusivylimo dabartiniais politiniais lyderiais ir politine sistema ženklas.     

Net du vakarietišką pakraipą deklaravę Prezidentai - V. Adamkus ir D. Grybauskaitė - kadaise viešai įvardino politinę diagnozę - „...gyvename korumpuotoje oligarchinėje valstybėje...“. Deja, po įstojimo 2004 m. į ES ir NATO situacija menkai tepasikeitė. Maža to, Lietuva prarado nacionalinės valstybės kūrimo viziją bei strateginius tikslus. Jei laivas nežino, kur plaukia, nepalankus bet kuris vėjas... Lietuvos valdžia laipsniškai tampa teritorine administracija, o piliečių bendruomenė praranda politinį subjektiškumą. Vyksta lietuvių kalbos ir lietuvybės apskritai apsaugos likučių išmontavimas. Šalyje stokojama įstatymo viršenybės, socialinio teisingumo. Teisė neretai naudojama nusikaltimams ir dorovės nuopuoliui pridengti. BVP paskirstymas ydingas, civilizuotos ir teisingos mokesčių sistemos nėra iki šiol. Paveldosauga ir gamtosauga imituojama, naikinami miškai, nusikalstamai kertami reliktiniai medžiai. Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas užsiima „dvaro“ viešaisiais ryšiais ir „smegenų plovimu“. Asmenys, nesutinkantys su narcisizmu ir egoizmu apsinuodijusio elito nuomone bei pasaulėžiūra, šiandien ujami, marginalizuojami, stumiami į užribį. Žmonės, žiūrintys į lyčių vaidmenis ir šeimos paskirtį per tradicinės kultūros ir krikščioniškosios antropologijos prizmę, niekinami, apdalinami „vatnikų“ ir „putinistų“ etiketėmis. Vėl kėsinamasi į sąžinės laivę.

Atstovaujamoji demokratija apirusi, parlamentinės partijos neatstovauja jokiai politinei pasaulėžiūrai ar ideologijai. Išimtį sudaro nebent „Laisvės partija“, kuri, deja, diegia ydingą, moraliai deformuotą pasaulėžiūrą. Seimo opozicija nugalinta ir nusigalinusi. Užsienio politika atskiruose savo ruožuose akivaizdžiai kertasi su nacionaliniais interesais, ypač ūkio, kultūriniais interesais. Viešajame sektoriuje įsigali deintelektualizacija, chaotiška teisėkūra, diegiamos skubotos ar netgi akivaizdžiai destruktyvios reformos. Šalyje sunkoka aptikti sritį, kurioje matytųsi neginčijamas pozityvus proveržis. Ypač iškalbingas rodiklis yra beviltiškas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Mums gresia prūsų likimas.

Šviesaus atminimo Stasys Lozoraitis buvo tautoje simboliškai pavadintas  „Vilties Prezidentu“.  Jei būtų juo tapęs, galimai šalyje kitaip būtų vykusi privatizacija, liustracija, visas valstybės atkūrimas. Galbūt gyventume kokybiškai kitokioje valstybėje.

Gerbiamas Ignai Vėgėle,  patvirtinkite sprendimą kandidatuoti iki galo ir perimkite „Vilties Prezidento“ kilnų vaidmenį bei misiją. Sutelkite plačią idėjinių bendražygių koaliciją, įvardinkite atnaujintos valstybės viziją ir politinių reformų programą. Inicijuokite veržlią, orią ir nuoširdžią rinkimų kampaniją. Nemaža dalis Lietuvos žmonių šito laukiame ir mes Jums padėsime.

Pasirašo:

habil.dr. Gediminas Merkys, edukologas, sociologas
Saulius Arlauskas, teisės filosofas
dr. Rasa Čepaitienė, kultūros istorikė
habil.dr. Bronislovas Genzelis, VDU garbės profesorius, Kovo 11 akto signataras
Sesuo Nijole Sadūnaitė, buvusi politinė kalinė, rezistentė
dr. Gediminas Navaitis, psichologas, buvęs Seimo narys
habil.dr. Alvydas Butkus, lingvistas
Jonas Vaiškūnas, muziejininkas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas
dr. Nijolė Čiučiulkienė, edukologė, mokytoja ekspertė
dr. Romualdas Povilaitis, profsąjungų vadovas, žmogaus teisių gynėjas
Valdas Vasiliauskas, žurnalistas, teatro kritikas, buvęs Seimo narys
Dainius Razauskas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo narys, buvęs LR Vyriausybės narys
Vytautas Karčiauskas, menininkas, visuomenininkas
Skaidrius Kandratavičius,kunigas, rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys
Albertas Sinevičius ministras penkiose LR Vyriausybėse, (I -osios LR Vyriausybės narių klubo vadovas)
Rūta Janutienė, žurnalistė
Antanas Būda
Leonas Milčius, Kovo 11 akto signataras, literatas, menininkas
dr. Jonas Jasaitis, laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyr. redaktorius, JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2004)
Rimas Andrikis, advokatas, buvęs Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, buvęs Seimo narys
Vilhelmas Čepinskis, smuikininkas ir dirigentas, už  nuopelnus Europos kultūrai apdovanotas Ispanijos, Graikijos ir Jordanijos karalienių medaliu ir premija "Kartu už taiką"
Algimantas Norvilas, Kovo 11 akto signataras
Rimantas Jonynas, advokatas
Vytautas Čepas, rašytojas, KU garbės daktaras, buvęs Seimo narys
Gražina Drėmaitė, restauratorė, paminklosaugininkė
Tomas Čyvas, žurnalistas
Gediminas Rastenis, šachmatininkas-didmeistris, Lietuvos nusipelnęs treneris
dr. Rimtas Marcinkevičius, chirurgas, JAV, Kalifornija
Daiva Tamošaitytė, filosofė, muzikos kritikė, publicistė
Gražina Vitartaitė, tapytoja
Romualdas Grigas, akademikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas>

Dokumentą pasirašančių asmenų sąrašo autentiškumą garantuoju (asmeniniai sutikimai pasirašyti dokumentą buvo gauti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis ir saugomi asmeniniame archyve)

Prof.habil.dr. Gediminas Merkys